Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-221-873/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-27
Bylos Nr.
AN2-221-873/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00428-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nijolė Žimkienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Valdas Rakauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-221-873/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00428-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. G. įgalioto atstovo advokato Valdo Rakausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimu M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G“ (toliau – ir bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, o būtent – tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal piniginių lėšų judėjimą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija) interesus. M. G. buvo paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu M. G. įgaliotas atstovas advokatas Valdas Rakauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pasak atstovo, pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialinės teisės pažeidimus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo eiliškumo teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje surinktus įrodymus įvertino formaliai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus.

2.2. Nurodo, kad mokėjimo pripažinimui pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnį turi būti įrodyta, kad mokėjimo metu skolininkui buvo pareikšti reikalavimai, kurių patenkinimui skolininkas neturėjo pakankamai lėšų.

2.2.1. Teigia, jog bendrovės mokėjimų atlikimo metu VMI reikalavimas nebuvo pradelstas bei pareikštas apmokėti CK 6.930¹ straipsnio nuostatų prasme (mokesčių mokėjimas buvo atidėtas). Akcentuoja, jog bendrovės mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d., o VMI reikalavimą atsiskaityti pareiškė tik 2021 m. rugpjūčio 17 d., t. y. po mokėjimų atlikimo. Dėsto, jog VMI pateikė bendrovei 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštą „Dėl susitarimo dėl pagalbos“, kuriame nurodyta, jog UAB „G” nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. išbraukta iš sąrašo „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, išbraukus iš sąrašo, nuo kitos dienos po išbraukimo yra nutraukiamas mokestinės pagalbos priemonių taikymas: pradedami skaičiuoti delspinigiai, vykdomas išieškojimas. VMI pateikė UAB „G“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. „Pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą”, kuriame nurodyta, kad nesumokėjus mokesčių skolos per 1 darbo dieną, VMI pradės priverstinį išieškojimą, 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė „Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“, kuriuo nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „G “ sąskaitų.

2.2.2. Atstovas nurodo, jog antrąją CK 6.930¹ straipsnio taikymo sąlygą – atliekant VMI nurodytus mokėjimus bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti – turėjo įrodyti VMI ar nustatyti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog nustatant aplinkybę, ar skolininkas turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat tuo pačiu metu pareikštų skolininkui reikalavimų apimtį. Pažymi, jog M. G. nebevadovauja bendrovei, todėl neturi ne tik pareigos, bet ir galimybės teikti bendrovės finansinės apskaitos duomenis. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti bei pasisakyti, kiek bendrovė turėjo lėšų (banko sąskaitose ir grynais) atliekant kiekvieną mokėjimą. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017.

2.3. Pažymi, jog didžiąją dalį mokėjimų (41 066,07 Eur iš 51 941,07 Eur) bendrovė atliko nors ir kitos ministerijos nei VMI, tačiau taip pat Vyriausybės įsteigtos institucijos naudai, t. y. Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, kas, pasak atstovo, paneigia išvadą dėl valstybės biudžeto nukentėjimo. Laikosi pozicijos, kad nurodytų mokėjimų atlikimas neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo objektyvaus požymio – kreditoriaus interesų pažeidimo.

2.4. Pasak atstovo, net konstatavus objektyviuosius administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius, neegzistuoja subjektyvusis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčinės kaltės požymis. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudžiamas už sprendimus, priimtus beprecedentėmis, visapusiško neapibrėžtumo pandemijos ir jos pasekmių aplinkybėmis, nesant tyčios pažeisti kokias nors normas ar kreditorių interesus. Dėsto, jog pirmojo karantino paskelbimo 2020 m. kovo mėnesį pasekmės visiškai sustabdė bendrovės veiklą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mokesčių mokėjimo atidėjimą suprato kaip pagalbą, kuri skirta išsaugoti, tam tikra prasme atstatyti bendrovės mokumą. Pasibaigus pirmajam karantinui bendrovė dar tikėjosi atnaujinti veiklą ir to siekė, tačiau paskelbus antrojo karantino priemones bei tęsiant keleivių išvykimo ir atvykimo iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos apribojimus, pasekmės buvo bendrovės finansinės būklės blogėjimas iki faktinio nemokumo, dėl ko bendrovei nebeliko kitos išeities kaip pradėti nemokumo procesą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių atsiskaitymo su kreditoriumi eiliškumui pakeisti, todėl bendrovės vadovo sprendimas dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pakeitimo yra išimtinai jo atsakomybė. Pažymi, jog VMI viršininko 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtintos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams pratęsimu susijusios nuostatos, be kita ko, iki 2021 m. spalio 31 d nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebuvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, nebuvo skaičiuojami delspinigiai. Šiame įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti teisės aktuose įtvirtinto mokėjimų eiliškumo. Pateikė informaciją, kad bendrovei 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsiteisėjo pradėtas neteisminis bankroto procesas. Institucijos nuomone, bendrovė, nesilaikydama įstatymo reglamentuojamos atsiskaitymo tvarkos, atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais, nėra pagrindo įmonės vadovo veiksmus, kai mokėjo už suteiktą ūkinę–komercinę paslaugą (patalpų nuomą), vertinti kaip atsiskaitymą su kita valstybine institucija. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir kvalifikavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies reikalavimus patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šios bylos aplinkybėmis, aktuali veika – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

6. Atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimą teigdamas, kad nebuvo nustatytos sąlygos, kurioms esant galima administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį – nebuvo nustatyta, kad juridinis asmuo atsiskaitymo su kitais kreditoriais metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, be to, esminis skundo argumentas, nebuvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė (bendrovės mokėjimų atlikimo metu VMI reikalavimas nebuvo pradelstas (mokesčių mokėjimas buvo atidėtas)). Apygardos teismas vertina, kad šiuos atstovo argumentus administracinio nusižengimo bylos duomenų visuma paneigia.

7. Kaip matyti iš Integruotos kliento informacijos-Balanso, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinės nepriemokos balanso kopijos, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki kovo 31 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. balandžio 26 d.) prievolės suma – 2 224,00 Eur, įskaityta suma – 0,00 Eur, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. gegužės 26 d.) prievolės suma – 618,00 Eur, įskaityta suma – 0,00 Eur, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. birželio 26 d.) prievolės suma – 33,00 Eur, įskaityta suma – 0,00 Eur, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki liepos 31 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. rugpjūčio 26 d.) prievolės suma – 745,00 Eur, įskaityta suma – 0,00 Eur (b. l. 19). Integruotos kliento informacijos-Balanso, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinės nepriemokos balanso kopijos duomenimis, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. gegužės 17 d.) prievolės suma – 1 437,30 Eur, įskaityta suma – 0,00 Eur, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. birželio 15 d.) prievolės suma – 1 381,81 Eur, įskaityta suma – 0,00 Eur, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki liepos 31 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. liepos 15 d.) prievolės suma – 1 653,36 Eur, įskaityta suma – 1 046,93 Eur, likutis – 606,43 Eur, už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 30 d. (mokėjimo terminas – 2021 m. rugpjūčio 16 d.) prievolės suma – 90,40 Eur, įskaityta suma – 26,70 Eur, likutis – 63,70 Eur (b. l. 18). Integruotos kliento informacijos-Balanso, mokestinės nepriemokos balanso kopijos 2023 m. balandžio 3 d. datai duomenimis, kaip prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nurodytas GPM – iš viso 21 062,82 Eur suma, PVM – iš viso 4 118,55 Eur suma (b. l. 17).

Žemesnės instancijos teismas

8. UAB „G“ Swedbank AB sąskaitos 2021 m. gegužės 21 d. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. išrašo duomenimis, kredito likutis pradžiai – 7 581,18 Eur, likutis pabaigai – 0,00 Eur. Kaip matyti, bendrovė į sąskaitą gavo įplaukas iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (garantinio fondo išmokos darbo užmokesčio subsidijavimui už prastovas mokėjimas): 2021 m. gegužės 21 d. – 8 496,66 Eur, 2021 m. birželio 10 d. – 660,24 Eur ir 9 243,36 Eur, 2021 m. liepos 22 d. – 656,31 Eur ir 9 188,34 Eur; 2021 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pervedė subsidijas nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 4-639 – 93 743,46 Eur; 2021 m. birželio 17 d. MB „A“ grąžino skolą – 540,00 Eur, 2021 m. birželio 25 d. UAB „M“ pervedė 1 000,00 Eur, 2021 m. liepos 26 d. advokatų profesinė bendrija grąžino permoką – 40,17 Eur, 2021 m. liepos 28 d. UAB „L“ pervedė 40,48 Eur, 2021 m. liepos 29 d. AB „K“ pervedė 203,46 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „E“ pervedė 81,98 Eur. Kaip matyti, aptariamu laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą, gavo įplaukų, didžiausios iš kurių buvo gautos kaip subsidijos, kurių panaudojimą reglamentuoja specialūs norminiai aktai.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytas priemonės tikslas – padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes (11 punktas). Pagal šiuo nutarimu patvirtintą „Subsidijos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) remiama veikla – įmonės likvidumo palaikymas ir dalies įmonės pastoviųjų ir nepadengtų pastoviųjų išlaidų padengimas (12 punktas), o kaip numatyta nutarimo 4.5. punkte, pastoviosios išlaidos – pareiškėjo išlaidos, susijusios su nuosavybės teise valdomomis ir (arba) nuomojamomis patalpomis, apimančios patalpų nuomos, komunalines, eksploatacines, saugos, įrangos, kuri neatsiejama nuo patalpų, automobilių stovėjimo vietų, indeksavimo pagal nuomos sutartį išlaidas; pastoviosios išlaidos patiriamos nepriklausomai nuo įmonės produkcijos (apima gaminamus gaminius ir teikiamas paslaugas) lygio. Aptariamu nutarimu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras įgaliotas tvirtinti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir viešąja įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra suderintą nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraiškos (toliau – subsidijų paraiška) formą ir subsidijų paraiškos pildymo taisykles; įvertinus pagal pirmąjį ir antrąjį kvietimus teikti subsidijų paraiškas pateiktų subsidijų paraiškų skaičių ir bendrą subsidijų paraiškose nurodytą subsidijų sumą, prireikus po 2021 m. birželio 1 d. tarp pirmojo ir antrojo kvietimų teikti subsidijų paraiškas paskelbimo perskirstyti lėšas, nurodytas Aprašo 9 punkte (2 punktas). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „G“ Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos atsiskaitydama už nuomą 2021 m. birželio 17 d. pervedė 32,28 Eur, 2021 m. birželio 17 d. – 3 000 Eur, 201 m. liepos 9 d. – 9 000 Eur, 2021 m. liepos 12 d. – 6 000 Eur ir 32,28 Eur, 2021 m. liepos 15 d. – 5 000 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. – 16 066,07 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 56,55 Eur.

10. Išmokų iš garantinio fondo skyrimą, mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 495 „Dėl garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“. Sąskaitos išrašo duomenimis, aptariamu laikotarpiu UAB „G“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau gyventojų pajamų mokesčio, išskaityto iš bendrovės darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, įsiskolinimas didėjo.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „G “ laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, o su kitais, žemesnės eilės kreditoriais.

11.1. UAB „G“ kreditorių 2021 m. rugpjūčio 31 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 duomenimis, bendra susirinkime dalyvaujančių kreditorių kreditorinių reikalavimų suma yra 569 671,66 Eur (b. l. 15). UAB „G“ Swedbank AB sąskaitos 2021 m. gegužės 21 d. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. išrašo duomenimis, kredito likutis pradžiai – 7 581,18 Eur, likutis pabaigai – 0,00 Eur, kredito apyvarta – 124 550,77 Eur (b. l. 20-23), kaip aptarta, didžiausias įplaukas sudarė kaip subsidijos pervestos lėšos, iš MB „A“, UAB „M“, advokatų profesinės bendrijos, UAB „L“, AB „K“, UAB „E“ bendrai gauta suma – 1 906,09 Eur. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslių bendrovės turėtų lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat tuo pačiu metu pareikštų reikalavimų apimties, įvertinus bendrovės sąskaitoje turėtų 2021 m. gegužės 21 d. lėšų sumą – 7 581,18 Eur, iš ne subsidijomis gautų įplaukų dydį – 1 906,09 Eur, ir bendrą 2021 m. rugpjūčio 31 d. susirinkime dalyvaujančių kreditorių kreditorinių reikalavimų sumą – 569 671,66 Eur, nepaneigia išvados, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką.

11.2. Kaip matyti iš UAB „G “ Swedbank AB sąskaitos 2021 m. gegužės 21 d. – 2021 m. rugpjūčio 20 d. išrašo, bendrovė ne tik mokėjo darbo užmokestį, pervedė 3 332,10 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiskaitė už nuomą su Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, tačiau 2021 m. gegužės 25 d. pervedė 347,00 Eur UAB „O “, 2021 m. birželio 1 d. sumokėjo UAB „M “ 413,94 Eur, 2021 m. birželio 3 d. 307,45 Eur suma atsiskaitė su „S “ , 2021 m. birželio 3 d. sumokėjo AB „R“ 283,62 Eur, taip pat vykdė atsiskaitymus su kitais juridiniais asmenimis. Pasitvirtino VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 718,51 Eur, bendrovė pervedė 9 000,00 Eur, UAB „C“ (duomenys neskelbtini) 2021-164 (nuo 2023 m. vasario 22 d. – UAB „V“), kai atlikto mokėjimo dieną buvusi mokestinė nepriemoka sudarė 33 769,32 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. pervedė 5 000,00 Eur. Tuo tarpu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB „G “ 2021 m. gegužės 24 d. pervedė 52,00 Eur, 2021 m. liepos 9 d. – 32,00 Eur. Taigi, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, o su kitais, žemesnės eilės kreditoriais.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo tyčios tyčios pažeisti kokias nors normas ar kreditorių interesus. Dėsto, jog M. G. mokesčių mokėjimo atidėjimą suprato kaip pagalbą, kuri skirta išsaugoti, tam tikra prasme atstatyti bendrovės mokumą. Su tokiais argumentais nesutiktina.

13. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d.) buvo nustatyta, kad: 1) neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų nepriemokoms, susidariusioms nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., išieškojimo veiksmai neinicijuojami iki 2021 m. birželio 30 d. (2.1 punktas); 2) jei iki 2020 m. gruodžio 31 d. nepriemokų išieškojimo veiksmai jau buvo pradėti vykdyti, neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai stabdomi iki 2021 m. birželio 30 d. pagal atskirą prašymą dėl išieškojimo veiksmų stabdymo (2.2 punktas); 3) neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (2.3 punktas); 4) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (2.4 punktas); pažymėta, kad ši nuostata netaikoma likviduojamiems arba siūlomiems likviduoti, bankrutuojantiems (restruktūrizuojamiems) mokesčių mokėtojams. Taip pat šiame įsakyme buvo numatyta nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. priimti ir nagrinėti neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų prašymus sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) ar pakeisti jau sudarytos MPS sąlygas dėl nepriemokų, susidariusių iki 2021 m. balandžio 30 d. (1.2 punktas). Aptariamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas buvo keistas 2021 m. kovo 4 d. (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 28 d.) ir 2021 m. balandžio 27 d. (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 28 d.). UAB „G“ prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikė VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 61), 2021 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta bendrovei vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (b. l. 16). Taigi, UAB „G“ laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. mokesčių mokėjimas VMI nebuvo atidėtas ir bendrovės vadovas, atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais, veikė tyčia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai spendė, kad M. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

14. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. G. dirba, per paskutinius penkerius metus ne vieną kartų baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, baudos sumokėtos, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, darė išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. G. paskyrus minimalią sankcijoje nustatytą 1 400,00 Eur dydžio baudą. Kartu teismas pažymėjo, kad taikyti M. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tuo pagrindu sumažinti nuobaudą ar jos neskirti sąlygų nėra. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamame nutarime išdėstytus motyvus, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė savo išvadas apie M. G. skirtiną nuobaudą, jos dydį, su jais nesutikti neturi pagrindo. M. G. paskirta bauda savo dydžiu yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje; administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančios ANK 34 straipsnio nuostatos, taip pat teisingumo ir protingumo principų laikymasis nepažeisti.

15. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimo nepasitvirtino. Apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d.. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. G. įgalioto atstovo advokato Valdo Rakausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Žimkienė