- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-826-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-401-3-02564-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, D. M.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo LR generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, D. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas V. T. 2011-02-19 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1000 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroro nurodymu pagal buvusios ieškovo sugyventinės D. M. 2008-05-30 pareiškimą 2008-06-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl savavaldžiavimo ir byla buvo persiųsta Vilniaus m. VPK 2-ajam policijos komisariatui tolesniam tyrimui. Ieškovui 2008-07-28 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis nuo 2007-08-11 D. M. bute pakeitė visas spynas ir į minėtą butą neįsileido jo savininkės D. M.. Įvyko jo apklausa, apklausos metu buvo nurodytos faktinės aplinkybės. Tačiau prokuroras, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, kurios buvo nurodytos apklausos metu, 2008-07-29 nurodė tyrėjai užbaigti ikiteisminį tyrimą. 2008-07-30 buvo oficialiai pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, 2008-08-04 jis buvo supažindintas su bylos medžiaga. Prokuroras neišreikalavo medžiagos iš vagystės bylos Nr. 13-1-3297-07, nepatikrino, kada ieškovas gulėjo ligoninėje ir kada iš buto buvo išimtos spynos. Nors ieškovas prašęs bylą nutraukti, 2008-08-08 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras, nepatikrinęs jo nurodytų faktų, surašė kaltinamąjį aktą, bylą persiuntė teismui. Tačiau 2008-11-04 teismo posėdžio metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 234 str., paprašė grąžinti bylą tyrimui papildyti, motyvavęs tuo, kad reikia nustatyti ir apklausti liudytojus, kaimynus ir kitus asmenis, išsamiau žinančius apie tai, kuo jis kaltinamas. Teismas bylą grąžino, nustatydamas 2 mėn. terminą, tačiau per šį terminą įvyko tik jo ir D. M. apklausa, jokių kitų veiksmų nebuvo atlikta. Vilniaus apygardos teismas 2009-02-06 panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. 2009-03-17 prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant BK 294 str. 1 d. požymių. Ikiteisminis tyrimas, pareikštas įtarimas, kaltinimas nebuvo teisėti nuo pat bylos pradžios. 2010-01-11 Generalinio prokuroro įsakymu prokurorui V. G. buvo taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ieškovas savo gynybai sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate E. L. ir jai už tai sumokėjo 1000 Lt. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra atsisakė atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, po neteisėtai ieškovui pateikto įtarimo pasikeitė jo pasitikėjimas prokuratūra, policija, antstoliais, ieškovas patyrė pažeminimą prieš savo gimines, pažįstamus, paūmėjo ieškovo ligos, dėl ko du kartus gydėsi ligoninėje.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra atsiliepimu (b.l. 36-40) prašė netenkinti ieškinio. Nurodė, kad ieškovas nebuvo neteisėtai nuteistas, suimtas, sulaikytas, viso proceso metu V. T. atžvilgiu nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo. D. M. pranešime dėl jos atžvilgiu atliktų V. T. veiksmų buvo matyti savavaldžiavimo požymių. Todėl sprendimas pradėti BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą negali būti laikomas neteisėtu. Prokurorui V. G. drausminė nuobauda paskirta už tai, kad jis per teisėjo nustatytą terminą neužbaigė ikiteisminio tyrimo, nepriėmė reikiamų procesinių sprendimų ir bylos teismui neperdavė. Kiti prokurorų veiksmai nebuvo įvertinti kaip pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Nėra įrodymų, kad ieškovo sveikatos pablogėjimas yra paveiktas tyrimo veiksmais. Viso proceso metu ieškovo atžvilgiu nebuvo taikoma jokia procesinė prievartos priemonė. Prokuroro V. G. veiksmai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su patirta žala. Be to, paties ieškovo elgesys galimai priežastiniu ryšiu susijęs su žala. Ieškovas nuolat atsisakydavo atvykti ir duoti parodymus, buvo pateiktas jo prašymas neaiškiais pagrindais nušalinti tyrėją. Žalos atlyginimas turi būti sumažintas arba atmestas pagal CK 6.282 str. 1 d.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 73-74) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, tyrusio bylą, veiksmų kaip neteisėtų, kadangi įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Policija jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, nėra jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kad policijos pareigūnai būtų kaip nors pažeidę įstatymą.
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (b.l. 76-78) prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų prokuroro veiksmų neteisėtumą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp prokuroro veiksmų ir pašlijusios sveikatos, psichologinių išgyvenimų.
Ieškovas V. T. dubliku (b.l. 45-46) palaikė ieškinio reikalavimus.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, tripliku (b.l. 56-58) palaikė savo procesinė poziciją ir prašė ieškovo reikalavimus atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-09-13 sprendimu (b.l. 106-112) ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė ieškovui V. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600 Lt turtinei žalai atlyginti, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovo argumentus, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia, kad tiek pats ikiteisminis tyrimas, tiek pareikštas įtarimas bei kaltinimas nebuvo teisėti nuo pat bylos pradžios, teismas laikė nepagrįstais. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka nei ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nei įtarimo pareiškimas negali būti įvertinti kaip neteisėti veiksmai. Tačiau vertindamas ikiteisminio tyrimo eigą, teismas konstatavo, kad tolesni ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti nekvalifikuotai. Byloje neatlikus visų reikiamų tyrimo veiksmų, akivaizdžiai nesurinkus pakankamai įtariamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, buvo surašytas įstatymo reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir byla be pagrindo perduota teismui. Teismui bylą grąžinus tyrimui papildyti, reikiami tyrimo veiksmai taip pat nebuvo laiku atlikti. Tokie pažeidimai lėmė ir paties ikiteisminio tyrimo nepagrįstai ilgą trukmę. Nors bendra ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo itin ilga (virš 9 mėn.), tačiau apie 6 mėn. sudaro laikotarpiai, kai byloje iš esmės nevyko tyrimo veiksmai arba buvo atlikti veiksmai, kurie neturėjo būti atliekami. Galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime priimtas 2009-03-17, kai turėjo būti priimtas 2009-01-10 (uždelsimas daugiau kaip 2 mėn.). Todėl teismas konstatavo, kad pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo pakankamai rūpestingi ir profesionalūs, tai, be kita ko, lėmė ir ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką pažeidimą.
Pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti 1000 Lt sumą, kurią jis sumokėjo už advokatės paslaugas, teismas sprendė, kad ne visa sumokėta advokatei suma priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais atliekant ikiteisminį tyrimą. Net ir nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, gynėja būtų dalyvavusi atitinkamuose procesiniuose veiksmuose, o ieškovas būtų patyręs tam tikras išlaidas. Teismas, įvertinęs advokatės darbo laiko sąnaudas atliekant minėtas paslaugas, nurodė, kad advokatės dalyvavimas būtinuose veiksmuose užtruko apie 2 val., o dalyvavimas veiksmuose, kuriuos lėmė nekvalifikuoti pareigūnų veiksmai, užtruko apie 3 val., todėl ieškovui iš atsakovo priteisė atitinkamą dalį, šiuo atveju 600 Lt išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti (1000 Lt / 5 val. × 2 val.). Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui teismas nurodė, kad kaltinamojo akto surašymas, bylos perdavimas teismui, išsamiai neištyrus visų bylos aplinkybių, neprofesionalūs pareigūnų veiksmai, dėl jų nepagrįstai ilgai trukęs tyrimas sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų. Ieškovo pažįstamų, artimųjų rate buvo pažeminta jo reputacija. Tyrimo metu buvo paūmėję ieškovo susirgimai, jis 2008-08-04 – 2008-08-18 ir 2008-10-09 – 2008-10-22 gydėsi ligoninėje. Atsižvelgęs į susirgimų pobūdį, teismas sprendė, kad dvasiniai išgyvenimai darė neigiamą įtaką ieškovo sveikatai. Tačiau vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas pažymėjo, kad patirti dvasiniai išgyvenimai neturėjo itin neigiamų, liekamųjų pasekmių ieškovo sveikatai. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas darbo santykių neturėjo, informacija apie ikiteisminį tyrimą plačiai nebuvo paskleista, neprofesionalūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminio tyrimo trukmė negalėjo turėti įtakos ieškovo profesinei karjerai. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reabilituojančiu pagrindu. Ieškovui neigiamą poveikį darė ne tik konstatuoti neprofesionalūs pareigūnų veiksmai, tačiau, visų pirma, konfliktas, kilęs tarp jo ir jo buvusios sugyventinės D. M.. Ikiteisminio tyrimo metu jokių tyčinių veiksmų ieškovo atžvilgiu nebuvo daroma, pats ikiteisminis tyrimas pradėtas ir įtarimas pareikštas teisėtai. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perdavus teismui ieškovas turėjo visas galimybes naudotis procesinėmis teisėmis, jokių procesinės prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu nebuvo naudota. Todėl teismas sprendė, kad teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus yra 500 Lt.
Teismas, priėmęs sprendimą ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas advokatui sumokėjo 500 Lt už ieškinio parengimą ir 2000 Lt už dubliko surašymą ir atstovavimą teisme. Teismas vertino, kad prašoma priteisti suma už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už dubliko surašymą ir atstovavimą teisme, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, mažintina iki 1500 Lt. Todėl ieškovui iš viso priteisė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu (b.l. 118-119) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 660 Lt, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o įtarimai ieškovui buvo pareikšti pagrįstai, nesant pagrindų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir nepagrįstai konstatavo, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 93 str. normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kadangi teismas patenkino 1/3 ieškovo reikalavimų, ieškovui tokia bylinėjimosi išlaidų dalis ir galėjo būti priteista.
Ieškovas V. T. apeliaciniu skundu (b.l. 121-124) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimą ir priimti tinkamą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiai argumentais:
Ieškovo prašomas priteisti 1000 Lt suma už gynybą ikiteisminio tyrimo metu dėl netinkamos baudžiamosios bylos tyrimo eigos valstybei nėra didelė. Teismas, priteisdamas 600 Lt, pažymėjo, jog advokatė nėra nurodžiusi už kokias paslaugas jai buvo sumokėta. Tačiau priimdamas tokį sprendimą teismas advokatės neapklausė. Teismui pripažinus valstybės tarnautojų nekompetenciją, mokestis advokatei laikytinas ieškovo nuostoliais. Teismas ir aritmetiškai neteisingai apskaičiavo 600 Lt sumą. CK 6.271 str. pagrindu turtinė žala (nuostoliai) turi būti atlyginami visiškai. Sumokėta 1000 Lt suma atitinka teisės aktuose nustatytus užmokesčio advokatams dydžius, todėl nebuvo pagrindo ieškovo patirtų nuostolių už advokato pagalbą sumažinti 400 Lt. Ieškovas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Teismas sumažino bylinėjimosi išlaidas už dubliko parengimą, tačiau teismas galėjo ieškovo ir neįpareigoti pateikti dubliko, kadangi visi argumentai buvo nurodyti ieškinyje, taip pat galėjo būti paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Tokiu atveju dubliko parengimui ieškovas nebūtų prašęs advokato paslaugų. Be to, teismo sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, todėl jis turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomą priteisti neturtinę žalą. Ieškovas patyrė gydymosi išlaidų, lankėsi ligoninėse, ambulatorijose, į kurias turėjo važiuoti iš savo gyvenamosios vietos. Ieškovui priteista neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į tai, kad jis yra teisininkas-tardytojas, baigęs Vilniaus valstybinio universiteto, Teisės fakultetą, yra akivaizdžiai per maža.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 141-143) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas patyrė 1000 Lt turtinės žalos. Teismo sprendimu įvertintas turtinės žalos dydis, susijęs su nekvalifikuotų pareigūnų veiksmais, yra protingas bei pagrįstas, todėl laikytina, jog žala ieškovui atlyginta visiškai. Taip pat teismas pagrįstai sumažino ieškovui prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas privalo paskirti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu tuo atveju, kai abi šalys yra atstovaujamos atstovų pagal CPK nuostatas. Todėl ieškovas privalėjo pateikti dubliką. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo kompetencija. Pripažinus, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pradėti teisėtai bei įtarimai buvo pareikšti pagrįstai, spręstina, jog ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą (b.l. 144-145) prašo šį apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, jog kaltinamojo akto grąžinimas papildyti ar bylos nutraukimas, jei byla iškelta teisėtai, nelaikytinas pagrindu žalai atlyginti. Be to, bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejamas nuo konkrečios bylos ir kitoje byloje dėl jų atlyginimo reikalavimas negali būti reiškimas.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į ieškovo V. T. apeliacinį skundą (b.l. 147-147) prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitoje byloje. Nėra priežastinio ryšio tarp bylos tyrimo ir žalos, kadangi teisinių paslaugų įgijimas buvo ieškovo teisė. Policija jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko. Ieškovas nepagrindė pareigūnų veiksmų neteisėtumo, taip pat nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, neįrodė priežastinio ryšio egzistavimo.
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir ieškovo V. T. apeliacinius skundus (b.l. 135-137), prašo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą patenkinti ir sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Palaiko Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniame skunde išdėstytą procesinę poziciją. Dėl CPK 93 str. 2 d. nuostatų taikymo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-10 c.b. Nr. 3K-3-201/2010. Pažymėjo ir tai, jog ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko, nenurodė konkrečių reikalavimų, kas neatitinka CPK 306 str. 1 d. 5 p., todėl apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė procesines teisės normas ir vadovavosi CPK 93 str. 1 d., o turėjo vadovautis CPK 93 str. 2 d. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecijos teisė. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl netinkamų prokurorų veiksmų bei pašlijusios jo sveikatos, dvasinių išgyvenimų buvo priežastinis ryšys.
Tretysis asmuo D. M. atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo V. T. apeliacinis skundas atmestinas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo teisingai, tinkamai nustatė prielaidas žalos atlyginimo institutui taikyti ir atlygintinės žalos dydį, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo bei taikymo taisyklių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Abiejų apeliacinių skundų argumentai pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad tiriant D. M. 2008-05-29 pranešimą apie nusikalstamą veiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo ir ieškovui 2008-07-28 pranešimu pareikšti įtarimai pagal BK 294 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2009-03-17 nutarimu nesant nuskalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d., požymių (baudžiamosios bylos Nr. 10-2-282-08 medžiaga). Ieškovas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą kildina iš neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime.
Dėl ieškovo V. T. apeliacinio skundo
Žalos samprata įtvirtinta CK 6.249 str. 1 d. Kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai, žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos (nuostolių) atlyginimo klausimą ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nebuvo nuteistas, jo atžvilgiu nebuvo taikytos jokios procesinės prievartos priemonės, nenustatęs ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo ar baudžiamojo proceso normų pažeidimų, išskyrus ieškovo kaltės įrodymais nepagrįsto kaltinamojo akto surašymą bei nepagrįstą bylos perdavimą teismui, kas vėliau ir lėmė ikiteisminio tyrimo nepagrįstai ilgą trukmę, nepateisinamą tos bylos sudėtingumu, konstatavo, kad ieškovo turtinę žalą sudaro didesnioji iš 1000 Lt už advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu sumokėtos sumos dalis – 600 Lt, o jo neturtinę žalą kompensuoja 500 Lt suma. Kolegija visiškai sutinka su šiomis išsamiai ir detaliai motyvuotomis teismo išvadomis, tų pačių argumentų nekartodama. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovo 1000 Lt už advokato paslaugas sumokėta suma valstybei nėra didelė, nesuponuoja priešingo vertinimo, nes tokia aplinkybė, kaip įpareigoto atlyginti žalą asmens ar institucijos turtinė padėtis, nėra priskiriama prie žalos dydžio nustatymo kriterijų.
Ieškovas visiškai netinkamai interpretuoja ir teismo argumentus bei pateiktus turtinės žalos dydžio nustatymo principus, teismo tik šalių aiškumui nurodytą formulę - (1000 Lt / 5 val. × 2 val.) – nepagrįstai tapatindamas su jam priteistos žalos dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 str.1 d.). Šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tačiau likusių trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nustatymas yra privalomas ir viešosios atsakomybės atveju: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-171/2009; 2010-02-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2010.). Tai reiškia, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija ar pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas nekvestionavo ieškovo sumokėtos advokatei 1000 Lt sumos dydžio, nenurodė, kad ši suma nepagrįsta teikiamų paslaugų apimtimi ar prieštaraujanti norminiams aktams, tačiau sprendė, kad ne visa 1000 Lt už advokatės paslaugas sumokėta suma priežastiniu ryšiu yra susijusi su nustatytu pažeidimu - nekvalifikuotais pareigūnų veiksmais ir užsitęsusiu ikiteisminiu tyrimu. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas apskaičiavo tikėtiną advokatės paslaugų teikimo trukmę – 5 val., nustatė vienos valandos vertę – 200 Lt, nurodė, kad advokatės dalyvavimas būtinuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose užtruko apie 2 val., o dalyvavimas veiksmuose, kuriuos lėmė nekvalifikuoti pareigūnų veiksmai, užtruko apie 3 val. Iš šių motyvų visiškai akivaizdu, kad 3 val. po 200 Lt ir yra priteista ieškovo naudai 600 Lt žala.
Dėl valstybės pareigūnų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nei išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, bei baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo savaime neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-33/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-18 nutartis b.b. Nr. 2K-7-336/2010). Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-282-08 buvo pradėtas 2008-06-03 pagal D. M. 2008-05-30 pranešimą, kitu būdu faktai, nurodyti šiame pranešime, negalėjo būti patikrinti. Vadinasi, pats ikiteisminis tyrimas, esant asmens pareiškimui apie įvykdytą nusikaltimą, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde negali būti vertinamas kaip neteisėtai pradėtas, o teismo pripažintas nepagrįstai ilgai užtrukęs ikiteisminis tyrimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su visu ieškovo reikalaujamu priteisti 1000 Lt žalos atsiradimu (išlaidomis advokato pagalbai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas žalos dydžio nustatymo principų nepažeidė.
Pasisakant dėl kitų skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos dydžio nustatymu, kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus bei kriterijus numato CK 6.250 str. nuostatos. Esminiai kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis, kaltė, neturtinės žalos padariniai, priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais. Kaip buvo minėta, šiuo atveju neteistais veiksmais pripažintas nepagrįstai ilgai užsitęsęs ikiteisminis tyrimas, o ne jo pradėjimas kaip toks. Kokių konkrečių neigiamų padarinių dėl pernelyg užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ieškovas patyrė, apeliaciniame skunde net ir neįvardijama, akcentuojant ieškovo buvusias pareigas (ar profesiją), jo advokato buvusias pareigas, įvardijant valstybės, valstybės atstovų ir teisėjų nesąžiningumą bei politinę bylos reikšmę. Tačiau šie argumentai teisiškai neįtakoja neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija į juos atsižvelgti neturi pagrindo. Ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas tinkamai pritaikius neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai)
Ieškovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims, teigdamas, kad teismas nepagrįstai neįpareigojo atsakovo kompensuoti jam visų turėtų šioje civilinėje byloje išlaidų. Atsakovą atstovaujančios institucijos apeliaciniame skunde nurodomos priešingos aplinkybės - teismas priteistas išlaidas turėjęs sumažinti dar labiau - iki 660 Lt., atsižvelgiant į priteistų ir atmestų reikalavimų proporcijas pagal CPK 93 str. 2 d. taisykles.
Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumas yra įvertinamas priimant domėn Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus kriterijus. Minėtose Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs dydžiai už konkrečius advokato (advokato padėjėjo) atliekamus procesinius veiksmus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais būtent byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nt. 3K-3-122/2011).
Nagrinėjamojoje byloje pagrindų nukrypti nuo maksimalių įtvirtintų Rekomendacijose dydžių nenustatyta. Taigi maksimali už dubliko surašymą suma, kuri galėtų būti šaliai kompensuota tuo atveju, jei ginčas išsprendžiamas jos naudai, yra 1,75 MMA arba 1400 Lt (Rekomendacijų 7 p, ir 8.3. p.), už 3 valandų atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali kompensuotina suma yra 360 Lt, iš viso – 1760 Lt. Ieškovas sumokėjo 2000 Lt (b.l. 95). Už ieškinio parengimą sumokėta 500 Lt (b.l. 6), tačiau šių ieškovo išlaidų teismas nemažino, sumažindamas tik už dubliko parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje iki 1500 Lt. Kolegija pažymi, kad ši suma, viena vertus, yra labai artima maksimaliai galimai tokio pobūdžio atstovo išlaidų kompensavimo sumai (skiriasi 260 Lt), antra vertus, būtent teismui yra nustatyta diskrecijos teisė įvertinti šių išlaidų pagrįstumo kiekvienoje konkrečioje byloje klausimą ir, neviršijant Rekomendacijose nustatytų dydžių, jas priteisti. Taigi ieškovo skundo argumentai, kad teismas be pagrindo nepriteisė visų jo faktiškai patirtų išlaidų iš atsakovo, atmestini. Atmestinas ir argumentas, kad teismas galėjo nustatyti kitą pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje būdą – parengiamąjį posėdį, nenustatydamas pasirengimo paruošiamaisiais dokumentais. Bylą nagrinėjančio teismo teisė vertinti, kaip geriausiai pasirengti bylą nagrinėti, nustatyta įstatyme (CPK 225 str. 7 p., 227 str.) ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų civilinio proceso nuostatų nepažeidė.
Teisėjų kolegija negali sutikti ir su atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo pareigą priteisti tik trečdalį pagrįstomis pripažintų atstovavimo išlaidų, nes tokią dalį ieškinio patenkino. CPK 93 str. 2 d. numato bylinėjimosi išlaidų ieškovui kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tokia pati taisyklė galioja ir atstovimo išlaidoms kompensuoti. Tačiau proporcijos nustatomas ne tik pagal aritmetinę (skaitmeninę) paties reikalavimo išraišką, bet ir pagal patenkintų ar nepatenkintų reikalavimų kiekį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškovo reikalavimus – turtinį ir neturtinį (pripažino jo teisių pažeidimą, sąlygojantį neturtinės ir turtinės žalos priteisimą), pažymėdamas, kad priima sprendimą ieškovo naudai ir priteisė visas teismo pagrįstomis pripažintas išlaidas. Kolegija su tokiu vertinimu sutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad bylinėjimosi išlaidų sumažinimas tokia apimtimi, kaip yra reikalaujama atsakovo apeliaciniame skunde, jau neatitiktų šalies, kaip laimėjusios ginčą, padėties, reikštų, jog jam priteista žalos atlyginimui suma realiai kompensuotų tik turėtas dėl jos priteisimo išlaidas. Tokia situacija prieštarautų teisingumui, protingumui ir sąžiningumui (CPK 3 str. 1 d. ir 7 d.). Be to, šiuo metu tokie klausimai jau tiesiogiai reglamentuoti CPK, kurio 93 str. 4 d. (nuo 2011-10-01 įsigaliojusi įst. red.) teigiama, kad teismas gali ir nukrypti nuo CPK 93 str. 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl inicijuotos civilinės bylos, kurioje ginčą laimėjusia šalimi pripažintas ieškovas. Taigi ir atsakovo apeliacinio skundo patenkinimui teisinės prielaidos nesusiklostė.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.