- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- e2-396-304/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02339-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Ieškovas
- O. Ž.
- Atsakovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Algirdas Juška
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovui J. M., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės ir nuolatinės gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 3.146 str. 1 d., 3.147 str. 1 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d., 1 p., 3.200 str., pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti tėvystę: pripažinti atsakovą J. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), J. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaiku.
Nustatyti nepilnamečio E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo J. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 315 Eur kas mėnesį nuo 2015-08-09 dienos iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti, kad nepilnamečio E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priklausomai nuo infliacijos, o jas uzufrukto teise administruos vaiko motina O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
Šalies argumentai
2. Ieškovė O. Ž. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji su atsakovu susipažino gyvendama ir dirbdama apie 5 metus nuo 2012 metų su pertraukomis iki 2016 metų (duomenys neskelbtini) mieste. Su atsakovu susipažino, susitikinėjo ir draugavo. 2012 metais apsigyveno kartu kaip šeima jos vardu išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini). Apie atsakovą iš jo paties žodžių žinojo, kad jis yra emigrantas iš karo apimto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvena 20 metų, verslininkas, tame mieste turėjo automobilių plovyklą, maisto parduotuvę, tik nežino, ar savo, ar kažkieno iš tėvynainių vardu. Tarpusavyje bendravo anglų kalba, kuria jis laisvai kalba, skaito ir rašo. Visą jų bendravimo laiką atsakovas kuriam laikui kažkur išvykdavo, užtrukdavo ir po savaitę, neretai ilgiau, sakydavo, kad verslo ir tėvynainių reikalais, juo tikėjo. Gyvenant kartu bendravo intymiai. Pastojo nuo atsakovo. Išsiskyrė su atsakovu tuoj po to, kai ji, sužinojusi, kad laukiasi, pranešė šią žinią atsakovui. Jis kategoriškai pareiškė nenorįs šeimos, reikalavo, kad darytųsi abortą. O kai ji apsisprendė gimdyti, paprasčiausiai paliko ją minėtame nuomojamame bute ir išėjo iš namų bei niekada nebegrįžo, telefonu sakėsi apsistojęs kažkur pas draugus.
2015-06-08 (duomenys neskelbtini) mieste, pagimdė sūnų, kurį pavadino E. (duomenys neskelbtini) vaiką užregistravo Ž. pavarde, vaiko motina nurodyta ji, tėvas neįrašytas.
Prieš ir po vaiko gimimo bendraujant telefonu atsakovas pripažino, kad E. yra jo vaikas. Pats jai nuolat skambindavo, domėjosi vaiku, jo sveikata, prašė atsiųsti nuotraukų. SMS žinutėse iš savo į jos telefoną prižadėjo ir jai grįžus į Lietuvą realiai atsiuntė pinigų vaiko išlaikymui (viso dvi perlaidas pagal pridedamus čekius Nr. 35654525 ir Nr. 35054929: 300+300 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP), kas atitinka 315, 43+ 315, 43 Eur, viso 631). Perlaidose įrašytas tik atsakovo vardas J., o vietoj pavardės, greičiausiai, pasveikinimas „Labas“ arabiškai, nes tikra atsakovo pavardė yra „M.“, matė jo asmens dokumentuose. Sms žinutėse ne kartą tokią sumą pažadėjo mokėti vaiko išlaikymui kas mėnesį, tačiau įteisinti tėvystę vengė, slėpė ir savo gyvenamąją vietą, o galiausiai ir pinigų vaikui nebesiuntė.
2016 metais ji grįžo į Lietuvą, kadangi vienišai (duomenys neskelbtini) buvo sunku su vaiku. Tada ir sužinojo, kad atsakovas visą kartu (duomenys neskelbtini) pragyventą laiką ją apgaudinėjo, o realiai jis kitame mieste (duomenys neskelbtini), į kurį nuolat ir važiuodavo - turi kitą šeimą, vaikų, bei tapo aišku, kodėl vengė santuokos su ja ir tėvystės įteisinimo.
Jos žiniomis, atsakovas ir šiuo metu tebegyvena minėtame (duomenys neskelbtini) mieste, tikėtina, ieškinyje nurodytu adresu, kuris įrašytas jo siųstų jai pinigų perlaidoje. Anksčiau dažnai paskambindavo, domėjosi vaiku, džiaugėsi, kad vaikas labai panašus į jį, nes yra persiuntusi jam daugybę sūnaus nuotraukų, gautos 3 atsakovo 2017-07-13 sms žinutės, kuriose jis džiaugiasi panašiu į jį sūnumi bei tikina ir toliau teiksiantis jam išlaikymą, tačiau ir toliau ne tik vengia įteisinti vaiko tėvystę geruoju, nors jos neginčija, bet ir slepia savo buvimo vietą.
Šiuo metu ji gyvena žodine sutartimi nuomojamame bute su sūnumi, būsto išlaikymas pakankamai brangiai atsieina, vien už komunalinius patarnavimus (buto šildymą, elektrą, dujas, vandenį) kas mėnesį tenka sumokėti apie 200 Eur. Sutartas nuompinigių dydis yra 150 Eur/ mėn., Būstas yra su visais patogumais, tad tikrai turi galimybes pilnai užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo sąlygas. Siekdama ateityje išvengti galimų manipuliacijų vaiko gyvenamą vietą prašo nustatyti su ja - ieškove.
Dirba pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Negauna jokių socialinių išmokų, o ir kreiptis dėl socialinės paramos negali dėl nenustatytos vaiko tėvystės, tad vienai pačiai išlaikyti neretai sirguliuojantį vaiką, kurio išlaikymo ir ugdymo poreikiai kasdien vis didėja, tapo neįmanoma. Nežiūrint, kad jai su vaiku padeda artimieji, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Todėl siekia, kad priverstiniu vykdymu užtikrintu teismo sprendimu būtų realizuota jos vaiko prigimtinė teisė žinoti savo tėvus, nustatant ir įteisinant vaiko tėvystę bei būtų iš tėvo jam priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Pagal įstatymą pareiga tėvui išlaikyti savo vaikus kyla nuo vaiko gimimo dienos. Įvertindama aplinkybes, kad atsakovas minėtomis 2 piniginėmis perlaidomis atsiųstais 631 Eur laisvanoriškai prisidėjo prie vaiko išlaikymo už du mėnesius po 316, Eur suma, įskaito atsakovo suteiktą išlaikymą, todėl reiškia reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą ne nuo gimimo dienos, o nuo 2015-08-08 dienos iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
3. Atsakovui procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdį įteikti tinkamai. Atsakovas teismui pateiktuose atsiliepimuose neneigia, jog veikas E. Ž. yra jo sūnus. Atsiliepimuose mini tik, kad to vaiko neturi išlaikyti jo žmona, nes jis nedirbantis. O. Ž. pinigus pervedė ne kaip vaiko išlaikymą, bet šiaip iš draugiškumo O. Ž. Į teismo posėdžius nevyko teigdamas, jog neturi lėšų atvykti, todėl prašė, kad O. Ž. apmokėtų jo kelionę į Lietuvą. Ieškovė neturėjo galimybių apmokėti kelionės išlaidų atsakovui. Teismo nuomone atsakovas vengė atvykti į teismą, pateikti įrodymus, atlikti medicininius tyrimus ir moksliniais įrodymais nuginčyti ar patvirtinti tėvystę.
4. Liudytoja A. B. paaiškino, kad yra ieškovės draugė ir E. krikšto mama. Žinojo, kad O. Ž. gyvendama (duomenys neskelbtini) draugavo su J. Ne kartą buvo juos mačiusi O. nuomojamame bute. Ji buvo jai artima draugė, todėl apie problemas, nėštumą vaiko gimimą ji žinojo. Jai jokių abejonių nekyla, kad J. yra E. tėvas.
5. Institucijos teikiančios išvadą atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Paaiškino, kad tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus. Atsakovo elgesys netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas pripažįsta tėvystę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Iš vaiko gimimo liudijimo ir gimimo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), O. Ž. pagimdė sūnų, kurį pavadino E. Užregistravo Ž. pavarde pagal savo pavardę (duomenys neskelbtini). Parvykusi į Lietuvą vaiko gimimą užregistravo Vilniaus miesto CMS, įrašas apie tai Nr. 9214 padarytas 2015-11-5. Išduotas gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini), vaikui suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko motina nurodyta ji, tėvas neįrašytas (b. l. 5).
7. Iš atsakovo piniginių perlaidų Nr. 35654525 ir Nr. 35054929, matyti, kad 300+300 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP), kas atitinka 315, 43+ 315, 43 Eur, viso pervesta 631 Eur. Iš 2017-07-13 sms žinutės O. matyti, kad J. pripažįsta, kad E. yra jo sūnus - „Gražus mano sūnus. Nesijaudink, atsiųsiu pinigų“. Iš šeimos sudėties ir gyvenamosios vietos deklaravimo matyti, kad O. Ž. šeima ji ir sūnus E. Iš 2017-09-04 darbo sutarties Nr. 103 ir gauto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog ieškovė dirbo pardavėja. Iš 2017-06-16 pažymos apie darbo užmokestį Nr. 17-157 matyti, kad jos gaunamos pajamos minimalios (šešių mėnesių atlyginimas 2042,98 Eur). Iš O. Ž. sąskaitos banke Luminor Bank AB 2017-10-24 išrašo matyti, kad jos turimos lėšos tik minimalaus atlyginimo pervedimas. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-05-29 sprendimo Nr. 2. 5-(NTP-2)17-T-1882-10769, matyti, kad paskyrė ieškovei nemokamą advokatą Algirdą Jušką. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad išlaidos sudaro 660,60 advokato užmokestis ir 175,78 kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, viso: 836,38 Eur. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, matyti, kad skyrius ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Iš atsakovo pateiktų gaunamų pajamų ir atsiliepimo matyti, kad jis tėvystės neginčija, tik nurodo savo sunkią materialinę padėtį ir tai, kad globoja keturis vaikus.
Dėl tėvystės nustatymo
8. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995-09-17 įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.).
9. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo galimybės paskirti ekspertizės atsakovo ir vaiko giminystės ryšiui nustatyti, kadangi atsakovas vengė atvykti į teismo posėdžius ar pareikšti nuomonę dėl reikalavimo nustatyti tėvystę. Atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti ir įteikti procesiniai dokumentai. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
10. Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, kadangi atsakovas nepareiškė jokios nuomonės nei dėl ieškinio pagrįstumo, nei dėl ekspertizės skyrimo, nes procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, ir atsakovas piktnaudžiaudamas procesine teise neteikė atsiliepimo į ieškinį, nei atskiros kitos nuomonės dėl pareikšto ieškinio. Atsiliepime į ieškinį pasisakė tik dėl savo sunkios materialinės padėties, gaunamų pajamų ir keturių globojamų vaikų. Tuo atveju, kai atsakovas atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti kiti įrodomieji faktai, patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, taip pat ir kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje atsakovo ir vaiko giminystės ryšį įrodo ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojos A. B. paaiškinimai, kita bylos medžiaga. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, į prioritetinius vaiko interesus, taip pat įvertinęs tai, jog atsakovas vengė proceso ir elgėsi nesąžiningai, daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant atsakovą J. M. vaiko E. Ž. tėvu.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma tai turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (LR CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 10 29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-1017/2003). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus E. Ž. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 315 Eur kas mėnesį nuo 2015-08-08 iki vaiko pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes atsakovas nuo pat sūnaus gimimo išlaikymą jam teikė tik du mėnesius. Ieškovės prašoma priteisti 315 Eur išlaikymo suma atitinka teismų formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas teikė įrodymų apie sunkią savo turtinę padėtį, tačiau yra darbingas, jaunas, privalo rūpintis savo vaiku, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymui po 315 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-08-08 iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d.,1 p.). CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nuo sūnaus gimimo realiai atsiuntė pinigų vaiko išlaikymui, (viso dvi perlaidos pagal pridedamus čekius Nr. 35654525 ir Nr. 35054929: 300+300 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (GBP), kas atitinka 315, 43+ 315, 43 Eur, viso 631 Eur jau grįžus į Lietuvą). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui po 2015-08-08, ieškovei iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistinas 10 710 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimas (už trisdešimt keturis mėnesius, t. y. nuo 2015-08-08 iki 2018-06-08, skaičiuojant po 315 Eur kiekvieną mėnesį).
12. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai. Iš atsakovo priteistina į valstybės pajamas nesumokėtas žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, įsiskolinimo – 401 Eur, proceso išlaidų 5,36 Eur bei bylinėjimosi išlaidos valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 836,38 Eur (LR CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d., 3 p., 99 str.).
13. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
14. ieškinį tenkinti.
15. Nustatyti tėvystę: pripažinti atsakovą J. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o vaiką E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaiku.
16. Priteisti iš atsakovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 315 (tris šimtus penkiolika) eurų nuo 2018-08-08 iki sūnaus E. Ž. pilnametystės, t. y. iki 2033-06-08.
17. Priteisti iš atsakovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), 10 710 (dešimt tūkstančių septynis šimtus dešimt) eurų išlaikymo įsiskolinimą E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015-08-08 iki 2018-06-08, skaičiuojant kas mėnesį po 315 Eur.
18. Priteisti iš atsakovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 401 eurą eurus žyminio mokesčio ir proceso išlaidų 5,36 Eur, kuriuos pervesti į banko sąskaita (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5660) ir 836,38 eurų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą banko sąskaita (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5630).
19. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.
20. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.