Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., būdamas UAB „Alcea grupė“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nustatyta, kad M. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „Alcea grupė“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), įsteigta 2021 m. lapkričio 22 d., pagrindinė veikla – tabako gaminių gamyba EVRK kodas (duomenys neskelbtini), maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių didmeninė prekyba (EVRK kodas (duomenys neskelbtini), maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (EVRK (duomenys neskelbtini)). Bendrovės vadovas – nuo 2021 m. lapkričio 22 d. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 177 303,33 Eur. Iš šios sumos nesumokėta: 166 430,50 Eur akcizo mokesčio su delspinigiais, 8 299,37 Eur gyventojų pajamų mokestis su delspinigiais ir 2 573,46 pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2024 m. sausio 19 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2024 m. vasario 15 d., surašant 2024 m. vasario 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-501. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta UAB „Alcea grupė“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, t. y. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Bendrovė 2023 m. rugsėjo 7 d. pervedė 3 000,00 E. L. M., 2023 m. rugsėjo 8 d. pervedė L. M. 3 000,00 Eur, 2023 m. rugsėjo 8 d. pervedė 700,00 E. M. M., 2023 m. rugsėjo 9 d. du kartus pervedė po 7 000,00 E. L. M., 2023 m. rugsėjo 12 d. pervedė 440,00 M. M., t. y. bendrovės vadovas M. M. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne M. D. tokių M. M. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Bendrovės vadovas M. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pareiškimu prašoma skirti UAB „Alcea grupė“ vadovui M. M. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. paaiškino, kad susidarė tokia situacija, jog buvo patikrinimas vasaros metu ir mokėjimų atlikimo momentu jis nežinojo, ar bus atidėtas nepriemokos mokėjimas, ar nebus. Jam reikėjo tuo momentu atsiskaityti su kreditoriais ir reikėjo mokėti pagal įsipareigojimus. Tik spalio 3 d. buvo pasakyta, kad negauna atidėjimo akcizui, o visus mokėjimus darė prieš tai.

Atsakydamas į klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. paaiškino, kad turi mokestinę nepriemoką. Iki šiol turi, bet vietoj 177 000 Eur yra 160 000 Eur. Rugsėjo mėnesio pradžioje manė, kad pradės darbus, bet viskas atsidėjo toliau. Teikė paaiškinimus ir dokumentus mokesčių inspekcijai. Atliekant patikrinimą metu pradžioje neteikė dokumentų, gal buvo klaida su buhalterija, bet dabar darys būtinai. Tuo laikotarpiu, kai vedė pinigus kitiems kreditoriams, dar nebuvo atidėta, nes tai buvo padaryta tik spalio 3 d. Nepriemoka atsirado po operatyvaus patikrinimo ir rugsėjo mėnesį ji buvo. Rugpjūčio 29 d. buvo pateiktas prašymas, kad sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Galvojo, kad bus padarytas atidėjimas ir mokėjimus vykdė pagal sutartis. Apie tvarką sužinojo jau vėliau. Žino, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jis galvojo, kad bus pradėtas darbas ir pradės vykdyti pilnai veiklą. Supranta, kad buvo daryti mokėjimai apeinant mokesčių inspekciją. Pagal faktą taip ir buvo, prisipažįsta, kad pažeidė įstatymą. Pinigai buvo vedami L. M., nes jo įmonė yra jos įmonės skolininkas. Buvo priimtas sprendimas nesudaryti paskolos sutarties, kaip paaiškino, taip atsitiko dėl to, kad ilgai nepradeda veiklos. Jų darbo principas yra importuoti tabako žaliavą, gaminti produktą ir eksportuoti. Išėjo taip, kad jie negalėjo pradėti ilgai veiklos ir neeksportavo prekių ir pagal tą ilgą laikotarpį ir privertė mokėti nepriemoką. Neišdėstė nepriemokos dėl to, kad nebuvo veiklos. Neatsimena, kokiam laikotarpiui prašė išdėstyti. Turi daug įmonių. Prisipažįsta kaltu ir gailisi, nes dabar tokia situacija, kad ir su finansais sunku. Su viena veikla blogai, su kita dar blogiau. Pareiškimą gavo, žino kokia bauda, nori paprašyti sumažinti baudą. Jam gimė vaikas prieš 3 savaites. Dabar uždarbis mažesnis nei buvo anksčiau. Jo pajamos minimalios, dabar iš vis negauna. Turi barą, yra jo savininkas, bet šiuo laiku ten padėtis irgi sunki. Jo pajamos apie 1 500 Eur. Neturi kilnojamojo ir nekilnojamo turto. Nuomoja automobilį iš vienos savo įmonių. Nuomoja butą Vilniuje, Klaipėdoje yra tėvų namai. Vadovauja 4 įmonėms, yra jų akcininkas. Visose įmonėse problemos prasidėjo prieš mėnesį. Iki tol su pajamomis viskas buvo gerai. Labai apgailestauja dėl to, kad nelabai žino visas pareigas ir kodeksus. Norėtų paprašyti kuo daugiau sumažinti baudą ir pažada, kad daugiau taip nedarys.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.

Institucija pateikė prašymą nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas pažymi, kad 2024 m. balandžio 22 d. nutarties iškelti M. M. administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, rezoliucinėje dalyje nurodant laikotarpį (nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, kadangi šioje byloje nagrinėjamas, pareiškime ir kituose dokumentuose nurodomas laikotarpis yra nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. Šio apsirikimo ištaisymas priimant procesinį sprendimą šioje byloje, teismo vertinimu, nepažeis atsakomybėn traukiamo asmens teisių, kadangi nagrinėjant bylą buvo tiriamas laikotarpis iki 2024 m. sausio 1 d. ir atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę ir pasisakė dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., tai yra dėl mokėjimų, atliktų 2023 metų rugsėjo mėnesį.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

CK 6.930¹ straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Šiuo konkrečiu atveju M. M. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB „Alcea grupė“ vadovu, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas UAB „Alcea grupė“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovės mokestinė nepriemoka MAIS duomenimis 2024 m. balandžio 15 d. buvo 177 303,33 Eur, iš jų: 166 430,50 Eur akcizo mokestis su delspinigiais, 8 299,37 Eur gyventojų pajamų mokestis su delspinigiais ir 2 573,46 pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais. Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VMI su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau 2023 m. spalio 3 d. priimtas sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Kaip matyti iš pateiktų banko sąskaitos išrašų, inkriminuojamu laikotarpiu Bendrovė mokėjo, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, nurodytu tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais,(b. l. 8-12). Iš pateiktų duomenų matyti, kad M. M. bendrovės vadovu yra nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki dabar (b. l. 18-21).

Atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad visi mokėjimai įmonės buvo atlikti siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, kadangi buvo tikimasi, jog bus priimtas sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Alcea grupė“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. UAB „Alcea grupė“ direktoriaus M. M. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai (b. l. 8-17) bei kiti byloje esantys įrodymai.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o UAB „Alcea grupė“ vadovas M. M., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. M. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

nuobaudos skyrimo.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

M. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jo padarytas nusižengimas yra susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jis yra dirbantis, iš jo žodžių vadovauja ir kitais pagrindais (kaip akcininkas) dalyvauja iš viso 4 įmonių veikloje, per paskutiniuosius penkerius metus baustas administracine tvarka (tame tarpe ir už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje padarymą), turi neapmokėtų nuobaudų, duomenų apie asmens teistumą nėra. M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teismas laiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į M. M. asmenybę, turtinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį, tai, kad jis išlaiko nepilnametį vaiką ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus M. M. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis sankcijoje nustatytą minimumą – 1 500 Eur. Taikyti M. M. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-800-1055/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.