- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- ATP-503-185/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- M. L.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutarimu M. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 128 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda už tai, kad 2014 m. kovo 27 d., 12 val. 55 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutarimu iki 2014 m. balandžio 3 d. Tokiais veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą. Teismas nutarime nurodė, kad nors M. L. su jam pareikštu kaltinimu nesutiko ir tvirtino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ne jis vairavo motociklą, tačiau tai, kad būtent jis padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažyma apie asmens baustumą, specialistės D. U. tarnybinis pranešimas, teisme kaip liudytojai apklaustų D. K. ir G. S. parodymai bei jų pirminiai paaiškinimai, fotonuotraukos, duomenys apie vairuotojo pažymėjimą. Skirdamas administracinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, įskaitant ir itin šiurkščius KET pažeidimus, t. y. buvo baustas už tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET, bei baustas už tai, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, turi galiojančių administracinių nuobaudų), į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, kad pažeidimo padarymo metu iki teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos buvo likęs nedidelis laiko tarpas. Teismas M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. L. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutarimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d., sudėties. Nurodo, kad su teismo nutarimu ir jame padarytomis išvadomis nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepašalino visų abejonių dėl traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės, dėl ko pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, teismas apsiribojo įrodymų išvardijimu, dėl dalies įrodymų nepasisakydamas, kokią įrodomąją reikšmę turi vienas ar kitas jo paminėtas įrodymas. Teismas M. L. kaltę įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo protokolu. Tačiau kokius M. L. veiksmus, užtraukiančius jam administracinę atsakomybę pagal ATPK 128 str. 1 d., įrodo pats protokolo surašymo faktas, tenka tik spėlioti, kadangi pats protokolo surašymas nėra ir negali būti laikomas įrodymu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Dėl to šis teismo nurodytas įrodymas negali būti laikomas M. L. kaltės įrodymu. Teismas M. L. kaltę įrodinėjo pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad M. L. teisė vairuoti transporto priemones atimta iki 2014-04-03. Tačiau šie duomenys teismui turi įrodomąją reikšmę nustačius faktą, kad M. L. vairavo motociklą, bei galimai sprendžiant nuobaudos skyrimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet niekaip nėra susiję su pažeidimo padarymo įrodinėjimu. Ta aplinkybė, kad M. L. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, neįrodo, jog M. L. nurodytu laiku vairavo transporto priemonę. Teismas M. L. kaltę įrodinėjo specialistės D. U. tarnybiniu pranešimu, tačiau kaip šios specialistės tarnybinio pranešimo turinys yra susijęs su M. L. kalte, nenurodė. Atstovės nuomone, specialistės D. U. tarnybinis pranešimas neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant, ar M. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, jau nekalbant apie tai, jog šiame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių aplinkybių, patvirtinančių M. L. kaltę. Nurodo, kad teismas M. L. kaltę įrodinėjo D. K. ir G. S. teisme duotais parodymais, kur jie iš esmės patvirtino pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad M. L. protokole nurodytu laiku ir vietoje į miesto savivaldybės tarybos posėdį atvyko motociklu, nors jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas M. L. kaltę įrodinėjo ir fotonuotraukomis, nors iš jų matyti tik tai, kad juose užfiksuotas asmuo, dėvintis motociklo šalmą. Nė vienoje iš fotonuotraukų motociklą vairavusio asmens nei iš veido, nei iš rūbų ar kūno sudėjimo negalima identifikuoti, todėl neaišku, kokiu būdu šios nuotraukos įrodo M. L. kaltę. Netgi teismo posėdyje G. S. nurodė, kad jis, pamatęs motociklininką, šiam nenusiėmus šalmo, negalėjo identifikuoti asmens. Taigi šios nuotraukos nėra ir negali būti M. L. kaltės įrodymu. Teismas M. L. kaltę taip pat įrodinėjo duomenimis apie vairuotojo pažymėjimą. Tačiau kokias aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodo šie duomenys, taip pat tik telieka spėlioti, kadangi teismas šio įrodymo, kaip ir pirmiau paminėtų įrodymų, nedetalizavo. Teigia, kad šie duomenys M. L. kaltei pagrįsti jokios įrodomosios reikšmės neturi. Taigi pirmiau paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad jos ginamojo kaltė tėra įrodinėjama tik liudytojų D. K. ir G. S. parodymais, atmetant liudytojo Ž. Č. parodymus. Nurodo, kad teismas Ž. Č. parodymus atmetė vien dėl to, jog jie prieštarauja liudytojų D. K. ir G. S. parodymams, nors jo parodymų teisingumą patvirtina ir kita bylos medžiaga. Ž. Č. pažeidimo padarymo dieną buvo motociklo savininkas ir naudotojas. Šis liudytojas nurodė, kad iki perleidžiant šią transporto priemonę, jis vienintelis ja naudojosi. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad 2014 m. pavasarį jis motociklu buvo nuvažiavęs prie Panevėžio miesto savivaldybės, tačiau jį pradėjus fotografuoti, jis su fotografuojančiu asmeniu sukonfliktavo ir netrukus iš aikštelės išvažiavo, nes nenorėjo būti nubaustas administracine tvarka, kadangi tuo metu prie įvažiavimo į šią aikštelę stovėjo ženklas apie eismo draudimą. Taigi kyla pagrįstas klausimas, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog Ž. Č. parodymai nelaikytini tinkamu įrodymu, o liudytojų D. K. ir G. S. parodymai yra teisingesni. Ta aplinkybė, kad šie liudytojai yra žurnalistai, priešingai nei nurodo teismas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jie yra suinteresuoti suintriguoti skaitytoją, pateikti sensaciją, todėl jų būdai ne visuomet yra teisėti ir teisingi. Pažymi ir tai, kad informacija apie neva tai M. L. vairuojamą motociklą spaudos leidinyje buvo paskelbta melagių dieną, dėl ko pats M. L. šį straipsnį palaikė pokštu ir dėl jo jokių pretenzijų nepareiškė. Teigia, kad teismo nurodytos aplinkybės dėl M. L. ir Ž. Č. ūgių, kūno sudėjimo iš viso yra nepagrįstos. Nors jie abu buvo apklausti teisme, tačiau teismas juos apklausė skirtinguose posėdžiuose, todėl iš esmės jų nei ūgio, nei kūno apimčių ar sudėjimo negretino. Be to, teismas teigdamas, kad Ž. Č. yra aukštas, teismo posėdžio metu M. L. ūgio nesiaiškino ir šie duomenys teismui yra nežinomi. Todėl teismui nesiaiškinus tokios informacijos, išvados dėl M. L. ir Ž. Č. ūgio, kūno sudėjimo skirtumų yra grindžiamos tik prielaidomis. Nurodo, kad yra akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga policijos pareigūnų buvo surinkta atmestinai, apsiribojant dviejų liudytojų D. K. ir G. S. apklausomis, nepagrįstai atmetant motociklo savininko ir naudotojo Ž. Č. parodymus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog teismas byloje surinktus įrodymus tyrė ir vertino neobjektyviai ir šališkai. Teismas iškilusių abejonių netraktavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nei liudytojas D. K., nei G. S. nematė motociklininko be šalmo, o G. S. nurodė, kad be šalmo identifikuoti motociklininko nebuvo galima, t. y. šiais parodymais iš esmės paneigė liudytojo D. K. parodymus, kad neva tai jis iš akių, skruostų pažino M. L.. Liudytojas Ž. Č. nurodė, kad jis buvo motociklo savininkas ir vienintelis naudotojas, kad be jo motociklu niekas kitas nesinaudojo, prisiminė konfliktinę situaciją prie savivaldybės, nuotraukoje atpažino save, todėl, mano, kad šio liudytojo parodymais teismas turėjo vadovautis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nekaltumo prezumpcijos principą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas nurodo, kad naikinti apylinkės teismo nutarimo nėra teisinio pagrindo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. M. L. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame iš esmės ginčijamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas. Tačiau pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taip pat pabrėžtina, kad tik teismas sprendžia, kurie byloje esantys duomenys laikytini įrodymais, sprendžiant konkretaus asmens administracinės atsakomybės klausimą. Be to, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kurių pakaktų asmens kaltei konstatuoti, ir byloje esančių įrodymų pakankamumo klausimas taip pat yra teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apelianto atstovei šiuo atveju yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog apylinkės teismas buvo šališkas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas ar kad jos ginamasis M. L. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Taip pat priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto M. L. atstovė, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. L. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 128 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nutarimas yra pakankamai motyvuotas, aiškus, o jame padarytos išvados dėl M. L. kaltės yra išsamios ir pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Taip pat priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto M. L. atstovė, aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pakanka objektyvių įrodymų tam, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog M. L. padarė jam inkriminuotą ATPK 128 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Tuo tarpu apeliaciniu skundu, savaip ir subjektyviai interpretuojant byloje esančius įrodymus, bandoma dar kartą įtikinti teismą, jog protokole nurodytu metu ir vietoje motociklą vairavo ne M. L., nors ši pažeidėjo versija buvo išsakyta pirmosios instancijos teisme ir ją, aukštesniojo teismo nuomone, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apylinkės teismas pagrįstai pripažino kaip gynybinę, siekiant išvengti atsakomybės, bei ją atmetė kaip prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms. Jokių naujų papildomų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų žinojęs ir jų vertinęs, apeliaciniame skunde nepateikiama. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, todėl šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei padarytomis išvadomis dėl M. L. kaltės.
Nors M. L. tvirtino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje ne jis vairavo motociklą, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, jog tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojų D. K. ir G. S. paaiškinimai bei jų parodymai teisme, kur jie viso proceso metu nuosekliai teigė, kad pažįsta M. L., kuris yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, protokole nurodytu metu matė jį motociklu atvažiuojantį prie Panevėžio miesto savivaldybės, kurioje tą dieną vyko tarybos posėdis ir kuriame dalyvavo pats M. L., jį fotografavo, nes žinojo, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir kad jis buvo nubaustas už vairavimą be teisių. Taip pat abu liudytojai tvirtino, kad prie Panevėžio miesto savivaldybės jie kalbėjo su M. L., kuris, nors ir nebuvo nusiėmęs šalmo, tačiau buvo nukėlęs antveidį, todėl matė jo veidą (skruostus, akis), pažino jį iš balso, rūbų, batų (jis su tais pačiais rūbais ir batais dalyvavo ir tą pačią dieną savivaldybėje vykusiame tarybos posėdyje bei yra užfiksuotas nuotraukose važiuojantis motociklu), o vėliau (per posėdžio pertrauką) paklaustas, kodėl rodo tokį blogą pavyzdį kitiems, M. L. susinervino ir piktai jiems (liudytojams) liepė išeiti, sakė, kad jiems blogai baigsis. Apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad šių asmenų parodymais teismas turėjo nesivadovauti, nes jie yra žurnalistai, todėl yra suinteresuoti suintriguoti skaitytoją, pateikti sensaciją, jų būdai ne visuomet yra teisėti ir teisingi. Tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad minėti liudytojai būtų šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti liudytojai tyčia siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, minėtų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo išsamūs, sutapo tarpusavyje, todėl, apygardos teismo nuomone, vien minėtų liudytojų darbo pobūdis (yra žurnalistai) šiuo atveju neleidžia jų parodymų vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai liudytojų D. K. ir G. S. parodymus pripažino patikimais ir objektyviais M. L. kaltės įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nutarimą.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo Ž. Č. parodymais, kur jis nurodė, kad atpažino save byloje esančiose fotonuotraukose kaip asmenį, kuris tuo metu jam priklausančiu motociklu atvyko prie savivaldybės ir sustojo neleistinoje vietoje, matė, kaip buvo fotografuojamas, nurodydamas, kad jie prieštarauja liudytojų D. K. ir G. S. parodymams. Pažymėtina, kad minimas liudytojas buvo apklaustas teismo posėdyje ir jo parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu nesivadovauti šio liudytojo parodymais, nes juos paneigia kiti bylos įrodymai. Kaip minėta, liudytojai D. K. ir G. S. aiškiai nurodė, jog tą dieną, kurią jie matė prie savivaldybės motociklu atvažiavusį M. L., savivaldybėje vyko tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Be to, D. K. ir G. S. taip pat parodė, kad M. L., atvažiavęs prie savivaldybės, kur jį nufotografavo, buvo nulipęs nuo motociklo, su liudytojais kalbėjo ir ėjo link įėjimo į savivaldybę, tačiau apsisukęs išvažiavo, po ko liudytojams įėjus į savivaldybės pastatą, jie pamatė, kad M. L. su tuo pačiu motociklu yra atvažiavęs į savivaldybės vidinį kiemelį, tačiau pamatęs, kad liudytojai žiūri, vėl sėdo ant motociklo ir išvažiavo, bet, pasak G. S., po maždaug pusės valandos sugrįžo į savivaldybėje vykusį tarybos posėdį. Iš G. S. parodymų taip pat matyti, kad jis ryte atėjęs į savivaldybėje vykusį tarybos posėdį, prie savivaldybės matė stovintį motociklą, o nuėjęs į rūbinę, joje matė motociklininko striukę ir šalmą. Netrukus kažkas prasitarė, kad į tarybos posėdį su motociklu yra atvažiavęs M. L., kurį jis kalbino, jo klausė, kaip reikalai su teisėmis, į ką jis atsakė „tai ką, vėl rašysit?“, taip pat sakė, kad „jau praėjo pusė termino ir jis ketina kreiptis į advokatą“. Tuo tarpu liudytojas Ž. Č. teisme tvirtino, kad jis savivaldybės tarybos posėdžiuose nesilanko, taip pat parodė, kad pavasarį galimai 3-4 kartus su motociklu buvo atvažiavęs prie savivaldybės. Be to, Ž. Č. teigimu, jis pažįstą M. L., taip pat nurodė, jog galimai su juo buvo susitikęs. Taigi įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikėti Ž. Č. parodymais, jog fotonuotraukose užfiksuotas važiuojantis motociklu asmuo yra jis. Be to, apylinkės teismas, tiesiogiai posėdyje apklausęs tiek Ž. Č., tiek ir M. L., įvertinęs minėtų asmenų skirtingus ūgius ir kūno sudėjimus bei šiuos duomenis palyginęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, padarė išvadą, jog fotonuotraukose užfiksuotas asmuo pagal kūno sudėjimą ir ūgį vizualiai atitinka M. L., o ne Ž. Č., kuris už M. L. yra aukštesnis ir liesesnio kūno sudėjimo (fotonuotraukose matyti ne aukšto žmogaus atvaizdas). Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia apylinkės teismo padaryta išvada. Bandymas apeliaciniame skunde liudytojo Ž. Č. parodymus interpretuoti administracinėn atsakomybėn patrauktam M. L. naudinga linkme vertinamas kritiškai. Manyti, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje motociklą vairavo ne M. L., o kitas asmuo, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta M. L. kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 128 str. 2 d. numatytą pažeidimą, t. y. įrodyta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, vairavo M. L.. Pripažindamas M. L. kaltu padarius šį jam inkriminuotą teisės pažeidimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriais pagrindė savo išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. L. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.