Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2012-09-06 Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1d. byla jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis LR BK 38 str.1d. 3p., 4p.; teistas 2014-01-06 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymu; 2014-10-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis E. Š. 2014-07-20 vakare, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., S.Stanevičiaus g. 42, Vilniuje, prie prekybos centro „Maxima“ esančio turgelio, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pakvietė nukentėjusįjį Ą. C. prieiti ir pastarajam priėjus prie jų - ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo sudavė Ą. C. kumščiu du smūgius į dešinę akį, po ko E. Š. sudavė kumščiu tris smūgius į kairę akį ir vieną smūgį į žandikaulį. Nukentėjusiajam Ą. C. bandant pabėgti kaltinamasis E. Š. jį pasivijo ir nugriuvusiam ant žemės nukentėjusiajam kartu su nenustatytu asmeniu sudavė po vieną kartą kumščiu į abiejų pusių šonkaulius, padarydamas nukentėjusiajam Ą. C. poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį posąnarinės ataugos srityje, viršutinio 1-o dešinės pusės danties vainiko dalies nuskėlimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Asmens parodymo atpažinimo metu nukentėjusysis Ą. C. atpažino ir nurodė į E. Š., kaip į asmenį, kuris sumušė jį kartu su kitu, jam nepažįstamu asmeniu (b.l. 46-49).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, ir kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad E. Š. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė akivaizdžiai turėjo įtakos jo atliktiems veiksmams, iš chuliganiškų paskatų, veikdamas su kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sudavė nukentėjusiajam kumščiu tris smūgius į kairę akį ir vieną į žandikaulį, o nukentėjusiajam parkritus ant žemės - kumščiu sudavė į šonkaulius, ir taip tyčia jį sužalojo bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Šioje byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas su nenustatytu asmeniniu, prašė iš nukentėjusiojo cigarečių, pastarajam sutikus duoti dvi cigaretes, paėmė visą pakelį. Po ko nukentėjusiajam buvo reiškiamos jam nesuprantamos pretenzijos, neva jis yra skolingas jų pažįstamam asmeniui (ko iš tikrųjų nebuvo). Taigi kaltinamasis su kitu asmeniu pradėjo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju dėl mažareikšmės dingsties bei panaudojo fizinį smurtą visai be priežasties, t.y. pasinaudodami išgalvota dingstimi. Teismo proceso metu kaltinamasis pripažino, kad iki to vakaro pažinojo nukentėjusįjį tik iš matymo, jokių konfliktinių santykių su juo neturėjo, apie jokias nukentėjusiojo skolas jam nėra nieko žinoma, savo veiksmus jis paaiškina tiesiog neblaivumu, kadangi supranta, jog nukentėjusįjį mušė be jokios priežasties.

Tokie argumentai pagrindžia kaltinamojo veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę E. Š. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Įstatymas priskiria ją prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Sunkina kaltinamojo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis (LR BK 60 str. 1d. 9p.). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis yra vieną kartą teistas (pagal LR BK 178 str.1d.). Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. nuostatomis E. Š. yra recidyvistas. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 56 str., kur nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis kaltinamajam galėtų būti skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kuris buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už nedidelį chuliganizmą. Kaltinamasis dirba UAB „Makveža“. Todėl mano, kad E. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

E. Š. yra pakankamai jauno amžiaus, turi legalų pragyvenimo šaltinį, žada atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam bei atlyginti gydymo išlaidas Vilniaus teritorinei ligonių kasai, bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl esant girtam jo padarytų nusikalstamų veiksmų bei iš to atsiradusių pasekmių, atsiprašė nukentėjusiojo. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas teismo nustatytam laikotarpiui. Teismo nuomone, pats kaltinamasis E. Š., jo elgesys ir gyvenimo būdas turi būti stebimi ir kontroliuojami Probacijos tarnybos darbuotojų. Kaltinamajam skirtini teismo įpareigojimai.

Nukentėjusiojo Ą. C. pateiktas ieškinys dėl 2000 Lt turtinės žalos įrodytas ir tenkintinas. Kaltinamasis pripažino ieškinį ir sutinka su jo dydžiu. Nukentėjusysis taip pat pateikė 3000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.

Savo ieškininius reikalavimus nukentėjusysis iš esmės motyvavo tuo, kad jis serga cukriniu diabetu, dėl gautos traumos negalėjo valgyti jam skirto diabetinio maisto, be to jam nusilpo imunitetas, prasidėjo peršalimai, dėl ko buvo priverstas pirkti brangius vaistus.

Teismas neginčijamai pripažįsta, kad Ą. C. turi teisę reikalauti piniginės satisfakcijos už jam padarytą moralinę žalą. Šią aplinkybę pripažino ir kaltinamasis, kuris pareiškė, kad sutinka atlyginti tokio dydžio moralinę žalą nukentėjusiajam ir atlygins ją dalimis. Tokiu būdu, įvertinus E. Š. inkriminuoto kaltinimo sunkumą (apysunkis nusikaltimas), kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo gaunamas pajamas, atsižvelgdamas į teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt , kaip nukentėjusiajam padarytos moralinės žalos kompensavimą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 1737,26 Lt ieškinys už nukentėjusiojo gydymą įrodytas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendė:

E. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyti E. Š. atžvilgiu LR BK 75 str. ir 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

1. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholizmo.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2d. 4p., 69 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam Ą. C. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nuosprendžiui pradėjus vykdyti, panaikinti E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo Ą. C. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai tenkinti ir iš E. Š. priteisti 2000 Lt.

Nukentėjusiojo Ą. C. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo visiškai tenkinti ir iš E. Š. priteisti 3000 Lt

Iš E. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1737,26 Lt .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.