Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-885/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
1S-104-885/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nuteistasis
T. N.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-104-885/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. N. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 59-23, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 11 metų; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu T. N. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, areštu 80 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 59-23 nutarė netaikyti nuteistajam lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 72 (statinių – 35, dinaminių – 37), paskutinį kartą baustas 2020 m. liepos mėnesį, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutą, įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas rodo neigiamą nuostatą į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, nustatytas alkoholio vartojimo faktas bausmės atlikimo metu, neturi motyvacijos spręsti problemas susijusias su alkoholio vartojimu, paviršutiniškas požiūris į savo resocializacijos procesą. Nutarimu rekomenduota nuteistajam T. N. dalyvauti socialinės reabilitacijos (elgesio korekcijos) programose ir Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose.

4. Nesutikdamas su komisijos nutarimu, šį nutarimą T. N. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. vasario 26 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, jog nuteistąjį T. N. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra žymiai daugiau, pastaruoju metu dominuoja labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis yra pasiruošęs grįžti į laisvę ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, nes, teismo nuomone, nuteistasis neatitinka ne tik materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, bet ir formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Skunde nuteistasis T. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo teigimu, teismo tuščiažodžiavimas apie negalimą jo lygtinį paleidimą, nes jam nustatyta vidutinė rizika, ir panašūs absurdiški teiginiai yra gryna demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas. Nuteistasis paaiškina, kad nusikalstamo rizikos vertinimo metodika keitėsi kelis kartus, nes ją sudarinėjo skirtingi darbuotojai, ir balų skaičius keitėsi nepriklausomai nuo jo elgesio, kaip klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismas. Tai tik dar kartą įrodo nesigilinimą į situaciją bei objektyvumo nebuvimą.

5.2. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartis yra lygiai taip pat nemotyvuota kaip ir Komisijos sprendimas – išdėstęs nutartyje Komisijos paminėtus faktus, teismas nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, ir sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė.

5.3. Pasak nuteistojo, nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai.

5.4. Nuteistasis mano, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos, sprendžiant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

5.5. Nurodo, kad jis gailisi padaryto nusikaltimo, kiek įmanydamas stengiasi savo geru elgesiu įrodyti, kad jis pasitaisė ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Anot nuteistojo, skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. Nuteistasis T. N. atinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

9. Atlikus T. N. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2020 m. liepos 27 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (76 taškai (35 taškai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 41 taškai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). 2021 m. sausio 20 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, jog T. N. priklauso vidutinei rizikos grupei (72 taškai (35 – statiniai, 37 – dinaminiai)). Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio įvertinimo nežymiai pasikeitusi. Nustatytas jos sumažėjimas keturiais balais, įvertinus tai, kad nuteistasis įgijo išsilavinimą ir galimybę įsidarbinti, tačiaus rizikos sumažėjimas keturiais balais nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip akivaizdi nuteistojo asmens pažanga, juolab kad dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai sudaro 37 balus, kas reiškia, kad yra galimybė juos mažinti. Didelė nuteistojo kriminalinė patirtis, motyvacijos realizuoti save pozityviose veiklose laisvėje stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, alkoholio vartojimo problemos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo impulsyvumas, agresyvumas/kontroliuojantis elgesys, problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, antivisuomeninės pažiūros yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Komisijos 2021 m. vasario 2 d. nutarime Nr. 59-23, nurodyta, jog neturi motyvacijos spręsti problemas susijusias su alkoholio vartojimu, paviršutiniškas požiūris į savo resocializacijos procesą. Nors nuteistasis vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, tačiau, jo elgesys bausmės atlikimo metu išlieka nedisciplinuotas. Pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytas 2021 m. liepos mėnesį.

10. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą T. N. charakterizuojančią bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai T. N. charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas.

11. Atmetami skundo argumentai, kuriuose remiamasi eile teismų sprendimų, kuomet asmenims lygtinis paleidimas buvo taikomas net ir nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką ar bausmės atlikimo metu baustiems. Kaip jau minėta, vidutinė rizika nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jei buvo nustatyta nuteistojo pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju tokia T. N. pažanga nenustatyta, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus, kurie priimti nustačius nuteistųjų pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, vertinti kaip precedentus ir jais remtis.

12. Vertinant ar nuteistasis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis apie ankstesnius T. N. teistumus. Apeliantas teigia, kad visi jo teistumai jau buvo įvertinti priimant nuosprendžius ir padarytų veikų sunkumas ir kiekis negali būti vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Išties, nei teistumų skaičius, nei padarytų nusikaltimų sunkumas nėra kliūtis asmenį paleisti lygtinai, tačiau aplinkybės, kad T. N. buvo teisiamas 8 kartus (piktybinį chuliganizmą, smurtą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turto prievartavimą, turto sugadinimą), nusikaltimus vykdydavo ir su bendrininkais, nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis, praeityje pažeistos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, skiriamos bausmės teigiamo poveikio jam nedarė, jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo, yra svarbios ir neleidžia suformuoti neabejotinos išvados, kad T. N. paleistas lygtinai prieš terminą daugiau nenusikals.

13. Abejoti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo, verčia ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktas psichologinis nuteistojo mąstymo vertinimas. Išvadoje nėra nurodomos teigiamos nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatybės, tačiau pažymima, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas (nesugebėjimas valdytis), tų pačių klaidų kartojimas (nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto), polinkis elgtis rizikingai, negalvojant apie pasekmes, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, savo elgesio kritiškai neanalizuoja, nelinkęs permąstyti, planuoti, įvertinti savo elgesio pasekmių ir nesugebantis suprasti kitų žmonių požiūrių. T. N. negebėjo užmegzti palaikančiųjų ryšių su socialiai adaptyviomis bendraamžių grupėmis. Nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes. Koreguoti savo mąstymą nuteistasis turi galimybę dalyvaujant elgesio pataisos programose, kas tuo pačiu įtakotų rizikos verčių mažėjimą asmens mąstymo ir elgesio srityje.

14. Vertinant skundo argumentą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė Europos T. M. Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, privalomumo, pažymima, kad apylinkės teismas Europos T. M. Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamas vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Europos T. M. Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai yra nepagrįsti.

15. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad teismas priimdamas nutartį nesilaikė Konstitucijos, EŽT Konvencijos įtvirtintų reikalavimų teisingai išnagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje buvo aptarti visi reikšmingi su lygtinio paleidimo klausimu susiję duomenys, įvertintos ne tik neigiamos, bet ir nuteistojo asmenybę ir jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės bei aiškiai įvardintos priežastys, kodėl šiuo metu nuteistojo T. N. lygtinis paleidimas nėra galimas.

16. Apibendrinant pažymima, kad Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pažymima, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją, sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus