Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Faulana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-2639-258/2009 pagal ieškovo UAB „Armobetas“ ieškinį atsakovui UAB „Faulana“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Egvilta“ susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovas nurodo, kad pasirašydamas 2008 m. gegužės 8 d. statybos rangos sutartį su UAB „Armobetas“, atsakovas veikė tik kaip statinio statybos valdytojas ir vykdė išimtinai UAB „Egvilta“ pavedimą (2007 m. birželio 1 d. UAB „Faulana“ pavedimo sutartis su UAB „Egvilta“, 2008 m. kovo 24 d. susitarimas dėl pavedimo sutarties Nr. 07/06/01 pakeitimo ir papildymo), kurio pagrindu tarp UAB „Faulana“ ir UAB „Egvilta“ susiklostė atstovavimo (pavedimo) teisiniai santykiai dėl statinio statybos valdymo. Atitinkamai tik išimtinai UAB „Egvilta“ yra vykdžiusi mokėjimus ieškovui UAB „Armobetas“ (2008 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas 614 440,58 Lt suma), tai neginčijamai įrodo, kad UAB „Egvilta“ aiškiai pripažįsta, jog ji, o ne UAB „Faulana“ yra sutarties šalis ir prisiima bei vykdo iš rangos sutarties kylančius įsipareigojimus.

2. Statinio statybos valdymas kaip vienas iš statinio statybos organizavimo būdų yra numatytas LR Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 punktą statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Atitinkamai statinio statybos valdytojo sąvoka aprašyta LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punkte, pagal kurį statinio statybos valdytojas – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija. Statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu. Tai, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu, pažymėta ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 11 punkte.

3. Jeigu statybos valdytojui yra pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant galima savarankiškai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises. Atitinkamai tik statytojas naujo daikto pagaminimu įgyvendina ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą nuosavybės teise. Investuojamos į statybą lėšos priklauso statytojui, o užsakovo jos tik įsisavinamos.

4. Esmine rangos sutarties sąlyga laikytinas 1.1 punkte įtvirtintas statybos valdytojo įsipareigojimas sutartyje numatytas prievoles vykdyti statytojo UAB „Egvilta“ vardu ir lėšomis. Tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad statybos valdytojas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kurie buvo pasitelkiami faktiškai atlikti statinio statybos darbus, veikė tik kaip statytojo UAB „Egvilta“ atstovas pagal pavedimą, bet ne savarankiškai veikiantis užsakovas ar generalinis rangovas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pagal pavedimo sutartį atsakovas jokių darbų neatliko (jų atlikti atsakovas ir negalėjo, nes pagal LR Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas ypatingiems statiniams (būtent toks yra Žvalgų g. 7 esantis objektas) būtinas atestatas, ko atsakovas neturi). Atitinkamai atsakovas užsiėmė tik statybos darbų organizavimu ir priežiūra. , o atsiskaitymai su UAB „Armobetas“ buvo vykdomi išimtinai UAB „Egvilta“ lėšomis, ką patvirtina darbų patikros aktai. Tokiu būdu tarp UAB „Faulana“ ir UAB „Egvilta“ sudarytos pavedimo sutarties pagrindu atsiradusių atstovavimo teisinių santykių, kilo prievoliniai teisiniai santykiai tarp UAB „Egvilta“ ir UAB „Armobetas“.

5. UAB „Armobetas“, sudarydamas 2008 m. gegužės 8 d. statybos rangos sutart, aiškiai suprato, kad iš Sutarties kylančios teisės ir pareigos atsiranda ne UAB „Faulana“, o UAB „Egvilta“, nes Sutarties 1.1.3. punkte nurodyta, kad statytojas yra UAB „Egvilta“, kuriai nuomos teise priklauso žemės sklypas ir kuri investuoja lėšas į objektą, sutartimi pavedusi objekto statybų valdymą atlikti UAB „Faulana“. Be to, pasirašant Sutartį, ieškovas buvo informuotas, kad statinys Žvalgų g. 7, Vilniuje, yra statomas pasirinkus statybos valdymo organizavimo būdą, t. y. ieškovas suprato, kad tikroji sandorio šalis yra UAB „Egvilta“ ir pasirašydamas Sutartį dėl to išreiškė savo valią. Prieš ieškovui pradedant vykdyti statybos rangos darbus, jam buvo pateiktas statybos leidimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad statinio statytojas yra tik UAB „Egvilta“. Tokiu būdu UAB „Armobetas“, būdamas atidus, rūpestingas ir patyręs statybos teisinių santykių dalyvis, privalėjo įvertinti aplinkybę, jog tik statytojas investuoja lėšas į statybą ir turi pareigą atsiskaityti su rangovais. Atsakovo nuomone, matydamas, kad statybos leidiamas yra išduotas ne UAB „Faulana“, o UAB „Egvilta“, ieškovas turėjo suprasti ir suprato, jog tik UAB „Egvilta“ interesais vykdomi statybos darbai ir būtent šiai įmonei kyla konkrečios teisės ir pareigos rangovų atžvilgiu.

6. Tai, kad pats ieškovas pripažino UAB „Egvilta“ esant ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektui, patvirtina ir 2009 m. sausio 9 . raštas Nr. 0109/01, kuriame UAB „Armobetas“ nurodo, kad atsižvelgiant į, tai jog rangos sutarties sudarymo metu UAB „Faulana“ veikė pagal UAB „Egvilta“ pavedimą (Sutarties 1.1.3, LR Statybos įstatymo 17 str. 5 d., LR CK 2.133 str. 1 d.) ieškinys bus reiškiamas UAB „Egvilta“. Tokiu būdu ieškovo teiginiai neginčytinai patvirtina faktą, jog ieškovui buvo atskleistas UAB „Egvilta“ atstovavimo faktas.

7. Esminės reikšmės neturi šalių argumentai įrodinėjant, buvo ir kiek buvo atskleistas atsakovo atstovavimo faktas ieškovo sutartiniuose santykiuose, o atkreiptinas dėmesys, kad su rangovu buvo atsiskaitoma ne statinio statybos valdytojo (užsakovo), o statytojo lėšomis, kas faktiškai patvirtina aplinkybę, jog rangovas suprato, kad santykiuose su juo statinio statybos valdytojas veikė ne kaip savarankiškas subjektas, o kaip statytojas pagal atsakovą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-543/2008). Atitinkamai pačios pavedimo sutarties pateikimas nėra būtinas, kadangi ji skirta tik santykiams tarp atstovo ir atstovaujamojo, o ne tarp atstovo ir trečiojo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008).

8. Nustačius, kad realiai egzistavo pavedimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu susiklostė kiti – rangos santykiai, nėra reikšmingas statytojo ir statinio statybos valdytojo ryšys dėl tarpusavio kontrolės. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 str. 7 d.), taip ir nenurodė, kuo būtent pasireiškė nesąžiningumas, nes tai, kad UAB „Faulana“ yra patronuojanti įmonė UAB „Egvilta“ atžvilgiu, reiškia tik realų funkcijų ir įsipareigojimų paskirstymą.

9. UAB „Egvilta“, įgyvendindama savo, kaip statytojo, teises, pavedimo sutartimi įgaliojo UAB „Faulana“ vykdyti statinio, esančio Žvalgų g. 7, Vilniuje, statybos valdymą, šiuo tikslu atlikti užsakovo funkcijas ir samdyti konkrečius rangovus statybos darbams atlikti. Tokiu būdu pagal Sutartį, sudarytą tarp UAB „Faulana“, kaip UAB „Egvilta“ atstovo, ir UAB „Armobetas“, iš jos kylančas teises r pareigas įgijo UAB „Egvilta“. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir dėl to turi būti atmestas.

10. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų taikoma solidari statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo atsakomybė. Konkrečiu atveju UAB „Faulana“ ir UAB „Egvilta“ atsakomybė nepreziumuojama ir pareigą ją įrodyti turi tas asmuo, kuris tvirtina ją esant (CK 6.6 str.). Tuo tarpu atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009 konkrečiu atveju netaikytina esant skirtingoms aplinkybėms. Atitinkamai visais kitais atvejais, statytojo ir statybos valdytojo solidariosios atsakomybės taikymas privalo būti įrodytas atsižvelgiant į bendruosius civilinės atsakomybės atsiradimo principus.

11. Atstovavimo esmė tame, kad atstovas sukuria subjektines teises ir pareigas atstovaujamajam, tačiau pats savo vardu neįgyją jokių teisių ir pareigų (tarp jų ir pareigą savo lėšomis atlikti mokėjimus tračiajam asmeniui). Atsakovo UAB „Faulana“ atsakomybė galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tačiau šioje byloje civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo įrodytos, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai suabsoliutino UAB „Faulana“ atsakomybę.

13. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo motyvuojamoji dalis yra itin lakoniška ir nekonkreti. Nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (dėl ieškovui neatskleisto UAB „Egvilta“ atstovavimo, UAB „Faulana“ ir UAB „Egvilta“ nesąžiningumo), nepateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (iš esmės nesirėmė jokiais atsakovo pateiktais įrodymais), nenurodyti teisiniai argumentai, kuriais grindžiamos teismo išvados (pvz. dėl solidarios atsakomybės). Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neaptarė proceso dalyvių paaiškinimų ir atsikirtimų teismo posėdžio metu. Tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kiti esminiai civilinio proceso principai, o dėl to galėjo būti neteisingai išspęsta byla.

14. Ieškovo UAB „Armobetas“ nesąžiningumą įrodo ir tai, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo, t. y. 2009 m. birželio 18 d., UAB „Armobetas“ perleido reikalavimo teisę į 865 561,80 Lt skolą UAB „Perdanga“ (T. 3, b. l. 38), tačiau teismas apie tai nebuvo informuotas ir ieškovui UAB „Armobetas“ nepagrįstai priteistos visos ieškiniu prašytos pinigų sumos.

1. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 3 dalimi, jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša apie veikimą atstovaujamojo vardu ir interesais, tai iš sandorio kylančios teisės ir pareigos atstovaujamajam atsiranda tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu , arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės. Tuo tarpu tiek sudarant Sutartį, tiek ją vykdant, atsakovas veikė savo vardu kaip savarankiškas subjektas, nesudarydamas jokio pagrindo manyti, kad veikia pavedimo sutarties pagrindu, atstovaudamas UAB „Egvilta“ ir siekdamas sukurti teises ir pareigas būtent pastarajam (UAB „Faulana“ savo vardu pasirašė Sutartį, priėmė tinkamai atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, priėmė PVM sąskaitas – faktūras, atsiskaitydavo už atliktus darbus), todėl iš sutarties kylančios teisės ir pareigos kilo atsakovui.

2. 2008 m. liepos 2 d. UAB „Egvilta“ atliktas mokėjimas yra tiesiog UAB „Faulana“ įsiskolinimo pagal Sutartį dengimas už 2008 m. birželio mėnesį atliktus darbus. Tuo tarpu tai, kad būtent atsakovas yra skolingas už atliktus statybos darbus, atsakovas pripažino ir 2009 m. vasario 5 d. sudarytu Tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. 1.

3. Įstatymas nedraudžia statytojui ir statinio statybos valdytojui susitarti ir dėl statybos darbų finansavimo tokiu būdu, kad statybų valdymo metu laikinai darbų atlikimą finansuotų ir statybų valdytojas, kurio patirtas išlaidas atlygintų statytojas, o būtent tokį statybų finansavimo būdą buvo pasirinkę UAB „Faulana“ ir UAB „Egvilta“.

4. UAB „Faulana“ ir UAB „Egvilta“ atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009), tik atsiradusi skirtingais pagrindais, todėl kreditorius savo reikalavimą gali reikšti tiek visiems, tiek vienam iš bendraskolių (CK 6.6 str. 5 d.).

6. UAB „Egvilta“ pati nesiekė įsitraukti į procesą, o prašymą dėl minėtos įmonės įtraukimo trečiuoju asmeniu atsakovas pareiškė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl, ieškovo nuomone, vadovaudamasis galimu proceso koncentruotumo principo pažeidimu, teismas pagrįstai neįtraukė UAB „Egvilta“ trečiuoju asmeniu, nepareškiančiu savarankiškų reikalavimų. Be to, ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu UAB „Egvilta“ nenustatytos jokios pareigos ir nesukelti jokie materialiniai teisiniai padariniai. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas UAB „Perdanga“ pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo į 865 561,80 Lt dydžio UAB „Armobetas“ reikalavimo teisės dalį. Apeliacinės instancijos teismo 2010 m. vasario 20 d. vykusiame teismo posėdyje prašymas patenkintas ir UAB „Perdanga“ įtrauktas į bylą bendraieškiu tai daliai, kuriai buvo perleistos UAB „Armobetas“ reikalavimo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Nagrinėjamuoju atveju kolegija konstatuoja skundžiamo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Ginčas tarp šalių kilo dėl tarp jų 2008 m. gegužės 8 d. sudarytos Statybų rangos sutarties Nr. EF-08/05-01-AR vykdymo. Ieškovas nurodė, kad jis sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė ir atliko tarp šalių sutartus darbus, o atsakovas nevykdo savo įsipareigojimo apmokėti už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas. patenkinęs ieškinį, savo sprendimą motyvavo minėtos sutarties 2.1 punktu, pagal kurį atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo atliktus darbus ir už juos apmokėti. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagal prievolę prieš ieškovą atsako solidariai kartu su statinio statytoju - UAB ,,Egvilta“. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė prieš tai atmetęs atsakovo prašymą dėl bendrovės ,,Egvilta“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir tokiu būdu UAB „Egvilta“ nesant byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 str., T. 2, b. l. 159). Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo UAB ,,Egvilta“ pareigą solidariai atsakyti ieškovui pagal prievolę, kilusią iš tarp šalių sudarytos Statybų rangos sutarties bei įvardijo minėtą bendrovę bendraskolė (CPK 266 str.). Todėl akivaizdu, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens UAB „Egvilta“ atsakomybės, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CK 6.6 str. 5 d., 6.7 str., CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.