Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-31 · Administracinė byla Nr. I-149-257/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
I-149-257/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė (pran.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Rolandas Tamašauskas
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-149-257/2014Teisminio proceso numeris 3-64-3-00759-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 16.4.; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjo R. M. atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui,

nedalyvaujant pareiškėjui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 40-S-4828 „Dėl prašymo atleisti iš vidaus tarnybos“, kuriuo atsisakoma atleisti R. M. iš vidaus tarnybos, panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įforminti R. M. atleidimą nuo 2013 m. gegužės 2 d. iš vidaus tarnybos ir visiškai atsiskaityti su R. M. per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. M. skundas (b. l. 2–3), kurį vėliau pareiškėjas patikslino (b. l. 8–9), atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 40-S-4828 „Dėl prašymo atleisti iš vidaus tarnybos“, kuriuo atsisakoma atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įforminti R. M. atleidimą nuo 2013 m. gegužės 2 d. iš vidaus tarnybos ir visiškai atsiskaityti su R. M. per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas R. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 67).

Šalies argumentai

Pareiškėjo R. M. atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra Šiaulių apskrities VPK patrulis. Pareiškėjas 2013-04-17 kreipėsi į atsakovą Šiaulių apskrities VPK, prašydamas atleisti iš pareigų jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Atsakovas atsisakė tai padaryti – įteikė raštą, kad Šiaulių apskrities VPK nepriims sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjas prašo panaikinti 2013-04-19 sprendimą – atsisakymą atleisti iš tarnybos, pripažinti, kad pareiškėjas yra atleistas iš jo eitų pareigų nuo 2013-05-02 tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. pagrindu. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Šiaulių apskrities VPK įforminti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos formalumus ir visiškai atsiskaityti. Pareiškėjas remiasi Vidaus tarnybos statutu, kuris nenumato galimybės sustabdyti ar atidėti atleidimą iš tarnybos pateikus prašymą – Vidaus tarnybos statuto 55 str. 1 d., 2 d. Pareiškėjas vertina, kad skundžiamas aktas pažeidžia jo konstitucines teises – Konstitucijos 48 str. 1 d., 3 d. Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjas neturi teisinio statuso, tačiau pareiškėjas yra susijęs tarnybiniais ryšiais su atsakovu, bet kurią dieną gali atsirasti tarnybos santykiai. Pareiškėjo teisinė padėtis yra neapibrėžta, pareiškėjas norėtų dirbti kitą darbą, galbūt išvykti dirbti į užsienį, tačiau pareiškėjas bet kurią dieną gali būti atsakovo pakviestas atlikti pareigas. Tokiu atveju reikėtų konstatuoti, kad tarnybos santykiai nėra sustabdyti ar pasibaigę – pareiškėjas turi atitinkamas pareigas atsakovui – pareiškėjas prašo tarnybinius santykius nutraukti.

Nuo pareigų pareiškėjas buvo nušalintas ikiteisminio tyrimo metu teisėjui priėmus nutartį. Šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas baudžiamojoje byloje dėl apkaltinamojo nuosprendžio, kurį pareiškėjo atžvilgiu priėmė Šiaulių apygardos teismas, todėl pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų galioja.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (b. l. 45–47) bei atstovas Donatas Milius posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka. Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK ginčijamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į dvi faktines aplinkybes – kad pareiškėjas ir šiuo metu yra nušalintas nuo pareigų. Atsakovo nuomone, nušalintas nuo pareigų asmuo yra praradęs laikinai pareigūno statusą, todėl jokie sprendimai dėl šio pareigūno negali būti priimami tol, kol jis yra nušalintas nuo pareigų. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų BPK nustatyta tvarka ir šiuo metu jo statusas nėra pasikeitęs, todėl spręsti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p. Šiaulių apskrities VPK neturėjo pagrindų. Kita svarbi faktinė aplinkybė – pareiškėjas prašė būti atleidžiamas iš pareigų 2013-04-17, t. y. po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad reikšmingų tarnybos santykiams faktų teisinis vertinimas yra taikomas laiko atžvilgiu – yra svarbiais laikomi tie faktai, kurie buvo anksčiau laiko atžvilgiu. Pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl ikiteisminiame tyrime pareiškėjui pareikštų įtarimų, t. y. turėtų būti išspręstas jo statuso klausimas, po to būtų galima spręsti kitus klausimus. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei suformuota teismų praktika, Šiaulių apskrities VPK priėmė būtent tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. M. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamas ginčas kilo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui 2013 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 40-S-4828 „Dėl prašymo atleisti iš vidaus tarnybos“ atsisakius tenkinti pareiškėjo, kuriam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teismo nutartimi taikyta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.), prašymą atleisti iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją (b. l. 3, 30, 31).

Byloje nustatyta, kad iki minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo pareiškėjas užėmė statutinio valstybės tarnautojo (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniojo patrulio) pareigas. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi įtariamasis R. M. buvo laikinai nušalintas nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniojo patrulio pareigų šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 28 d. (b. l. 32–33). Pareiškėjui šią nutartį apskundus Šiaulių apygardos teismui, 2013 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo laikinas nušalinimas nuo pareigų sutrumpintas iki 3 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 28 d. (b. l. 35–37). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo pratęstas įtariamojo R. M. laikinas nušalinimas nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniojo patrulio pareigų trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 28 d. (b. l. 38–39). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pratęsė kaltinamojo R. M. laikino nušalinimo nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniojo patrulio pareigų terminą 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 41–42). Pareiškėjas R. M. 2013 m. balandžio 17 d. prašymu, kuris Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas tą pačią dieną (b. l. 31), kreipėsi dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos nuo 2013 m. balandžio 17 d. dėl išėjimo į pensiją. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2013 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 40-S-4828 (b. l. 3, 30) nurodė, jog pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas, nes pareiškėjas yra laikinai nušalintas nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigų ir šiuo metu pareiškėjas neturi vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso.

Statutinių valstybės tarnautojų, kurie tarnauja vidaus tarnybos sistemoje, tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje reglamentuota atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu tvarka. Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui (Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 2 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija), kuris reglamentuoja vidaus tarnybos pareigūno nušalinimą nuo pareigų, aiškiai atskirta vidaus tarnybos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, savarankiškoji teisė nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų (Statuto 28 str. 1, 2 d.) ir nuo darbdavio valios nepriklausantis statutinio valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų atvejis – pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Statuto 28 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas aptaria Baudžiamojo proceso kodekse numatytos procesinės prievartos priemonės – valstybės tarnautojo laikinojo nušalinimo nuo pareigų esmę, paskirtį bei pasekmes, kurias laikinasis nušalinimas jo galiojimo laikotarpiu sukelia laikinai nušalintam valstybės tarnautojui ir jo darbdaviui.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas laikinas nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 str.) yra viena iš šiuo įstatymu numatytų procesinės prievartos priemonių (BPK III dalies „Procesinės prievartos priemonės“ XII skyrius „Kitos procesinės prievartos priemonės“), kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą. BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis). Nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (3 dalis). Kai byla perduodama į teismą, dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (5 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų – yra skirta taikyti tiems įtariamiesiems, kurie turi valstybės tarnautojo statusą.

Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų paskirtis – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti, yra imperatyvi ir nušalinto pareigūno darbdaviui nesuteikia jokios diskrecijos. Gavęs teismo nutartį dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų, darbdavys privalo ją įvykdyti.

Byloje nustatyta, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas gavęs Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų, ją įvykdė, priimdamas 2013 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 40-TE-119, kuriuo nurodyta nuo 2013 m. vasario 28 d. pareiškėjo laikinojo nušalinimo metu nemokėti darbo užmokesčio (b. l. 34).

BPK 157 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos, terminai, apskundimo ir panaikinimo tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas, atsižvelgiant į jo paskirtį, nereglamentuoja, kaip turi būti sprendžiami tarnybos klausimai, kurie susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį dėl procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų – taikymo. Teismo nutartimi laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui kylančias teisines pasekmes valstybės tarnybos teisinių santykių prasme reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4, 5 ir 7 dalys. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis nustato, kad jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai: dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai, t. y. laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos pareigūnui netaikomas Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtintas draudimas, kurio privalo laikytis tarnybos funkcijas atliekantys vidaus tarnybos pareigūnai. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse (3 dalyje numatyta pareigūno laikino nušalinimo nuo pareigų galimybė BPK nustatyta tvarka) nustatyta tvarka nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat perduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kokiais atvejais nušalintas pareigūnas gali toliau eiti pareigas ir kompensavimo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį tvarka. Pagal minėtą įstatymo normą tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 7 dalis nustatė bendrą taisyklę, kad laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas. Taip pat nustatė šios taisyklės išimtį: išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas. Minėtos Vidaus tarnybos statuto normos, kurios aiškintinos sistemiškai su BPK 157 straipsnio nuostatomis, patvirtina, kad teismo nutartimi nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos pareigūnui tarnybos teisinių santykių prasme kyla tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir pareigūnui, kurį nušalina vidaus tarnybos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, naudodamasis savarankiška nušalinimo nuo pareigų teise. Aptartos Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad nušalinti pareigūnai nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno statusą patvirtinantį dokumentą – pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones; nurodymas sąlygų, kurioms atsiradus nušalintas pareigūnas toliau eina pareigas; taip pat nuostata, kad nušalintiems pareigūnams netaikomi Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai, o tai reiškia, kad tokie asmenys nušalinimo laikotarpiu gali dirbti atitinkamą minėtoje įstatymo normoje nurodytą darbą, patvirtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, priimti sprendimą dėl teismo nutartimi nušalinto nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, ko nagrinėjamu atveju siekė pareiškėjas.

Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-456 redakcija) nustato, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės tarnautojų nušalinimą nuo pareigų, nurodyti atvejai, kuriais valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų, tarp jų atvejis – kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Į šį atvejį patenka ir laikinasis nušalinimas BPK 157 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnyje, numatančiame valstybės tarnautojo nušalinimo teisines pasekmes, be kita ko, nurodyta, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio įstatymo 16¹ straipsnį. Šis teisinis reguliavimas dėl laikinai nušalintų statutinių valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą nušalinimo laikotarpiu iš esmės yra analogiškas tam, kurį nustatė Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 4 dalis (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija).

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens konstitucinės teisės pasirinkti darbą atmaina yra Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė stoti į valstybės tarnybą, t. y. tik kaip susijusi su asmens priėmimu į valstybės tarnybą; valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų numatytas įstatymu. Šia procesinės prievartos priemone laikinai apribojamos atitinkamos asmens teisės, tačiau įstatymu apibrėžta šio ribojimo paskirtimi – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, proporcingai siekiama teisėtų ir visai visuomenei svarbių tikslų. Be to, kaip jau minėta, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje įtvirtino atitinkamas laikinai nušalintų nuo tarnybos statutinių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisių apsaugos garantijas. Teismo nutartimi laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrūksta, tačiau minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas darbdaviui yra privalomas ir atitinkamą teismo nustatytą laiką nušalintam pareigūnui sustabdomas pareigūno teisinis statusas. Laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, negali būti taikomos Vidaus tarnybos statuto normos, kurios reglamentuoja priėmimą ar atleidimą iš vidaus tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas bei tarnybinį kaitumą, nes nėra šių normų taikymo sąlygų.

Kaip buvo paminėta, pareiškėjo prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas 2013 m. balandžio 17 d., o pareiškėjas laikinai nušalintas nuo pareigų Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nuo 2013 m. vasario 28 d. (b. l. 32–33), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu).

Juo labiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti: panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas (išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481/2005). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje laiko prasme pirmesnis veiksmas yra pareiškėjo laikinas nušalinimas nuo pareigų, todėl vėlesnių įvykių (pareiškėjo prašymo atleisti iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją pateikimas) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-680/2013).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 40-S-4828 „Dėl prašymo atleisti iš vidaus tarnybos“, kuriuo atsisakoma atleisti R. M. iš vidaus tarnybos, panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įforminti R. M. atleidimą nuo 2013 m. gegužės 2 d. iš vidaus tarnybos ir visiškai atsiskaityti su R. M. per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėVirginijus StankevičiusArvydas Martinavičius