Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-449/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
1A-366-449/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.), Laima Garnelienė
Nuteistasis
M. Š.
Nukentėjusysis
L. D., S. V., I. Š., D. Š.
Kategorijos
  • 1.2.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-449/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00624-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.3., 1.2.22.1. (S).
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,gynėjui Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo M. Š. priteista 31 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. D., 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. V. (S. V.) bei kiekvienam po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems I. Š. ir D. Š. (D. Š.), atstovaujamiems T. V.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė šeimos narį – žmoną A. Š. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

M. Š. 2014 m. birželio 18 d., apie 9 val. 15 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš savadarbio šautuvo šovė vieną kartą savo žmonai A. Š. į galvą, taip padarė žaizdas dešiniame žande ir kairiame smilkinyje, daugybinius veido kaulų, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sužalojimą, galvos smegenų pamato arterijos nutraukimą, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelius ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo pritekėjimą į skrandį ir kvėpavimo takus, poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, nuo ko nukentėjusioji mirė. Tokiu būdu M. Š. tyčia nužudė savo šeimos narį – žmoną A. Š.

M. Š. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

M. Š., tyrimo nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, pagamino du savadarbius grūstuvinius pistoletus, kurie priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, pritaikyti šaudyti sviediniais iki 12 mm skersmens, vieno pistoleto užtaisui (parakui) padengti naudojamos medžioklinių šovinių kapsulės „Ževelo“, antro pistoleto užtaisui naudojama degtukų galvučių medžiaga, kuriuos laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. birželio 18 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, o priteista neturtinė žala per didelė. Anot apelianto, teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino, gailėjosi, nenorėjo nužudyti nukentėjusiosios, be to, jo sveikata silpna, jis yra senyvo amžiaus. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad priteistos sumos L. D. (31 000 Lt) ir S. V. (10 000 Lt) yra per didelės. Teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimai visiems nukentėjusiesiems yra per dideli, įvertinus jo turtinę padėtį, jis niekada negalės atlyginti žalos.

Apeliantas M. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti nukentėjusiesiems priteistus žalos atlyginimus.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės, įrodymų įvertinimo, taip pat pripažintų įrodytomis jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliantas nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio, taip pat ir dėl priteistos žalos atlygimų dydžių. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo M. Š. apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės teisėjų kolegija atmeta.

Paskirdamas M. Š. bausmes, teismas BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnio numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kitų BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Įstatymų leidėjas nurodo, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Nuteistojo padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiosios A. Š. mirtį, be motinos liko du mažamečiai vaikai. M. Š. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, į tai, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, taip pat ir į tuos argumentus, kurie nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde. Teismas nustatė M. Š. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pagrįstai nustatė ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. Š. neteistas, nedirbantis, baustas administracinėmis nuobaudomis, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, be to, atsižvelgė ir į tai, jog akivaizdžiai matyti, kad jis yra silpnos sveikatos (sutrikusi kalba, judėjimas), nors byloje nėra pateikta nuteistojo negalią patvirtinančių dokumentų. Nors į daugelį apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių (nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo sveikatos būklę ir kt.) skiriant bausmę skundžiamame nuosprendyje jau buvo atsižvelgta, kai kurie kiti apelianto skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti ir juos kolegija atmeta. Pirmiausia, 1961 m. gimusį M. Š. laikyti senyvo amžiaus, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Atmetamas ir skundo argumentas apie tai, kad nuteistasis tariamai nenorėjo nužudyti nukentėjusiosios. Byloje išnagrinėtais įrodymais, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais paties M. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu nuteistasis nužudė savo žmoną A. Š. šaudamas iš savadarbio pistoleto jai į galvą, be to, nustatyta, jog buvo šauta iš artimo atstumo ir taikantis būtent į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Šios aplinkybės išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nužudymas buvo padarytas tiesiogine tyčia. Kita vertus, kolegija dar kartą pažymi, kad apeliaciniame skunde savo kaltės formos ir nustatytos tyčios rūšies neginčija pats apeliantas. Teisėjų kolegija, atmesdama apelianto argumentus dėl jam paskirtos bausmės dydžio, dar kartą atkreipia dėmesį į M. Š. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Būtent tai, kad nužudymas buvo padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, pagal galiojančią teisminę praktiką, rodo padidintą šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistajam M. Š. skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį ir netgi artimą sankcijos minimumui, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, irgi mažesnę už sankcijos vidurkį. Šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų, kuri atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę, taip pat ji yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. M. Š. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, M. Š. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis jau rėmėsi pirmosios instancijos teismo paskiriant jam bausmes, todėl nėra pagrindo remtis tomis pačiomis aplinkybėmis ir dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad M. Š. apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų įtikinamų argumentų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų paskirtas bausmes ir paskirtą galutinę bausmę švelninti. Taip pat byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių M. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas jam už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio skundo argumentus dėl iš nuteistojo priteistų žalos atlygimų dydžių teisėjų kolegija taip pat atmeta.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matosi, kad pačios nukentėjusiesiems padarytos žalos apeliantas neginčija. Jis tik prašo sumažinti priteistas pinigų sumas argumentuodamas tuo, kad dėl turtinės padėties neturės galimybės jų atlyginti. Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, ar nuteistasis ginčija turtinės ir neturtinės žalos atlyginimus ar tik neturtinės žalos atlyginimų dydžius. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad mažinti ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimus, priteistus skundžiamu nuosprendžiu, pagrindo nėra.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 109 straipsnis nustato, kad kartu su baudžiamąją byla yra nagrinėjamas civilinis ieškinys tik dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturinės žalos atlyginimo. M. Š. pripažintas kaltu dėl A. Š. nužudymo, todėl jis privalo atlyginti nusikaltimu padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

L. D. civilinį ieškinį pareiškė dėl turtinės ir neturtinės žalos, apie ją bus pasisakyta vėliau, atlyginimo. Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Ji pateikė dokumentus (1 t., b.l. 54), kurie patvirtina 2 968 Lt turtinės žalos dydį, 32 Lt sumą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, taip pat nurodė, kad iš seniūnijos gavo 2 000 Lt laidojimo pašalpą, kurios neišskaitė iš pateikto civilinio ieškinio, todėl teismas pagrįstai civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą L. D.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji asmenys buvo nužudytosios A. Š. artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), tai: L. D. – dukra, S. V. – brolis, I. Š. ir D. Š. – vaikai, jų interesus atstovauja laikinoji globėja T. V. Nėra jokių abejonių, kad dėl A. Š. nužudymo jos artimieji giminaičiai patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), ir išdėstė išsamius atskirai kiekvienam nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvus. Teismas įvertino, kokie dvasiniai ryšiai siejo nužudytąją ir kiekvieną nukentėjusįjį, taip pat atsižvelgė į kitas aplinkybes bei priteisė 30 000 Lt nužudytosios dukrai L. D., 10 000 Lt – nužudytosios broliui S. V., 100 000 Lt – nužudytosios vaikui I. Š., kurią pagal įstatymą atstovauja T. V. ir 100 000 Lt – nužudytosios vaikui D. Š., kurį taip pat pagal įstatymą atstovauja T. V.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal galiojančią teisminę praktiką nustatant neturtinės žalos dydį gyvybės atėmimo atveju žalą padariusio asmes turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. Š. ateityje negalės įsidarbinti ir atlyginti priteistą žalą. Dėl to, kas jau buvo aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius nepažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų, o priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Laima GarnelienėKęstutis Jucys