- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- I1-6493-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02400-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1391 (toliau – ir Nutarimas) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų; panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4118 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nesutikdamas su jam skirta nuobauda Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. spalio 1 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 21.45 val. atsigulė į lovą, maždaug apie 22.00 val. užmigo. Naktį jį pažadino garsus triukšmas, girdėjosi rėkimas, dejavimas, trenksmai, smūgiai. Tai sklido iš gyvenamojo bendrabučio antrojo aukšto. Maždaug apie 2.00 val. garsai pritilo. Pro kameroje esantį langą pamatė, kad vaikšto pareigūnai, įstaigos direktorius, kaukėti kareiviai. Suprato, kad bus daroma krata, todėl apsirengė. Kameros durims atsidarius pasigirdo šauksmas gultis ant žemės. Pareiškėjas nurodo, kad jis atsigulė, vėlai panaudojus smurtą ir specialiąsias priemones buvo išvestas į lauką. Kitos dienos vėlai vakare, net nepasiūlius pasiaiškinti ar parašyti pasiaiškinimą buvo supažindintas su nutarimu perkelti jį į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjas nurodo, kad jokių nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Kalėjimų departamento sprendime nurodyta, kad įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Teigia, kad jei viskas užregistruota vaizdo registratoriumi, turi būti galimybė nurodytus veiksmus nustatyti, turėtų būti pateikta medžiaga, įrodanti, kad jis nurodytus veiksmus padarė.
Atsiliepimas
Atsakovė Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. pateikti du tarnybiniai pranešimai: Nr. 46-1587a Saugumo valdymo skyriaus specialistės K. J.-G. ir Nr. 46-1587b, surašytas L. e. Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas L. N.. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d. 22:20 val. elektroninių prietaisų sistema parodė, kad 12 būrio 4 kameroje esantys nuteistieji gali naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Buvo pamėginta atblokuoti 12-4 kameros magnetinę spyną, tačiau durys neatsidarė, užrakto sklendė mechaniniu būdu galėjo būti užkirsta nuteistųjų iš gyvenamųjų patalpų vidaus. Patekus į kamerą nuteistieji buvo informuoti, kad bus atlikta neplaninė krata, apžiūrėjus kameroje buvusius nuteistuosius jie išvesti į koridorių. Atliekant kameros apžiūrą prasidėjo neramumai, kitose kamerose esantys nuteistieji pradėjo šūkauti ir daužyti kamerų duris. Nustatyti, kurie nuteistieji daužė duris iš vidaus nebuvo galimybės, nes nuteistieji buvo užrakinti kamerose. 11-12 būrio nuteistieji apie 10-15 minučių sąmoningai bendru susitarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus niokodami kamerose esančias duris ir grotas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdami viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų duodamų nurodymų nusiraminti. Tuo nuteistasis A. D. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, 73.4 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 3.10 val. prevencinės grupės pareigūnams užėjus į kamerą Nr. 9-7 nuteistieji gulėjo lovoje ir pradėjo vartoto necenzūrinius žodžius, pašokę iš lovos stojo į kovinę padėtį bandydami sukelti konfliktinę situaciją. Nuteistiesiems nenusiraminant ir pabandžius pasipriešinti pareigūnams, buvo panaudotos spec. priemonės: koviniai imtynių veiksmai, guminės lazdos, tazeris.
Atsiliepime taip pat nurodyta, kad prieš skiriant nuobaudą nuteistajam, dėl jo pažeidimo buvo svarstoma 2019 m. liepos 25 d. drausmės komisijos posėdyje. Drausmės komisija peržiūri medžiagą, išklauso nuteistąjį, tiria pažeidimo aplinkybes, todėl, įvertinusi visas aplinkybes, siūlė A. D. perkelti į kamerų tipo patalpas 30 dienų. Atsižvelgiant į A. D. padarytą pažeidimą, 2019 m. liepos 25 d. Protokolą Nr. 65-2953 dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, pareiškėjui 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1391 buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, ji atitinka padarytą pažeidimą, numatytą bausmių vykdymo įstatyme.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. D. skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1391, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų, ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4118 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1343 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 (trisdešimt) parų. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies
1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 2S-4118 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą nėra.
BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai).
Nuobaudos skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato BVK 143 straipsnis. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-465-442/2021).
Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y., kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo (konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą), režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žiūrėti LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Pareiškėjas neigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą, nes pasak jo, tuo metu jis miegojo savo lovoje. Kaip matyti iš ginčijamo Kalėjimų departamento sprendimo, pareiškėjo kaltė konstatuota įvertinus Pravieniškių PN-AK 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. tarnybinius pranešimus Nr. 46-1587a ir Nr. 46-1587b bei vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad masiniai neramumai vyko 11-12 ir 9-10 būrių kamerose, kuriose nuteistieji buvo laikomi užrakinti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokie konkretūs nuteistieji daužė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, duris, niokojo inventorių, juo labiau, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas 9 būrio 7 kameroje buvo laikomas ne vienas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad būtent 11-12 būrio nuteistieji apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir grotas. Tuo tarpu pareiškėjas buvo laikomas 9 būrio 7 kameroje. Apie 9 būrio kameras pranešimuose nurodoma tik tiek, kad iš 9-10 būrių kamerų sklido triukšmas. Kad nebuvo galimybės nustatyti kurie nuteistieji daužė kameros duris buvo užfiksuota ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.
Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas L. N., 2019 m. liepos 24 d. aptariamų įvykių metu pro kameroje esantį langelį matėsi, kad nuteistieji nemiega, stovi apsirengę, į nurodymą nusiraminti nereaguoja. Nurodė, kad pareiškėjo veiksmai filmuoti nebuvo. Liudytoja K. J.-G. teismo posėdžio metu nurodė, kad aptariamą naktį kamerose buvo triukšmas, neramumai. Į patalpas ji nebuvo įėjusi, laukė pastiprinimo. Ką darė A. D. pasakyti negali. Ar triukšmavo, spardė duris pareiškėjas taip pat negalėjo patvirtinti. Tarnybiniai pranešimai buvo surašyti visiems nuteistiesiems, kurie ten buvo tą naktį. Vaizdo registratorius filmuoja tik koridorių, ne kameros vidų.
Kaip teismo posėdyje nurodė A. D., drausmės komisijos posėdyje jis nedalyvavo, niekas jo neprašė asmeniškai pasiaiškinti apie tos nakties įvykius.
Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes teismas konstatuoja, kad Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko. Skiriant nuobaudą buvo apsiribota vien tik abstrakčiu bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių, nenurodant kokia konkrečiai žala buvo padaryta. Atsakovo pateiktuose įrodymuose (Tarnybiniuose pranešimuose, Drausmės komisijos protokole ir teikime) užfiksuoti duomenys nepatvirtina pareiškėją atlikus veiksmus, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda. Sutiktina, kad minėti rašytiniai duomenys leidžia teigti apie kilusius masinius neramumus tam tikruose būriuose, tačiau juose nėra jokios su pareiškėju susietos informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas kėlė neramumus, taip pat kad niokojo kameros duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, rodė nepagarbą pareigūnams ir pan., t. y. pareiškėjo veiksmai, galbūt pažeidę bausmės atlikimo tvarką, yra visiškai neindividualizuoti. Pažymėtina, kad tokios pozicijos analogiškoje byloje laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2021 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-465-442/2021).
Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. liepos 25 d. nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas neįrodė, kad kokiais nors aktyviais veiksmais pareiškėjas pažeidė viešąją tvarką ar nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.
Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 69-1391 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 2S-4118 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“ naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1391 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4118 „Dėl A. D. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.