- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- A15.-327-832/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00100-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. kaltinamas tuo, jog 2017 m. balandžio 23 d. 03.50 val., Mažeikių r. sav., Mažeikiai, Taikos g. 4, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vengė pasitikrinti neblaivumą. V. K. tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas už du administracinius nusižengimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Atsižvelgiant į tai, jog ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta sankcija viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų byla dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų, nagrinėtina teisme (ANK 614 str. 3 d.).
Šalies argumentai
V. K. rašytiniame paaiškinime, įrašytame administracinio nusižengimo protokole, su pažeidimais sutiko ir gailėjosi dėl padarytų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 23 d. 03.52 val., alkoholio kiekio matuokliu V. K. buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra (Mažeikiai) pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19380-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, tačiau 2017 m. liepos 25 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2017 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja priėmė nutarimą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį panaikinimo ir tyrimą Nr. 01-1-19380-17 atnaujinimo, kuriama nurodoma, kad apsvaigimas nuo alkoholio nustatant alkoholio kiekį kraujyje gali būti įrodomas ir kitais būdais – liudytojų apklausomis ir pan. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroras Žilvinas Generauskas 2017 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19380-17. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Nerijus Gurauskas 2018 m. gegužės 31 d. surašė Tarnybinį pranešimą dėl KET pažeidimo ROIK 18077625772, kuriame nurodė administracinio protokolo surašymo motyvus.
Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemones vairavusių asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje esančius duomenis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K. alkotesteriu buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas (sunkus girtumo laipsnis), tačiau V. K. Mažeikių ligoninėje atsisakė duoti kraujo tyrimui neblaivumo laipsniui nustatyti, t. y. iš bylos duomenų aiškiai matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko ir jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas girtumo laipsnis, todėl pažeidėjo atsisakymas po neblaivumo patikrinimo, leisti paimti kraujo mėginį, negali būti vertinamas kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisinga aiškinti baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – imperatyvu baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Teisėjų kolegija pažymėjo tai, kad transporto priemonės vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra atitinkamas kiekis alkoholio, nėra naujas veikos požymis. Jau 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcijos BK 281 straipsnio 8 dalis apsvaigimo nuo alkoholio požymį formulavo tokia pačia konstrukcija kaip ir naujosios BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalys, nurodydama, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 (0,41) promilės ir daugiau alkoholio. Skiriasi tik alkoholio kiekis, tačiau terpė, kurioje nustatomas alkoholis, ta pati – kraujas. Tačiau tokia įstatymo formuluotė, pasak teisėjų kolegijos, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu.
Teisėjų kolegija nurodė, kad baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Pasak teisėjų kolegijos, kasacinio teismo praktika pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).
Atsižvelgus į tai, kad ANK straipsniuose nėra numatytų sankcijų už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro asmenys, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau negu 1,5 promilės ir tai, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko pasitikrinti neblaivumą, o byloje surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu V. K. nustatytas 2,91 promilės neblaivumo laipsnis, pats V. K. neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkotesterio duomenų pagrįstumo, administracinio nusižengimo byla pradėta pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutrauktina.
Informuotinas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
Pažymėtina ir tai, kad alkotesteriu nustatomas asmens neblaivumas, o neblaivumas, tai alkoholio buvimas kraujyje. Pagal viešai prieinamą informaciją žinoma, kad alkotesteris – tai prietaisas skirtas nustatyti alkoholio promilių kiekiui organizme. Alkotesteris nustato asmens neblaivumą – alkoholio kiekį kraujyje – pagal iškvepiamą orą. Taigi, šiuo atveju V. K. negali būti traukiamas už vengimą pasitikrinti neblaivumą, nes jis pasitikrino neblaivumą alkoholio matuokliu, o alkotesterio parodymams viršijus 1,5 promilės, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK.
Kaip minėta aukščiau, tai, jog V. K. vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, nustatyta bylos medžiaga, todėl šiuo konkrečiu atveju V. K. baustinas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesioginė tyčia), asmenybę (neteistas – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; nebaustas administracine tvarka), į tai, kad V. K. prisipažino padaręs minėtą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas esant neblaiviam ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjui ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose nustatytas baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalimi, 635-637, 646 straipsniais
nutaria:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 50 Eur (penkiasdešimties) dydžio baudą.
V. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, nutraukti.
Informuoti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19380-17 atnaujinimo ir V. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Išaiškinti V. K., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 18077625772 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.