- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-107-468/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01289-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-01-30 nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022-10-14 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2022-10-14 nutarimu R. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022-08-19, 09 val. 24 min. 21,225 sek. – 09 val. 29 min. 48,522 sek., kelyje Vilnius-Panevėžys (k. pusė), 46-58 km, vairuojant transporto priemonę nustatytą 113 km/val. greitį viršijo 12 km/h, važiavo 125 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą. Šiais veiksmais R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta 20 Eur bauda. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu R. M. pateikė skundą apylinkės teismui.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-01-30 nutartimi R. M. skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad kelias, kuriuo važiavo pareiškėjas, yra automagistralė, neturinti ypatingų savybių, dėl kurių reikėtų vertikaliuosius kelio ženklus įrengti abiejose kelio pusėse, jie yra matomi važiuojant tiek dešiniąja, tiek kairiąja kelio puse, ir pažymėjo, kad R. M. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių. Nesutikdamas su priimta nutartimi R. M. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-01-30 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
4. Pažymi, kad apie Institucijos apylinkės teismui pateiktą atsiliepimą į jo skundą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, taip galimai buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Nurodo, kad apylinkės teismo prašė perskaičiuoti jo vidutinį greitį, tačiau į tokį jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo vertinimu, keliuose, kuriuose yra dvi eismo juostos, kelio ženklai turi būti privalomai dubliuojami. Nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi Institucijos atsiliepimu, kuriame nebuvo pateikta jokių teisinių argumentų, kodėl kelyje, turinčiame dvi eismo juostas, kelio ženklai turi galioti abiem juostoms. Pažymi, kad apylinkės teismas remdamasis jo pateiktomis nuotraukomis neatsižvelgė į tai, kad užfiksuotu metu pirma eismo juosta galėjo važiuoti kitos transporto priemonės ir R. M. užstoti matomumą.
5. Atsiliepimu į R. M. apeliacinį skundą Institucijos atstovas G.Radzevičius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo R. M. skundą dėl Institucijos nutarimo ir priėmė sprendimą jį atmesti, apeliaciniame skunde apygardos teismui nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi bei kurie leistų suabejoti teismo išvadomis. Mano, kad tenkinti R. M. skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
R. M. apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu R. M. nesutinka su savo veiksmų kvalifikavimu, nurodo, kad kelio atkarpa, kurioje jis kaltinamas viršijęs greitį, yra netinkamai sužymėta kelio ženklais, jis važiavo eismo juosta, kurioje greičio ribojimo ženklo nebuvo, todėl jo vidutinis greitis apskaičiuotas netinkamai.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs R. M. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamus Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį bei pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad Institucija ir teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, todėl naikinti ar keisti Institucijos 2022-10-14 nutarimą ar Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-01-30 nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde pateikia subjektyvų, savo paties sugalvotą KET ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės) nuostatų aiškinimą, kuris neatitinka tikrojo šių teisės aktų turinio, todėl vien tai, kad apeliantas su nurodytais teisės aktais nesutinka bei prieštarauja Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, savaime nereiškia, kad jo atžvilgiu priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Dėl procesinių pažeidimų
8. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neužtikrino, jog nagrinėjant bylą jam būtų pateiktas Institucijos atsiliepimas į jo skundą, taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Pripažintina, jog iš apygardos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2022-12-23 buvo gautas Institucijos atsiliepimas į R. M. apeliacinį skundą (b. l. 50-53), kuris pareiškėjui persiųstas nebuvo. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, iš esmės apribojusiu pareiškėjo R. M. teises į teisingą procesą. Byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu teisėjas išdėstė bylos esmę, Institucijos nutarimo esmę, R. M. apeliacinio skundo motyvus bei Institucijos atsiliepimo šį apeliacinį skundą argumentus, teismo posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas R. M., tačiau jis jokių prašymų dėl papildomo susipažinimo su Institucijos atsiliepimo turiniu nepateikė, padaryti pertrauką neprašė, o skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytos išvados yra paremtos teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais, o ne vien Institucijos atsiliepimu, o tai apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad nepaisant to, jog atsiliepimas nebuvo persiųstas R. M., jo byla buvo išnagrinėta tinkamai.
Dėl R. M. veiksmų kvalifikavimo
9. Pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas viršijo nustatytą greitį daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. Byloje nustatyta, kad R. M. vairuojamos transporto priemonės vidutinis greitis kelio atkarpoje Vilnius-Panevėžys 46-58 km buvo 125 km/val., tuo tarpu vidutinis nustatytas greitis šiame kelio ruože gali būti ne didesnis kaip 113 km/val. Šių duomenų pagrindu Institucija ir apylinkės teismas konstatavo, jog buvo padarytas minėtas administracinis nusižengimas, kadangi leistinas greitis viršytas 12 km/val. Pareiškėjas R. M. nesutinka su tokiomis išvadomis nurodydamas, kad jo greitis buvo apskaičiuotas netinkamai, kadangi greičio ribojimai iki 90 km/val. dalyje kelio atkarpos jam nebuvo taikomi. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys.
10. KET 1 priedo 5 dalyje numatyta, kad galiojimo zoną turinčio draudžiamojo kelio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis“ draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 101-102 punktuose nurodyta, jog draudžiamieji ženklai, išskyrus nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje, tais atvejais, kai draudžiamojo ženklo galiojimo zoną reikia pratęsti už sankryžos ar už gyvenvietės pabaigos, turi būti pakartotinai įrengiamas atitinkamas draudžiamasis ženklas.
11. Bylos duomenimis, vidutinio greičio matavimo sistema užfiksavo R. M. automobilį 45,410 km ir 57,077 km (b. l. 26-27), šis atstumas buvo įveiktas per mažiau nei 6 minutes, taigi akivaizdu, jog pareiškėjas šiuo keliu važiavo. Iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų matyti, kad dalyje kelio atkarpos, kuria važiavo pareiškėjas R. M., buvo taikomas 90 km/val. greičio ribojimas, dešinėje kelio pusėje buvo pastatytas tokį ribojimą nurodantis draudžiamasis kelio ženklas Nr. 329 (b. l. 8), o už kelių sankirtos, pažymėtos pirmumo ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“ (b. l. 9-10), pastatytas pakartotinis greitį iki 90 km/val. ribojantis ženklas (b. l. 10-11), todėl laikytina, kad ir už kelių sankirtos draudžiamojo ženklo galiojimo zona tęsiasi toliau. Atsižvelgiant į tai, R. M., važiuojančiam nurodytu keliu, ir toliau galiojo greičio ribojimas iki 90 km/val. Pažymėtina, kad ir pats R. M. teikdamas paaiškinimus apylinkės teisme nurodė, kad kelias Vilnius-Panevėžys jam puikiai pažįstamas, juo važiuoja 20 metų, važiuodamas vadovavosi kelio ženklais, pirmas ženklas buvo automagistralė, po to kiti ženklai, kai kur buvo pastatyti, kai kur nebuvo, važiavo pagal juos, po kelių sankirtos matė, jog ribojimai dešinėje pusėje pratęsiami, judėjo kaire juosta, nes, jo vertinimu, ten galima judėti 130 km/val. greičiu (o ne 90 km/val.), kadangi ten nėra greičio ribojimo ženklų. Taigi, R. M. pripažino, jog ženklą matė, bet manė, jog jam jis netaikomas, kadangi jo transporto priemonė važiuoja antrąja juosta.
12. Vertindamas R. M. teiginių, jog greičio ribojimai taikomi tik juostai, šalia kurios yra pastatyti greičio ribojimo ženklai, apygardos teismas pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiama nutartimi, kelias, kuriuo juda transporto priemonės, susideda iš vienos ar kelių eismo juostų, kurioms yra taikomi vienodi greičio ribojimai. Remiantis tokiu išaiškinimu, pareiškėjo R. M. išvados, jog kaire eismo juosta galima judėti greičiau nei dešine, ar kad automagistralėje ženklai, pastatyti dešinėje pusėje, negalioja kairei eismo juostai, laikytinos subjektyviomis KET interpretacijomis, neturinčiomis reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui. Nors apeliantas skunde teigia, jog Institucija ir apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 21 punktą, pagal kurį ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi, nes kelio ženklai, pastatyti kelyje Vilnius-Panevėžys, šių reikalavimų neatitinka, apygardos teismo vertinimu, vien subjektyvus R. M. vertinimas, jog šioje zonoje kelio ženklai turėtų būti dubliuojami, net ir esant abejonių dėl kelio ženklinimo tvarkos, nepanaikina draudžiamojo ženklo, esančio dešinėje pusėje, privalomumo ir jo galiojimo zonos.
13. Teismas pabrėžia, kad R. M., kaip ilgalaikis transporto priemonės vairuotojas, privalo važiuoti neviršydami leistino greičio, visos kelionės metu būti dėmesingas, nuolat stebėti kelio ženklus ir eismo sąlygas kelyje, žinoti vietinius greičio apribojimus ir jų laikytis, tai yra jo, kaip kelių eismo dalyvio, atsakomybė. Remiantis KET, važiuodamas bet kuria, tiek pirma, tiek antra ar tolimesne, eismo juosta transporto vairuotojas privalo laikytis ženklų, kurie yra statomi kelio dešinėje pusėje, tuo tarpu kairėje pusėje statomas ženklas yra tik papildomas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kelio ženklai, esantys kelio atkarpoje Vilnius-Panevėžys 46-58 km ir nustatantys greičio ribojimą iki 90 km/val., yra aiškūs, suprantami, jų neužstoja kiti objektai, pavyzdžiui, medžiai ar kiti kelio ženklai, automagistralė, kuria važiavo pareiškėjas, susideda tik iš dviejų eismo juostų, o ir pats R. M. neneigia matęs dešinėje pusėje greičio ribojimą žymintį ženklą ir pripažįsta jo nesilaikęs. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių sutrukdyti R. M. 2022-08-19 pastebėti pasikeitusią eismo tvarka (greitį). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, kelio ženklo Nr. 329 nesilaikymą nulėmė ne objektyvios priežastys, o paties pareiškėjo R. M. sąmoningi veiksmai ignoruojant esamus greičio apribojimus.
14. Nustačius, kad asmens veiksmai kvalifikuoti teisingai, laikytina, kad administracinio nusižengimo byla R. M. atžvilgiu išnagrinėta tinkamai, priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-01-30 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.