- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-3486-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02051-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- J. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui
- Trečiasis asmuo
- G. D.
- Advokatai
- Rasa Hoppen
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
atsakovams J. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovei Linai Matukaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams J. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo G. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti 2021 m. rugsėjo 12 d. matininko J. S. sprendimą Nr. 3; 2) panaikinti 2015 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimą Nr. 11-SK-926-(14.11.110).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. ASR-3074, pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 16,8 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dovanojimo sutartis). 2018 m. gruodžio 18 d. patikslintų nekilnojamojo daikto duomenų pagrindu notarė patvirtino Dovanojimo sutartį. 2019 m. sausio 17 d. Dovanojimo sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Iš 2021 m. spalio 11 d. VĮ Registro centro išrašo ir Dovanojimo sutarties matyti, kad žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus. 2021 m. liepos 22 d. pareiškėja iš matininko J. S. gavo pranešimą, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo atliekami greta esančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ženklinimo darbai. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja gali pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja, nesutikdama su atliktais kadastriniais matavimais, pateikė pranešimą su pastabomis. Pareiškėja detaliai nurodė, kad gretimybėje paženklinto žemės sklypo ribos pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teisę, būtent neatitinka posūkio taškų ir žemės sklypo ribų, kurios įregistruotos viešame nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja reikalavo, kad riboje sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas taip, kad sklypo ribos atitiktų esančius posūkio taškus, kurie šiuo metu nurodyti pagal viešus nekilnojamojo turto kadastro duomenis, Dovanojimo sutartį, laikiną žemės sklypo planą. Pareiškėja paaiškino, kad matininko perkeltos žemės sklypo ribos, posūkio taškas (duomenys neskelbtini), turi būti (duomenys neskelbtini), o taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat paaiškino, kad užfiksuotų posūkio taškų keitimą šiuo konkrečiu atveju laiko antikonstituciniu veiksmu, siekiant užvaldyti jai priklausančios geresnės žemės dalį, kurioje yra padarytos investicijos ir atlikti gerinimo darbai, paliekant pareiškėjai nepriklausančios blogesnės žemės dalį. Pareiškėja reikalavo nedelsiant pašalinti savavališkai sukaltus riboženklius. 2021 m. rugsėjo 12 d. matininkas ginčijamu sprendimu nusprendė netiksinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje, kadangi pareiškėjos nuosavybės teise valdomam sklypui kadastriniai matavimai atlikti, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau – ir NŽT Raseinių skyrius) sprendimas parengtas, tik neužregistruotas kadastro tvarkytojo VĮ „Registrų centras“ informacinėje sistemoje. Matininkas prie ginčijamo sprendimo pridėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 61, 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo planą. 2015 m. rugsėjo 8 d. NŽT sprendimas ir 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo planas nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka, juos užregistruoti yra praleistas terminas, jie nebuvo žinomi nei pareiškėjai, nei notarei, 2018 m. tvirtinant Dovanojimo sandorį ir prašant jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja nurodo, kad matininkas privalo vadovautis duomenimis, įrašytais į viešą registrą, ir susilaikyti nuo sprendimų, jeigu duomenys nėra pakeisti nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad matininkas, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo įgaliojimus ir savo veiksmais galimai pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Pažymėjo, kad NŽT 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu žemės sklypo kadastrinių matavimų paslaugos teikimas nebuvo užbaigtas, todėl nėra galutinis administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes žemės sklypo savininkui, jo laiku neregistravus į viešą nekilnojamojo turto registrą, todėl matininkui juo remtis nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Paaiškino, kad ankstesnis savininkas A. D. pardavė žemės sklypą be kadastrinių matavimų, o naujasis savininkas padovanojo žemės sklypą pareiškėjai taip pat be kadastrinių matavimų, todėl matininkas vadovavosi duomenimis, kurių nėra viešame nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos A. M. atstovė advokato padėjėja Rasa Hoppen nurodė, kad notaras, tvirtindamas 2018 m. grudožio 21 d. dovanojimo sutartį, vadovavosi Registrų centre esančiais duomenimis, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad įgijo nuosavybės teises į sutartyje numatytą žemės sklypą. Paaiškino, kad gretimo sklypo savininkai darydavo invaziją į pareiškėjos sklypą, todėl ji būdavo priversta atstatyti savo žemės sklypo ribas pagal vienintelius šiuo metu galiojančius duomenis. Nurodė, kad sklypo ribos nebuvo nusistovėjusios, o G. D., atliekant 2015 m. kadastrinius matavimus pareiškėjos sklype, su jais nesutiko. Abu besiribojantys sklypai yra suformuoti pagal preliminarius matavimus, todėl suteikti vienam iš sklypų pirmenybę nėra pagrindo. Pažymėjo, kad šiuo metu technologijos yra tiek pažengusios, kad sklypo ribos taškus kiekvienas asmuo gali nustatyti naudodamas mobilųjį telefoną. Pareiškėja pateikė rašytines pastabas, nurodydama ir paaiškindama, kodėl nesutinka su žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, tačiau matininkas neatsižvelgė į jas, o priimdamas sprendimą vadovavosi duomenimis, kurie buvo informacinėje sistemoje „Geomatininkas“, nurodydamas, kad pareiškėjos sklypui kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 m. nors ir neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad teisines pasekmes sukelia registre, o ne informacinėje sistemoje „Geomatininkas“ esantys duomenys.
Atsiliepimas
Atsakovas J. S. su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ženklinimo darbai. Žemės sklypo savininkė nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus dėl suniokotų matuojamojo sklypo nuomininko pasėlių. Ruošiantis ženklinimo darbams pastebėta, kad gretimam žemės sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimai atlikti. Kadastro tvarkytojo – Registrų centro, geoinformacinėje sistemoje „Geomatininkas“ uždėta matavimų zona, dėl ko, pasigilinus paaiškėjo, kad kadastriniai matavimai atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimas apie teisingai atliktus kadastrinius matavimus priimtas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, atsakovas nusprendė vadovautis jau priimtu sprendimu, nepaisant to, kad registravimo terminai praėję. Bendra ginčytina riba atitinka tiek matuojamo žemės sklypo plano ribų išdėstymą, tiek pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo laikino plano ribų išdėstymą, tiek ir pareiškėjos sklypui atliktų kadastrinių matavimų, bet neįregistruotų ribų, išdėstymą. Žemės sklypo ženklinimo dieną pareiškėja ženklinimo darbuose nedalyvavo, atsiuntė atsakingą asmenį, įgaliojimo nepateikė. Apie susidariusią situaciją atsakingas asmuo buvo informuotas, pranešta apie jau atliktus pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus, kurie nėra įregistruoti. Atsakingas asmuo išreiškė nesutikimą su ženklinama riba. Nutarta, kad bus atsiųstas pakartotinis laiškas ir per 30 dienų bus pareikštos pareiškėjos pastabos. Paruošus matuojamojo žemės sklypo planą, buvo išsiųstas pakartotinis laiškas, dėl kurio gautas pareiškėjos skundas dėl nesutikimo su bendra matuojamo sklypo ir pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo riba. Vadovaudamasis kadastro nuostatais, atsakovas paruošė sprendimą, kuriame dar kartą išdėstė aplinkybes ir nusprendė papildomai žemės sklypo ribų netikslinti. Išsiuntus matininko sprendimą registruotu laišku, matuojamo žemės sklypo kadastro duomenų byla bendra tvarka pateikta NŽT tikrinimui. Byla atmesta surašant patikrinimo aktą, bylos trūkumai nebuvo susiję su ginčytina riba. NŽT informavo apie kreipimąsi į teismą, dėl ko buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti kadastrinių matavimų bylos teikimą pakartotiniam tikrinimui. Matininkas pažymėjo, kad pareiškėja, neturėdama atitinkamos kvalifikacijos, nurodinėja, kur kokios koordinatės turi būti, tačiau neįvertino to, kad kadastro tvarkytojo žemės sklypo registro duomenų banko išrašuose aiškiai būna nurodyta, kokiu būdu atlikti žemės sklypo matavimai: žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus arba žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjos sklypui atlikti preliminarūs matavimai iki kol nebus įregistruoti atlikti kadastriniai matavimai, tad ir Kadastro tvarkytojo geoinformacinėje sistemoje pateikti duomenys yra preliminarūs, t. y. įbrėžti preliminariai, kurie kaip taisyklė, niekada neatitinka nuosavybės teise valdomo, preliminariai pamatuoto, žemės sklypo ribų, įbraižytų žemės sklypo plane. Paaiškino, kad fizinis asmuo, neturintis matininko kvalifikacijos, neturi prieigos prie geoinformacinės sistemos „Geomatininkas“ ir negali indentifikuoti, kuriems sklypams kadastriniai matavimai atlikti, todėl turi vadovautis turimais dokumentais, t. y. žemės sklypo planu, Registrų centro duomenų banko išrašu bei nusistovėjusiomis žemės sklypo naudojimosi ribomis iki tol, kol neatlikti kadastriniai matavimai. Tik tada, kai sklypui jau yra atlikti kadastriniai matavimai, būtina ir privaloma vadovautis žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje pateiktomis koordinatėmis. Žemės sklypų savininkai yra įpareigoti saugoti žemės sklypų riboženklius. 2016 m. ortofotografiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypais buvo naudojamasi pagal natūroje esančius riboženklius, kurių koordinatės atitinka pareiškėjos sklypui atliktų kadastrinių matavimų ribos posūkio taškų koordinates. Be to, pareiškėja turėjo būti susipažinusi su žemės sklypo ribomis, nes dovanojimo metu ginčijamos ribos jau buvo nusistovėjusios pagal atliktus kadastrinius matavimus.
Atsakovas matininkas J. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad į jį kreipėsi G. D., kuri paprašė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Vadovaudamasis Kadastro nuostatais išsiuntė kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams apie būsimus kadastrinius matavimus. Atliekant kadastrinius matavimus pastebėjo, kad pareiškėjos žemės sklypui yra atlikti veiksmai, t. y. atlikti kadastriniai matavimai, tačiau neįregistruoti. Dėl šios priežasties matininkas kvietė pareiškėją dalyvauti kadastriniuose matavimuose, kad galėtų supažindinti su žemės sklypo ribomis. Gavęs dokumentus iš žemėtvarkos ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, pradėjo darbus. Pareiškėja į žemės sklypo ribų ženklinimą neatvyko, atvyko atstovė, kuriai nurodė, kad atsiųs paaiškinimą apie gretimo sklypo savininko teises. Atlikęs matavimus, išsiuntė pareiškėjai laišką ir gavo skundą. Pažymėjo, kad vadovaudamasis neįregistruotais kadastriniais matavimais, atliko visas įmanomas informavimo procedūras ir tik analizuodamas kadastrinius matavimus priėmė ginčijamą sprendimą. Nurodė, kad atlikti kadastriniai matavimai išlaiko preliminaraus žemės sklypo konfigūraciją ir nėra jokių esminių nukrypimų. Be to, kadastrinių matavimų šioje situacijoje kitaip atlikti negalėjo. Atsakovas paaiškino, kad neturėjo pagrindo abejoti NŽT priimtais sprendimais, nepaisant to, jog jie yra neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad NŽT Raseinių skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 11SK-926-(14.11.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Sprendimas buvo priimtas todėl, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu buvo pakeista teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo, sąlygos. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai. Atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos. Priėmus sprendimą, jis kartus su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla per įstatyme nustatytą terminą nebuvo pateiktas kadastro tvarkytojui, kad šis įrašytų į nekilnojamojo turto kadastrą pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, todėl liko galioti šio sklypo preliminarūs matavimai, tai yra matavimai, kuriais remiantis žemės sklypas buvo suformuotas 1995 m., parengus šiuos žemės sklypo suformavimo dokumentus: žemės sklypo abrisą, 1995 m. gegužės 25 d. žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktą, 1995 m. birželio 30 d. laikinąjį žemės sklypo planą. 1996 m. vasario 28 d. įregistruotas žemės sklypas valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymas panaikinti NŽT Raseinių skyriaus sprendimą yra nepagrįstas, nes jis nepažeidžia pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų, jis per nustatytą terminą nebuvo pateiktas kadastro tvarkytojui įrašyti pasikeitusių žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, todėl nekilnojamojo turto kadastre ir registre liko įrašyti ir įregistruoti žemės sklypo duomenys, kurie buvo iki jo kadastrinių matavimų atlikimo. Pareiškėja šiuo metu gali atilikti naujus jai priklausančio nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjos prašymas panaikinti matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3 nepagrįstas, nes vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu, kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis, surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekto būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkte yra išvardinta, kokią medžiagą matininkai naudoja, atlikdami žemės sklypų kadastrinius matavimus. Matininkas S. kadastrinių matavimų metu, nustatydamas bendrą ribą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad nepateikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kadastrinių matavimų nebuvo pažeistos šios žemės sklypo ribos, jos atitiko šio žemės sklypo suformavimo 1995 m. dokumentuose nustatytas ribas. Matininkas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, atlikdamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustatydamas bendrą ribą su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai vadovavosi šio žemės sklypo ir su juo besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), preliminariais matavimais, šių žemės sklypų suformavimo dokumentais ir preliminarių matavimų metu nustatytomis žemės sklypų ribomis ir kaip papildoma medžiaga pasinaudojo 2015 m. atliktais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais ir jų pagrindu priimtu sprendimu. Nurodė, kad matininkas teisėtai priėmė 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3. Pareiškėja skunde teigia, kad bendra riba tarp šių žemės sklypų buvo nustatyta neteisingai, tačiau nenurodė, kuo remiantis, kokių dokumentų ar kitų duomenų pagrindu ji grindžia savo teiginį, t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų, kad matininkas J. S. bendrą ribą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė (atstatė) neteisingai.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovė Lina Matukaitienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2015 m. atlikus kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų byla buvo pateikta NŽT Raseinių skyriui patikrai, kurią patikrinus buvo priimtas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo aktas. Pagal šį aktą, NŽT Raseinių skyrius nustatė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai ir šių duomenų pagrindu priėmė sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, nes buvo keičiamos žemės sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kadastriniai matavimai atlikti, o sprendimas priimtas tuo metu, kuomet žemės sklypas pareiškėjai nepriklausė, tačiau buvęs žemės sklypo savininkas sprendimo nepateikė įregistruoti, todėl šiuo metu sprendimas yra netekęs galios ir negali būti pateiktas Registrų centrui įregistruoti. Nekilnojamojo turto registre liko įrašyti ir įregistruoti duomenys, kurie buvo iki jo kadastrinių matavimų atlikimo. Pažymėjo, kad pareiškėja dovanojimo sandorio pagrindu, prie kurio buvo pateiktas preliminarus žemės sklypo planas, įgydama žemės sklypą, neginčijo ir sutiko su žemės ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas negali būti pateiktas Kadastro tvarkytojui, jis negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl prašymas jį panaikinti neturi jokios teisinės prasmės. Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, turėjo vadovautis ir vadovavosi pirminiais žemės sklypų duomenimis ir žemės sklypų ribą atstatė pagal pirminius žemės sklypų suformavimo dokumentus. 2015 m atliktais kadastriniais matavimais matininkas vadovavosi kaip papildoma medžiaga, todėl jo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1997 m. tėvai gavo laikiną žemės sklypą, 2008 m. motina žemės sklypą padovanojo jai. 2014 m. spalio 6 d. gavo kvietimą dėl kaimyninio sklypo geodezinių matavimų, į matavimus nuvyko. M. A. atmatavo ir sukalė riboženklius į ginčijamą kampą. 2021 m. pavasarį G. D. vyras su anūku buvo sodyboje ir matė, kaip M. pats matavosi sklypo ribas, kalė kuoliukus. Kitą dieną nuėję pamatė, kad kuoliukai perkelti į kitą vietą, į šoną perkelta sklypo riba bei pasėtas rapsas. G. D. kreipėsi į policiją, buvo patarta atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į matininką J. S., kuris atlikto kadastrinius matavimus. Mano, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, be to, matininko J. S. atlikti matavimai atitinka 2014 m. atliktus matininko A. kadastrinius matavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. M. patikslintas skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 3 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 11-SK-926-(14.11.110) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėja A. M. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2021 m. gegužės 24 d. matininkas J. S. pareiškėjai A. M. išsiuntė kvietimą Nr. 1173-2786, kuriuo pareiškėja pakviesta 2021 m. birželio 23 d. dalyvauti žemės sklypo kadastro, Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinime. 2021 m. birželio 23 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 1173 nurodyta, kad pareiškėja A. M. žemės sklypo ribų paženklinime nedalyvavo. 2021 m. liepos 19 d. matininkas J. S. pareiškėjai A. M. išsiuntė raštą „Dėl sklypo ženklinimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėja gali pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu nurodė, kad su siūlomu žemės sklypo ribų paženklinimu nesutinka ir reikalauja atlikti žemės sklypo ribų paženklinimą taip, kad sklypo ribos atitiktų esančius posūkio taškus, t. y. sklypo ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre: sklypo ribos posūkio taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini), o taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini). Matininkas J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 3 „Dėl A. M. raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus“, kuriuo nusprendė netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje, kadangi pareiškėjos nuosavybės teise valdomam sklypui kadastriniai matavimai atlikti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 11SK-926-(14.11.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ parengtas, tik neužregistruotas kadastro tvarkytojo VĮ „Registrų centras“ informacinėje sistemoje. Minėtu sprendimu NŽT Raseinių skyrius patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininko M. A. 2015 m. kovo 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Dėl matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 3
Matininkas J. S., 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3 priėmė pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.) 3 priede nustatytą sprendimo priėmimo formą. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka.
VAĮ 14 straipsnyje numatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. sausio 24 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. 7-1/2022 nurodė, kad vertinimas, ar konkretaus žemės sklypo kadastro duomenys kadastrinių matavimų metu nustatyti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų, yra administracinio teisinio pobūdžio.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro duomenis, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Pati kadastrinių matavimų atlikimo procedūra ir jos tinkamas laikymasis išimtinai priskirtina matavimus atliekančio matininko kompetencijai.
Atsižvelgiant į tai, kad konkretaus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas kadastrinių matavimų metu yra administracinio teisinio pobūdžio, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, bei vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu, laikytina, jog matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 3 yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas administraciniame teisme.
Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės).
Nuostatų 32.1.1.3 papunktis numato, kad tuo atveju, jeigu nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.
Nuostatų 32.1.1.4 papunktyje nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal Nuostatų 32.1.1.5 papunktį kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus.
Byloje ginčo nėra, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pareiškėjai, ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis G. D., suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Ginčo šalys taip pat neginčijo to, jog 2015 m. kovo 26 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininkas M. A. parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurie nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja, teikdama rašytines pastabas, nurodė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos posūkio taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini), o taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini), tačiau nei 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešime, nei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nepateikė duomenų, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodyti posūkio taškai yra teisingi. Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Rasa Hoppen teismo posėdžio metu pateikė laikiną žemės sklypo planą, taip pat pateikė žemės sklypo planą, kuris pareiškėjai buvo pateiktas sudarant dovanojimo sutartį. Minėtame žemės sklype nurodyta, jog jis galioja iki geodezinių matavimų sudarymo, nurodytas žemės sklypo plotas, tačiau koordinatės nepažymėtos. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad prašė matininko atlikti žemės sklypo ribų paženklinimą taip, kad sklypo ribos atitiktų esančius posūkio taškus, kurie yra nurodyti pagal viešus nekilnojamojo turto kadastro duomenis, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sklypo koordinatės nenurodytos. Pareiškėja kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji pagrįstai prašo nustatyti jos nurodytus posūkio taškus, nepateikė.
Taisyklių 6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 1) Nekilnojamojo turto registro išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 2) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės; 3) žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; 4) žemės valdos projektų kopijos; 5) žemės sklypų abrisų kopijos; 6) Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai; 7) Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; 8) Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; 9) gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; 10) Žemės informacinės sistemos (toliau – ŽIS) duomenys; 11) erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų (Taisyklių 6.1 – 6.11 papunkčiai).
2015 m. kovo 26 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininko M. A. parengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nepaneigia fakto, jog tokie matavimai buvo atlikti, ribos nustatytos, o matavimų duomenys likę informacinėje sistemoje, todėl matininkas J. S., atlikdamas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo kadastrinius matavimus, galėjo naudotis pareiškėjos sklypui atliktais kadastriniais matavimais, kaip papildoma medžiaga kartu su Taisyklių 6 punkte nurodytais teritorijų planavimo dokumentais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė argumentų, duomenų ar įrodymų, jog vertinant tik preliminariuosius žemės sklypų planus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų ribos būtų kitokios nei tos, kurios yra nustatytos dabar. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nustatyta, teismas vertina, jog pareiškėja nepateikė duomenų ar kitų dokumentų, kurie leistų teigti, jog J. S. bendrą ribą tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė neteisingai.
2021 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 3 matininkas J. S. nurodė, kad išnagrinėjęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planus, nusprendė netikslinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje. Matininkas nurodė, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomam sklypui kadastriniai matavimai atlikti, NŽT Raseinių skyriaus sprendimas parengtas, tačiau neregistruotas kadastro tvarkytojo VĮ „Registrų centras“ informacinėje sistemoje.
Teismas pažymi, kad matininko sprendime nėra įvardinta, jog jis įvertino ir kitus Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus, tačiau laiko, jog toks sprendimo turinio trūkumas yra formalus, nesukliudęs pareiškėjai suprasti sprendimo, kuriuo atsisakoma tikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas vietovėje, motyvus. Pareiškėja neginčijo, jog matininkas netinkamai įvertino kitus Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus ir savo patikslintą skundą grindė tik aplinkybe, jog atsakovas negalėjo vadovautis 2015 m. atliktais kadastriniais matavimais ir NŽT Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 11SK-926-(14.11.110.) dėl to, kad jie nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 3 „Dėl A. M. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti priimto sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl NŽT Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 11SK-926-(14.11.110)
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 11SK-926-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininko M. A. 2015 m. kovo 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Nuostatų (sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 84 punkte nurodyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo12 straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pateikimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymo (2015 m. birželio 23 d. Nr. XII-1833) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, prašymas dėl NŽT Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 11SK-926-(14.11.110.) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pateiktas iki 2016 m. lapkričio 1 d. Neįregistravus aukščiau nurodyto sprendimo, galioja Nekilnojamojo turto registre iki sprendimo priėmimo įrašyti duomenys.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisines pasekmes pareiškėjai, o kartu ir trečiajam suinteresuotam asmeniui galėtų sukelti pačios pareiškėjos A. M. veiksmai, t. y. atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, pareiškėjos prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 11SK-926-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. M. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.