- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 1-757-654/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nukentėjusysis
- S. A. V.
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui L. Gružui, gynėjui advokatui A. Gurauskui, nukentėjusiajam S. A. V., vertėjai I. Paltanavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
S. D. 2012-05-15, apie 19.30 val., Lentvario g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo miesto centro, nereguliuojamoje Lentvario-Žarijų gatvių sankryžoje suko į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. A. V., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „VW Golf“ vairuotojas S. A. V., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Šiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis S. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2012-05-15, apie 19 val., važiavo automobiliu „Mazda 626“ Lentvario gatve nuo Vilniaus miesto centro pusės. Privažiavęs Lentvario – Žarijų gatvių sankryžą, jis automobilį sustabdė, kadangi priekyje buvo sustojęs automobilis, kuris ketino sukti į kairę. Šiam automobiliui pasukus jis važiavo paskui jį ir taip pat suko į kairę, į Žarijų gatvę. Tik pradėjęs kairio posūkio manevrą ir įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, pajuto stiprų smūgį. Į jo automobilį atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „VW Golf“. Iki susidūrimo jis šio automobilio nematė. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas S. A. V. skundėsi krūtinės skausmu, tačiau, nors jis ir siūlė, nuo GMP iškvietimo atsisakė. Tuomet jis su nukentėjusiuoju užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė.
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 43-48).
Apklaustas teisme nukentėjusysis S. A. V. parodė, kad 2012-05-15, apie 18.30 val., jis važiavo automobiliu „VW Golf“ Lentvario gatve nuo Lentvario pusės link Vilniaus. Vairavimo sąlygos buvo geros. Privažiavęs nereguliuojamą Lentvario – Žarijų gatvių sankryžą ketino važiuoti tiesiai. Jo kelias buvo pagrindinis. Matė, kad Žarijų gatvėje automobilių nebuvo. Važiuojant per sankryžą staiga iš Lentvario gatvės priešpriešinės eismo juostos į kairę suko automobilis „Mazda 626“, kuris atlikdamas kairio posūkio manevrą nepraleido jo automobilio ir įvažiavo į jo važiavimo krypties eismo juostą. Susidūrimo išvengti nepavyko, kadangi automobilis „Mazda“ kelią jam užtvėrė prieš pat jo automobilį. Po eismo įvykio kaltinamasis savo kaltę pripažino, pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tuo metu jo sveikata buvo patenkinama, todėl GMP nekvietė. Surašę eismo įvykio deklaraciją jie išsiskirstė. Vėliau dėl skausmų jis kreipėsi į RVUL, kur jam buvo nustatytas kūno sužalojimas (t. 1, b.l. 59-60).
Specialistas T. R., išnagrinėjęs S. A. V. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytas krutinkaulio kūno lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 64).
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. A. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 67-71).
Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad 2012-05-12, apie 18.30 val., Lentvario-Žarijų g. sankryžoje, Vilniuje, S. D. vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę susidūrė su priešpriešiais važiavusiu S. A. V. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b.l. 13-14), eismo įvykio vietos plane (t. 1, b.l. 15), fotolentelėse (t. 1, b.l. 16-18) užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko ties Lentvario-Žarijų gatvių sankryža.
Iš fotolentelių matyti, kad abiejų transporto priemonių priekinės dalys apgadintos (t. 1, b.l. 22-30, 33).
Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl šiuo atveju nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija).
S. D. yra kaltinamas pažeidęs KET 161 punktą. KET 161 punkto nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. Teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis vairavo transporto priemonę ir važiavo Lentvario gatve nuo miesto centro link Lentvario, o S. A. V. važiavo Lentvario gatve priešinga kryptimi. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo eismo dalyviai ir jiems galiojo KET reikalavimai. Važiuodamas ties Lentvario – Žarijų gatvių sankryža S. D. suko į kairę ir kirto S. A. V. važiavimo trajektoriją, todėl turėjo vykdyti KET 161 punkto reikalavimus ir duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam S. A. V.. Tačiau šios taisyklių nuostatos S. D. nesilaikė, sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, ir dėl to įvyko eismo įvykis. Įvertinus eismo įvykio aplinkybes ir mechanizmą, kaltinamojo elgesį vairuojant transporto priemonę teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pažeidė KET 161 punkto reikalavimus ir šių reikalavimų pažeidimas sąlygojo eismo įvykį, kuris sukėlė BK 281 str. 1 d. numatytas pasekmes.
Eismo įvykio apžiūros protokolu, prie jo pridėta eismo įvykio schema, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, parodymų patikrinimo protokolais nustatyta, kad S. A. V. kelių eismo taisyklių nepažeidė.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Šioje byloje įvertinus specialisto nustatytus S. A. V. padarytus sužalojimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles teismas sprendžia, kad eismo įvykio metu S. A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. D., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. S. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę S. D., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tiriant S. D. asmenybę nustatyta, kad jis ankščiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. D. paskyrus piniginio pobūdžio bausmę – baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. D. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.
Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. S. D. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamojo vairavimo stažas yra apie 18 metų, administracine tvarka per šį laiką buvo baustas 7 kartus, tačiau padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs. Todėl teismo manymu, S. D. iš esmės yra drausmingas vairuotojas ir šis neatsargus nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jo vairavimo pasekmė. Todėl teismas mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 1300 Lt (10 MGL) dydžio baudą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.