- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- I-39-283/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00201-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- J. B. B., J. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus
- Advokatai
- Kęstutis Jaruševičius
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
dalyvaujant pareiškėjui J. B. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jaruševičiui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovei J. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B.. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. B. B. 2012-08-23 skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), atstovaujamą Panevėžio skyriaus, suprojektuoti pareiškėjui nuovažą į jam priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 2-3). J. B. B. 2013-02-25 pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė Nacionalinę žemės tarnybą, atstovaujamą Panevėžio skyriaus, įpareigoti suprojektuoti privažiuojamuosius kelius į jam priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44). Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad jis 2008-12-24 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1,68 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), Katinų kadastro vietovėje. Katinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė A. M., tuometinio VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo darbuotoja, 2008-04-28 ženklindama minėtą žemės sklypą vietovėje, numatė, kad į jį bus galima privažiuoti nuo magistralinio kelio Vilnius- Panevėžys. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2009-11-24 raštu pareiškėjui pranešė, kad privažiavimui į sklypą privalo būti suprojektuotas tik vietinės reikšmės kelias. Pareiškėjas tuo reikalu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių, kuris 2012-07-23 raštu pranešė, kad į jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą įrengti nuovažą teisinio pagrindo nėra. Panevėžio skyrius pasiūlė susitarti su gretimų sklypų savininkais dėl kelio servituto. Pareiškėjo nuomone, tokia atsakovės pozicija pažeidžia jo teises, kadangi yra nesilaikoma 2008-04-28 žemės sklypo ženklinimo vietoje akte numatyto privažiavimo į pareiškėjo sklypą. Pareiškėjas, neneigdamas galimybės nustatyti kelio servitutą, pažymėjo, kad ši galimybė yra sąlygojama susitarimų su gretimų sklypų savininkais, o nesutarus - ginčo nagrinėjimu teismine tvarka. Pažymėjo, kad techniniu požiūriu, kelią įmanoma nutiesti tik per mišką, o tai ženkliai apsunkintų tokio kelio tiesimą ir pareikalautų didelių sąnaudų. Be to, toks kelio tiesimas, atsižvelgus į 2008-04-28 žemės sklypo paženklinimo akte numatytą privažiavimą į pareiškėjo sklypą nuo magistralinio kelio, pareiškėjui apskritai nėra priimtinas. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu, 47 punktą, žemės sklypai privalo būti suprojektuoti su privažiuojamaisiais keliais, o pagal 49 punktą – žemės sklypus ir kitus objektus su valstybinės reikšmės keliais turi jungti vietinės reikšmės kelias. Taigi, atsakovė yra įpareigota suprojektuoti privažiavimo kelią į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą sklypą (b. l. 2-3; 43-44).
J. B. B. atstovas J. Jaruševičius teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjo skundą, reikalavimą iš esmės grįsdamas patikslintame skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo teisę reikalauti, jog atsakovė į valdomą žemės sklypą suprojektuotų kelius, užtikrino Žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo 47 punktas, kuriame buvo pasisakyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiuojamaisiais keliais. Šios metodikos 49 punktas nustatė, kad žemės sklypus ir kitus objektus su valstybinės reikšmės keliais turi jungti vietinės reikšmės keliai. Atstovas teigė, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ekonomiškiausias sprendimas yra įrengti nuovažą nuo magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys. Mano, kad nors teisės aktais yra reglamentuota, kokiu atstumu gali būti rengiamos nuovažos, tačiau akivaizdu, kad šiame magistraliniame kelyje yra įrengta nuovažų, nesilaikant nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. B. papildomai paaiškino, kad jis yra gavęs tuometinio Panevėžio žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame buvo išaiškinta, kad privažiavimas į jo žemės sklypą yra numatytas nuo magistralinio kelio A2. Taip pat pareiškėjas tvirtino, kad valstybinės institucijos privalo užtikrinti, kad prie jo žemės sklypo būtų suprojektuotas privažiavimas. Nurodė, kad privažiavimą nuo magistralinio kelio įsirengtų savo lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Panevėžio skyriaus, prašė J. B. B. patikslinto skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46-47). Atsiliepime į patikslintą skundą Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius nurodė, kad J. B. B. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš R. O., kuriai nuosavybės teisės į šį nuosavybės nekilnojamąjį daiktą buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Rengiant Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Katinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, R. O. pretenzijų dėl privažiavimo kelio į jai neatlygintinai perduodamą žemės sklypą nepareiškė. Atsakovė tvirtino, kad nagrinėjamu ginčo atveju nėra Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų, leidžiančių servitutą nustatyti administraciniu aktu. Kadangi į pareiškėjo žemės sklypą galima patekti tik per kitų asmenų privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, todėl dėl kelio servituto nustatymo pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ( b. l. 67-69). Be to, atsiliepime į skundą Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra įpareigota atlikti kelių projektavimo darbų. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr. 3-179 patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų 10.1 punktą, valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros paslaugų ir darbų užsakovo, organizavimo ir kontrolės funkcijas atlieka Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Atliekant visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo, remonto projektavimo darbus, privaloma laikytis techninių reikalavimų, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintas kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - KTR „Automobilių keliai“). Pagal KTR „Automobilių keliai“ 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio paskirties teritorijas gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų technikinių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus, o pagal 163 punktą, magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 m. Atsakovė taip pat nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 4.124 straipsniu, pareiškėjas turi teisę teismo sprendimu nusistatyti kelio servitutą, užtikrinantį galimybę pateikti į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (b. l. 21-22).
Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovė J. T., iš esmės pakartodama atsiliepimuose pateiktus motyvus ir argumentus, prašė J. B. B. patikslinto skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė papildomai nurodė, kad ginčo nagrinėjimo metu suprojektuoti privažiavimo kelius į pareiškėjo žemės sklypą galimybės nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjui žemės sklypą pardavusi R. O. žemėtvarkos projekto rengimo metu jokių pretenzijų dėl privažiavimo kelio nereiškė. Šiuo metu greta pareiškėjo sklypo yra privatūs žemės sklypai, todėl juose projektuoti privažiavimo kelius ar administraciniu aktu nustatyti servitutus galimybių nėra. Atsakovės atstovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę greta J. B. B. žemės sklypo esančiame laisvame valstybinės žemės sklype nustatyti kelio servitutą, tačiau tai pareiškėjui galimybės pateikti į savo sklypą neužtikrintų, kadangi iki šio laisvos valstybinės žemės sklypo reiktų patekti per privačius žemės sklypus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. B. B. 2008-12-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 12787, iš R. O. įsigijo 1,68 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) ( b. l. 15). Nuosavybės teisės R. O. buvo atkurtos, įvardintą žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam Panevėžio apskrities viršininko 2009-08-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-81). Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-03-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. B. buvo pranešta, kad, pagal 2008 m. balandžio 28 d. parengtą žemės sklypo paženklinimo aktą, privažiavimas į jo įsigytą žemės sklypą yra numatytas nuo magistralinio kelio Panevėžys-Vilnius, kitokio privažiavimo Panevėžio rajono Katinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra numatyta, o nuo kelio Panevėžys-Jotainiai galima nustatyti tik kelio servitutus (b. l. 9). Taip pat remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad privažiavimo kelio į J. B. B. nuosavybės teise valdomą sklypą klausimas buvo svarstomas Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriuje 2010-02-03, 2010-02-05 bei Panevėžio skyriuje 2011-11-28 ir 2012-05-03 vykusiuose susirinkimuose (b. l. 57-63). Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgusi į tai, jog valstybinės reikšmės kelio ruožas, besiribojantis su A.B. B. nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nėra nei rekonstruojamas, nei remontuojamas, o nuovaža nuo šio kelio yra įrengta prie B. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei vadovaudamasi KTR ,,Automobilių keliai" 162 ir 163 punktais, 2012-07-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad į jo valdomą žemės sklypą įrengti nuovažą nėra teisinio pagrindo. Taip pat šiame rašte atsakovė nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 punktą, servitutai pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi tiems valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Nacionalinė žemės tarnyba išaiškino, kad pareiškėjas dėl kelio servituto valdomam žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, turi teisę susitarti su tarnaujančiais daiktais esančių žemės sklypų savininkais B. N. ir A. U. arba B. N. ir B. L. Nurodė, kad pareiškėjui nustačius kelio servitutus, Panevėžio skyrius nedelsdamas spręs klausimą dėl privažiuojamojo kelio per laisvos valstybinės žemės plotą suprojektavimo į pareiškėjo valdomą žemės sklypą ( b. l. 5-8).
Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės, kad į jo civilinio sandorio pagrindu įsigytą ir privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą būtų suprojektuotas privažiavimo kelias, įgyvendinimo.
Nuosavybės teisės atkūrimo bylos dokumentai patvirtina, kad šiuo metu J. B. B. priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas kaip R. O. perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam turtas. Panevėžio apskrities viršininko 2008-01-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Katinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas sąrašas Nr. 1 asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos (1.1 punktas) bei nustatyti žemės reformos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, specialiosios žemės ir miško sąlygos ir servitutai (2 punktas). Iš šio įsakymo (su Panevėžio apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu) matyti, kad R. O. suprojektuotam 1,68 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutų nebuvo nustatyta. Tai patvirtina ir Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenys (Nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 36, 38, 39, 43-44). Katinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė A. M. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimą vietoje atliko 2008 m. balandžio 28 d., dalyvaujant pretendentės atstovui. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 2-e punkte nurodyta, kad šis sklypas tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 ribojasi su magistraliniu keliu Vilnius-Panevėžys, tarp taškų Nr. 3-13-1 – su laisva valstybine žeme, o akto 6-e punkte yra nurodyta, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) servitutų nėra nustatyta (Nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 45). Įvertinus išvardintus duomenis, daroma išvada, jog Katinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte į R. O. perduotą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavimo kelias - vietinės reikšmės kelias ar servitutinis kelias - nebuvo suprojektuotas. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 9-me punkte esančio R. O. atstovo nurodymo, kad prie sklypo bus privažiuojama nuo magistralinio kelio (autostrados), nėra pagrindo vertinti kaip nustatyta tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto privažiavimo į R. O. perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Todėl teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo skunde nurodytus ir teismo posėdyje jo atstovo išsakytus teiginius, jog Katinų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė A. M. buvo suprojektavusi privažiavimą į pareiškėjo įsigytą žemės sklypą.
Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktos sklypų schemos (b. l. 48) duomenys patvirtina, kad greta J. B. B. priklausančio žemės sklypo tėra tik vienas laisvos valstybinės žemės sklypas Nr. 11/5,36 ha. Kiti žemės sklypai privačios nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims: J. N. ir B. L. - žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas Nr. 5); A. U. - žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas Nr. 3); B. N. – žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas Nr. 4); A. O. N. - žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas Nr. 6) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ( schemoje pažymėtas Nr. 7).
Metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ( Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 (nuo 2012 m. sausio 1 d.) redakcija), 24.3 punktas žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantį autorių įpareigoja patikrinti, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, taip pat, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustatęs, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, projekto autorius privalo parengti ir pateikti žemėtvarkos skyriui asmenų, kuriems anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ir (ar) kelio servituto nustatymo. Metodikos 27 punktas nustato, kad, patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, žemėtvarkos skyrius, išnagrinėja šios Metodikos 24.3 punkte nurodytą sąrašą bei projekto autoriaus pateiktus pasiūlymus ir nurodo projekto autoriui prieš pretendentų susirinkimą suprojektuoti laisvos žemės fondo žemėje - vietinės reikšmės kelius ar servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų (27.4.1. punktas), o anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuotuose žemės sklypuose, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės, neperleisti neatlygintinai nuosavybėn, neparduoti, neišnuomoti, neperduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, - servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų ( 27.4.2 punktas). Be to, Metodikos 45.3 punktas nustato, kad vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias.
Išanalizavus duomenis apie žemės sklypus bei atsižvelgus į išvardintas teisės normas, daroma išvada, kad, remiantis Metodikos 27.4.1 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius gali spręsti klausimą tik dėl vietinės reikšmės kelio ar servitutinio kelio, reikalingo privažiuoti prie J. B. B. priklausančio žemės sklypo, suprojektavimo laisvos valstybinės žemės sklype Nr. 11/5,36 ha. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog greta pareiškėjo valdomo žemės sklypo yra kitų žemės sklypų, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės, arba kurie neperleisti neatlygintinai nuosavybėn, neparduoti, neišnuomoti, neperduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, ir kuriuose, vykdant Metodikos 27.4.2 punkto reikalavimus, būtų galima projektuoti servitutinius kelius, reikalingus privažiuoti prie pareiškėjo žemės sklypo.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje yra išvardinti atvejai, kai servitutai nustatomi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Žemės servitutų nustatymo tvarka yra reglamentuota Servitutų nustatymo taisyklėse, kurių 2.1 -2.5 punktuose yra pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kai servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu. Įvertinus J. B. B. skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes bei jo atstovo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas siekia patenkinti tik savo asmeninius poreikius – išspręsti privažiavimo į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą klausimą. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sklype būtų gamtos, kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, prie kurių būtina numatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad žemės servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas tik greta J. B. B. priklausančio žemės sklypo esančiam laisvos valstybinės žemės sklypui Nr. 11/5,36 ha, kuris, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti numatytas grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad į šį žemės sklypą galima patekti tik per privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kuriems kelio servitutų administraciniais aktais - Panevėžio apskrities viršininko 1999-01-27 sprendimu Nr. 21-53273-13992, 1999-09-01 sprendimais Nr. 21-60481-16150 ir Nr. 21-60481-16149, 1997-12-17 sprendimu Nr. 21-43233-10451 - nėra nustatyta (b. l. 54,55,72-75). Kaip buvo minėta, nuo 2010 metų pradžios tiek tuometiniame Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriuje, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriuje buvo svarstytas privažiavimo kelio į J. B. B. nuosavybės teise valdomą sklypą klausimas (b. l. 57-63). Iš byloje pateiktų susirinkimų medžiagos matyti, kad su tarnaujančiais daiktais galinčių tapti žemės sklypų savininkais gera valia susitarti dėl kelio servituto nustatymo nepavyko. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamoje ginčo situacijoje kelio servitutas A. U., B. N., J. N. ir B. L., A. O. N., G. S. nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams gali būti nustatomas arba pagal šių žemės sklypų ( tarnaujančiais tampančių daiktų) savininkų vienašališkus nustatyta tvarka patvirtintus sandorius (CK 4.125 straipsnis), arba teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ginčo dėl servitutų nustatymo teismine tvarka nesprendžia. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstais pripažįsta Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus argumentus, nurodytus J. B. B. parengtame 2012-07-23 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kad tik pareiškėjui susitarus dėl kelio servituto su žemės sklypų (tarnaujančių daiktų) savininkais B. N., A. U., J. N. ir B. L., Panevėžio skyrius nustatyta tvarka galės spręsti klausimą dėl privažiuojamojo kelio į pareiškėjo valdomą ginčo sklypą suprojektavimo laisvos valstybinės žemės sklype Nr. 11/5,36 ha.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo Nacionalinės žemės tarnybą, atstovaujamą Panevėžio skyriaus, įpareigoti atlikti Metodikos 27.4.1 ir 27.4.2 punktuose nurodytus veiksmus.
Teismas kaip nepagristus vertina J. B. B. ir jo atstovo teiginius apie pareiškėjo galimybę savo asmeninėmis lėšomis įsirengti privažiavimą į žemės sklypą nuo magistralinio kelio A2. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į šias aplinkybes. Kaip buvo nustatyta byloje, J. B. B. priklausantis žemės sklypas yra šalia kelio A2 Vilnius–Panevėžys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 284 redakcija) patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, nurodytas kelias yra magistralinis kelias. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, magistraliniai keliai yra pagrindiniai Lietuvos keliai, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Pagal Kelių eismo konvencijos 1 straipsnio „j“ punktą, automagistralė yra specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti. KTR ,,Automobilių keliai" II skirsnyje „ Nuovažos į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio paskirties teritorijas ir transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus“ yra numatyta, kokiais atvejais gali būti rengiamos nuovažos, t. y. nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vietos. KTR ,,Automobilių keliai" 163 punktas nustato, kad magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5 000 metrų, be to, jos turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad nuovaža nuo kelio A2 Vilnius–Panevėžys yra suprojektuota į B. N. žemės sklypą, ir ši nuovaža yra apytiksliai apie 500 m nuo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (b. l. 47). Tai nurodė Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus atstovė bei patvirtina ir atsakovės pateiktų grafinių dokumentų duomenys (b. l. 48-49). Tokiu būdu, daroma išvada, kad galiojančios teisės normos neužtikrina J. B. B. teisės savo lėšomis įsirengti nuovažą nuo magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys į savo žemės sklypą. Teismas pažymi, kad tai yra nurodžiusi ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2009-11-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 14-15). Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo dokumentu, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 3-179 redakcija) patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatus, būtent Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos yra pavesta planuoti, organizuoti, koordinuoti ir užsakyti valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus, numatyti bei koordinuoti jų finansavimą (10.1.2 punktas); planuoti, organizuoti, koordinuoti ir užsakyti valstybinės reikšmės kelių (tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) projektų rengimą bei juos tvirtinti ( 10.1.8 ir 10.1.11 punktai). Taigi, teisės aktai Nacionalinės žemės tarnybos neįgalioja atlikti veiksmų, susijusiusių su nuovažų nuo magistralinio kelio A1 Vilnius- Panevėžys projektavimu ir įrengimu.
Remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad J. B. B. reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suprojektuoti privažiuojamuosius kelius į jam priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo J. B. B. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.