Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui M. A. dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo jų naudai 316,98 Eur žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovas 2015-12-07 apie 15 val. 30 min. žvejojo Alytaus rajono teritorijoje esančiame privačiame S. ežere, neturėdamas šio vandens telkinio savininko išduoto rašytinio leidimo, suteikiančio teisę žvejoti šiame ežere, ir sugavo 2 lydekas. Už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjiškos žūklės tvarką (Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo 11.1 p., ATPK 87 straipsnio 1 d.) atsakovas 2015-12-17 nubaustas administracine bauda. Savo priešingais veiksmais atsakovas padarė žalą aplinkai- žuvų ištekliams, kuri pagal Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą ir Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius yra 316,98 Eur.

Žvejojo, neturėdamas savininko leidimo tik su žvejo mėgėjo bilietu, ne piktybiškai, o tiesiog neturėdamas ir viešoje erdvėje negalėdamas gauti informacijos, kam priklauso ežeras. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas limituotas žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas, žvejybos ploto naudotojas per mėnesį nuo limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų įsigaliojimo vandens telkinio pakrantėje, privalo pastatyti informacines lenteles su informacija apie limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas, kortelių kainas ir jų platinimo vietą. Tačiau ežero pakrantėje nebuvo ir dabar nėra informacijos kad tai limituotos žvejybos tvenkinys- privatus ežeras, sąlygų ir kortelių kainų bei jų platinimo vietų nėra nurodyta. Tik dėl informacijos stygiaus apie privačius ežerus, jo savininkus, jis neturėjo ežero savininko sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos esmė.

Byloje kilo ginčas dėl privataus ežero žuvų išteklių naudojimo pagal mėgėjišką žūklę reguliuojančius teisės aktus ir žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.

Nustatytos bylos aplinkybės.

Byloje esančia Administracinio teisės pažeidimo medžiaga nustatyta, kad atsakovui 2015-12-07 dėl LR ATPK 87 str. 1 d. numatyto pažeidimo, surašytas administracinio teisės protokolas, jog jis žvejojo Alytaus rajone esančiame S. ežere, neturėdamas reikiamo leidimo (ežero savininko rašytinio sutikimo) mėgėjų žvejybai ir tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 punkto reikalavimus. Administraciniu teisės pažeidimo protokolu užfiksuota, kad neturėdamas reikiamo leidimo, atsakovas sugavo dvi lydekas. Atsakovui paskirta 32 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, o 2015-12-08 paskaičiuota 316,98 Eur žala aplinkai, kurios atsakovas neatlygino.

Dėl žalos aplinkai.

LR aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 str. numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.

Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Dėl žalos padarytos aplinkai bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo naštos.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas- neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Įrodinėjimo našta dėl bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų tenka ieškovui, pareiškusiam ieškinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimas yra specifinis, nes įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs griežtosios atsakomybės principą, kai žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

Dėl atsakomybės sąlygos- neteisėtų veiksmų.

Kaip jau minėta, neteisėti veiksmai, pasireiškiantys teisės aktų pažeidimu, yra preziumuojami, tačiau prezumpcija gali būti paneigiama.

Santykius, susijusius su mėgėjų žvejyba, žuvų išteklių apsauga ir racionaliu jų naudojimu reguliuoja Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalis ir 3 d. 1 punktas numato, kad mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerija, siekdama optimizuoti mėgėjų žvejybos plėtrą, reguliuoja mėgėjų žvejybą visuose vidaus vandenyse. Šio įstatymo 11 str. taip pat numato, kad teisę į mėgėjų žvejybą suteikia mėgėjų žvejybos leidimas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis asmenims, kurie turi teisę žvejoti be žvejybos leidimo, o mėgėjų žvejybos leidimas yra įmokos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, sumokėjimo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjų žvejybai.

Įstatymą detalizuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės patvirtintos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką ir reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė minėtų taisyklių 11.1. (šis punktas buvo nurodytas ir Administracinio teisės pažeidimo protokole). Šiame punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. Atsakovas žvejodamas S. ežere turėjo žvejo mėgėjo bilietą- leidimą, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiam teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus. Tokiu būdu, atsakovas turėdamas žvejo mėgėjo bilietą, turėjo teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose. Tačiau ieškovo teigimu, atsakovas žvejojo privačiame ežere, todėl turėjo turėti ežero savininko leidimą.

Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarką nurodomo pažeidimo momentu reguliavo Aplinkos ministro 2015-06-25 įsakymu Nr. D1-502 patvirtinta Žvejybos privačiuose bendrąja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašas, kuris numatė, kad mėgėjų žvejybos leidimus nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje išduoda vandens telkinio savininkas. Nurodyta tvarka neteko galios 2016-10-27 ir žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos šiuo metu nereguliuoja joks poįstatyminis aktas. Pagal buvusį ir esamą teisinį reguliavimą nei vandens telkinio savininkas privalo teikti informaciją apie vandens telkinius, nei tokie duomenys apie privačius ežerus yra Lietuvos respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (UETK) (Aplinkos apsaugos įstatymo 13¹ str.). Tą pripažįsta ir ieškovas. Ir tai yra spraga. Pagal Aplinkos įstatymą gamtos ištekliai yra gyvosios ar negyvosios gamtos elementai augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms, o gamtos išteklių naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai (Aplinkos įstatymo 11 straipsnis), kurių apskaitą vykdo valstybė (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre registruojami ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 0,5 ha, įstatymo 13¹ str. 3 d. 2 p.).

Kad S. ežeras yra privatus rodo tik ieškovo į bylą pateikti duomenys iš internetinio tinklalapio „Enciklopedija Lietuvai“. Kokiais duomenimis apie vandens telkinio nuosavybę remiantis iš atsakovo buvo reikalaujama vandens telkinio savininko išduoto leidimo, byloje duomenų nėra. Aplinkos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS) ežeras nebuvo įtrauktas, nėra jo ir Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, nors pagal ieškovės pateiktus duomenis jo plotas yra 3,5 ha, ežeras natūroje taip pat nebuvo pažymėtas kaip privatus, nenurodyti duomenys, kur turėtų kreiptis žvejas dėl savininko rašytinio sutikimo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad asmenys turi teisę gauti nustatyta tvarka informaciją apie aplinką. Dėl valstybės netinkamos gamtos išteklių apskaitos pagal Aplinkos įstatymo 13 straipsnį (nesant S. ežero UETK), taip pat nesant teisinio reguliavimo dėl privačių ežerų įtraukimo į ALIS (Aplinkos leidimų informacinę sistemą), o taip pat teisinio reglamentavimo dėl privačių ežerų savininkų pareigos skelbti informaciją apie leidimų žvejoti privačiuose ežeruose įsigijimo tvarką, privačių ežerų pažymėjimą vietoje ir kt., atsakovas žvejodamas privačiame ežere be savininko raštiško leidimo, tačiau neradęs informacijos apie ežerą ALIS, bet turėdamas įprastą žvejo mėgėjo bilietą į neišnuomotus telkinius, įstatymų bei poįstatyminių aktų dėl gamtos išteklių naudojimo ir žūklės tvarkos nepažeidė.

Gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė. Ežerai sukurti gamtos ir jie nėra tik savininko nuosavybė. Todėl nesant savininko sutikimo, bet atsakovui sumokėjus už mėgėjų žvejybos leidimą įmokas skirtas žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, žalos žuvų ištekliams nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu vandens telkinys, kaip šiuo atveju, priklauso fiziniam asmeniui, tai pinigai už leidimą pasiekė ne telkinio savininko sąskaitą, o atiteko valstybei žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti.

Dėl kitų žalos padarytos žuvų ištekliams atsakomybės sąlygų.

Atsakovo teigimu, lydekos dar buvo gyvybingos, nes jos buvo laikomos vandenyje, todėl jas paleidus į vandens telkinį, žala nebūtų buvusi padaryta. Ginčo, kad buvo sugautos dvi lydekos ir kad jas paėmė pareigūnai, nėra, tačiau asmenys, surašę Administracinio teisės pažeidimo protokolą, apklausti teisme kaip liudytojai- A. Ž. ir S. K., nurodė, kad žuvys buvo jau negyvos.

Aplinkos apsaugos įstatymo 40 straipsnis numato, kad asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo meru rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas. Daiktų poėmio atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba įrašoma asmens padaryto pažeidimo protokole. Apie lydekų paėmimą nesurašytas nei jų paėmimo protokolas, nei apie tai įrašyta padaryto pažeidimo protokole. Jei lydekos buvo negyvybingos, tai pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti surašytas daiktų, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę paėmimo protokolas. Nesant šių duomenų, tikėtina ieškovo paaiškinimais ir kad žalos (net jei ir žala būtų buvusi nustatyta) buvo galima išvengti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija 3 Eur (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.