Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Vidai Macevičienei,

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „G. t. c.“ kelio darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1998-10-22 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.; 1999-05-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d., 225 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m. 8 mėn. , teistumas išnykęs,

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2005-08-04 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. ; 2010-11-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. , pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m;

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. ir V. M. 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: N. G. smogiant ranka ir tyčia išdaužiant A. A. priklausančio automobilio „Fiat Punto;‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, akmeniu trenkiant į automobilio galinį stiklą, jį išdaužiant bei sulaužant automobilio sėdynę , sulankstant automobilio kairės pusės dureles ir kairės pusės galinį sparną, V. M. pastūmus G. Z., bandant jam suduoti smūgius rankomis bei koja, bet dėl girtumo nepataikius, tyčia spiriant į automobilio dešinės pusės galinį sparną ir jį sulankstant, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, N. G. 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka išdaužęs A. A. priklausančio automobilio „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, akmeniniu išdaužęs automobilio galinį stiklą, sulaužęs automobilio sėdynę, sulankstęs automobilio kairės pusės dureles ir kairės pusės galinį sparną, sugadino A. A. priklausantį automobilį, padarydamas jai bendrą 1970 litų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamasis N. G. paaiškino, kad kaltu jis prisipažįsta iš dalies. Jis su V. M. buvo neblaivūs, pamatė, kad sustojo A. A. automobilis, su ja buvo pažįstami, nes kartu dirbo, konfliktuodavo. Jie „užkabino“ jos sugyventinį atvažiavusį kartu su ja G. Z., apsižodžiavo, jis išdaužė automobilio priekinį ir galinį stiklus, daužiant galinį stiklą sulūžo panelė prie sėdynės, stiklus daužė ranka ir akmeniu, jis nedaužė kairės pusės durelių ir galinio sparno, todėl kaltę pripažįsta dalinai, ar automobilis prieš tai buvo daužtas nežino. Jis nematė, kad V. M. būtų bandęs suduoti G. Z. ar būtų spardęs automobilį . Jis A. A. atlygino 400 litų žalos, su jos 1970 litų ieškiniu sutinka, sutinka atlyginti ir neturtinę žalą, gailisi padaręs nusikaltimus.

Apklaustas kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino dalinai, jis nepripažįsta, kad bandė suduoti G. Z., ir, kad spyrė į automobilį. Paaiškino, kad jie su N. G. girtavo. Pamatę, kad atvažiavo A. A., pradėjo ginčytis, jis konfliktavo su jos sugyventiniu G. Z., su juo buvo susipykęs anksčiau, šis norėjo rašyti dėl jo pareiškimą į policiją. Jis neatsimena, kuris pirmas pradėjo ginčytis, buvo keiksmažodžių. Kol jie ginčijosi, N. G. daužė automobilio stiklus.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2011-09-11 jis su 4 metų sūnumi ir sugyventiniu G. Z. atvažiavo pasikalbėti savo reikalais pas žmones, sustabdė automobilį ir sugyventinis nuėjo į namą. Ji pamatė, kad netoliese gėrė N. G. , V. M. ir dar mergina, kurios pavardės nežino. Ji jiems nieko nesakė. G. Z. grįžtant prie automobilio, link jo pradėjo eiti V. M.. Ji išlipo iš automobilio ir paklausė ko jis nori, sakė, kad G. Z. jam nieko nepadarė. Tuomet N. G. akmeniu išdaužė automobilio stiklą, automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo 4 metų sūnus , todėl labai išsigando, pradėjus važiuoti N. G. išdaužė automobilio priekinį stiklą, o V. M. laikė už durelių ir neleido važiuoti. Vaikas labai išsigando, net lūpos pamėlo, skambino į policiją ir pranešė kas darosi, jai liepė iš ten bėgti. Nuvažiuojant V. M. spyrė į automobilio dureles ir sparną. Ji matė, kad V. M. bandė suduoti sugyventiniui ir rankomis ir koja, o nepataikius spyrė į automobilį, prieš tai matė, kad jį pastūmė. N. G. buvo visiškai girtas, V. M. buvo mažiau išgėręs. Jie keikėsi, šūkavo, tyčiojosi mažamečio vaiko akivaizdoje , įvykį matė kartu su jais buvusi mergina, viskas vyko gyvenamųjų namų rajone. Ji su N. G. anksčiau nesipyko, V. M. buvo piktas ant jų, kad jie užtarė prieš jį kaimynę. Iki įvykio automobilis nebuvo sugadintas. Dėl automobilio sugadinimo jai padaryta 1970 litų žala, 400 litų N. G. atlygino, prašo priteisti likusią žalą iš jo, nes automobilį sugadino jis. Dėl šio įvykio jie patyrė didelį išgąstį, sūnų vežė pas psichologą, naudojo ir dabar naudoja vaistus, vežioja pas gydytoją, prašo priteisti ir iš jų abiejų 8000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas G. Z. parodė, kad su sugyventine A. A. ir 4 metų sūnumi važiavo pas pažįstamus, automobilį vairavo A.. Jis išlipo ir nuėjo į namus, grįžtant prie jo priėjo V. M. ir pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, norėjo atsisėsti į automobilį, jis pastūmė, neleido sėsti. Priėjęs N. G. akmeniu išdaužė automobilio galinį stiklą, automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo 4 metų sūnus. A. A. pradėjo bartis, paskambino į policiją ir pasakė kas darosi, policininkas sakė jai važiuoti iš įvykio vietos. Pasiėmė sūnų ir įsėdo į automobilį, N. G. išdaužė priekinį stiklą, o V. M. spyrė į automobilį. Konfliktą pradėjo V. M., jis neleido sėsti į automobilį, po to spyrė. Jis buvo blaivus, o kaltinamieji neblaivūs. Be jo, A. A. ir jų vaiko, buvo ir svetima moteris, bet ji į konfliktą nesikišo. V. M. buvo atėjęs į jų kiemą ir anksčiau muštis, jis išsigando, kad ir dabar bus kažkas panašaus.

Iš 2011-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būklė (b.l. 4-8). 2011-09-11 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 9). Iš informacijos, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, jog šio automobilio savininkė yra A. A. (b.l. 10). Iš gimimo liudijimo (b.l. 25) matyti, kad I. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Iš išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 26) matyti, kad I. Z. nustatyta ūmi stresinė reakcija ir paskirti vaistai (b.l. 27).

N. G. ir V. M. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., N. G. sugadino svetimą turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d. ir jų veika kvalifikuota teisingai. Be teisiamųjų dalinio prisipažinimo, jų kaltė šių nusikalstamų veikų padarymu įrodyta nukentėjusios, liudytojo parodymais ir kita bylos medžiaga. Nustatyta, kad abu teisiamieji viešoje vietoje gatvėje gadino svetimą turtą automobilį, pavartojo ( pastūmė) ir mėgino pavartoti ( suduoti, įspirti) fizinį smurtą, jų veiksmai vertintini kaip įžūlūs , jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl to atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – incidentas vyko matant svetimam asmeniui bei mažamečiam vaikui, kuris buvo išgąsdintas tokiais teisiamųjų veiksmais. Abu teisiamieji taip elgdamiesi bendrais bruožais numatė, kad tokiais jų veiksmais viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, bus padaryta žala ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams, aplinkai , sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Teismas sprendžia, kad jų veiksmai buvo chuliganiški. Kaip matyti iš parodymų, N. G. nurodė, kad jis konfliktavo su nukentėjusiąja, kuri yra buvusi bendradarbė, bet nenurodė dėl ko, nukentėjusioji parodė, kad jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, o V. M. yra piktas ant nukentėjusios ir liudytojo, nes šis norėjo apie jį pranešti policijai , prieš jį buvo apgynę kaimynę, V. M. neaiškino, dėl ko kilo konfliktas, nors nustatyta, kad konfliktą pradėjo jis. Nėra nustatyta aiškių asmeninių nesutarimų, teismas sprendžia , kad veika padaryta dėl elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo , teisiamieji pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius, panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teisiamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl atsako už visus abiejų padarytus veiksmus . Nustatyta, kad į automobilį spyrė ir V. M., tačiau nuo jo veiksmų automobilis nebuvo sugadintas ( nukentėjusios ir liudytojo parodymai), todėl jo tokios veikos kvalifikavimą apima BK 284 str. 1 d. N. G. savo veiksmais sugadino automobilį, padarydamas nukentėjusiajai 1970 lt turtinę žalą, kad automobilį sugadino jis savo kaltais veiksmais įrodo jo paties dalinis prisipažinimas, nukentėjusios ir liudytojo parodymai, bei byloje užfiksuoti automobilio sugadinimai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios ir liudytojo parodymais, juos iš dalies patvirtina ir kito kaltinamojo V. M. parodymai dėl N. G. veiksmų, todėl jo veika kvalifikuota ir kaip atskiras nusikaltimas dėl turto sugadinimo pagal BK 187 str. 1 d. Nėra nustatyta aplinkybių, kad jie abu buvo susitarę, kad sugadins nukentėjusios automobilį.

Byloje yra pareikšti nukentėjusios A. A. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ji prašo jai priteisti likusią neatlygintą turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo iš N. G. 1570 litų . N. G. ieškinį pripažino, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, žala padaryta N. G. kaltais veiksmais ir turi būti atlyginta. Tenkintinas ir civilinis ieškinys 8000 litų dydžio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai ir jos mažamečiui sūnui, padaryta neturtinė žala - ji patyrė nepatogumus, nes turėjo remontuoti sugadintą automobilį ir tuo metu juo negalėjo naudotis, svarbiausiai, įvykio metu patyrė išgąstį dėl savo sūnaus ji ir smarkiai buvo išgąsdintas mažametis jos sūnus, kuris buvo dėl to gydomas, patyrė išgąstį ir dėl sūnaus tėvo, prieš kurį ir buvo pradėtas konfliktas, jai buvo pagrįstas baimės jausmas net ir dėl sūnaus gyvybės, atsižvelgiant į tai, kad dideliu akmeniu buvo daužomas automobilis, kuriame buvo mažametis vaikas, V. M. pradėjo konfliktą prieš vaiko tėvą šiam matant. Nukentėjusios prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei teisingumo kriterijams ir esamai teismų praktikai nustatant neturtinės žalos dydį, tokio dydžio neturtinę žalą sutiko atlyginti abu teisiamieji , ji priteistina solidariai, nes patirta dėl abiejų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

N. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimus, dalinai atlygino turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. I d. 9 p.).

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. G. teisiamas trečią kartą, padarė du nesunkius nusikaltimus, seniūnijos charakterizuojamas neutraliai, dirba, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, gailisi nusikaltęs. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikytinas BK 75 str. atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. M. teisiamas trečią kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Jis naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 d. nuosprendžiu paskirtos 1 m. laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymo atidėjimo metu. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina su neatlikta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301str., 303 str., 304 str., 305 str., 307str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laivės atėmimu devyniems mėnesiams. Pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinai jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams , įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-11-25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 m. bausme, jas dalinai sudedant ir galutinę bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

V. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimti teismo salėje.

N. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Patenkinti A. A. civilinį ieškinį dėl likusios neatlygintos 1570 litų turtinės žalos ir priteisti jai iš N. G. 1570 litų turtinei žalai atlyginti.

Patenkinti A. A. civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai iš N. G. ir V. M. solidariai 8000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.