Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-02-27 · Byla Nr. A2.2.-245-295/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
A2.2.-245-295/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15731-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.2.–245-295/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15731-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 4 d. A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 50 straipsnį už smulkųjį svetimo turto pagrobimą dėl to, kad 2016 m. gruodžio 4 d., apie 10 val. 36 min., A. K., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje paėmė 100 g. saldainių „Pergalė“, kainuojančių 0,79 €, ir 250 g. saldžios paprikos su sūriu, kainuojančios 2,99 €, tai yra prekių, kurių bendra vertė 3,78 €, ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs už šias prekes.

Duodamas parodymus teismo posėdžio metu A. K. su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutiko visiškai ir nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų prekių jis nevogė, o parduotuvės apsaugos darbuotojas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sulaikė vien dėl to, kad pastarasis anksčiau buvo apkaltintas smulkaus svetimo turto pagrobimu toje pačioje parduotuvėje. A. K. paaiškino, jog įvykio dieną parduotuvėje jis buvo sulaikytas be pagrindo, saldžios paprikos su sūriu jis nevogė, o sulaikymo metu pas jį rasti keli saldainiai buvo užsilikę kišenėje nuo ankstesnių laikų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir – ANK) 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. K. 2016 m. gruodžio 4 d., apie 10 val. 36 min., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytas prekes, kurių bendra vertė 3,78 €, praėjo pro atsiskaitymo kasas ir už prekes nesumokėjo. Kaip matyti, A. K. neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir teismo posėdžio metu pastarasis teigė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu jis prekių nevogė. Priešingai yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, iš kurio turinio matyti, kad A. K. buvo sulaikytas už atsiskaitymo kasų, dėl to, kad jis nesumokėjo už prekybos salėje paimtas prekes, kurių bendra vertė 3,78 €. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytas aplinkybes, liudijančias A. K. inkriminuojamos smulkiosios vagystės padarymo faktą. Vien tai, kad A. K. anksčiau buvo įvykdęs smulkiąją vagystę toje pačioje parduotuvėje, savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju jis taip pat pavogė prekes, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pateikta kompiuterinė laikmena (DVD) su parduotuvės vaizdo įrašu, fiksuojančiu vaizdą prekybos salėje, nepatvirtina A. K. inkriminuojamos smulkiosios vagystės padarymo fakto. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vaikšto po parduotuvės prekybos salę, prieina prie šaldytuvų vitrinos, kur sudėti indeliai su paprikomis, įdarytomis sūriu, paima vieną, apžiūri, įkiša ranką į kišenę, po to ištraukia ir nueina. Minėtame vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo indelį su paprikomis, įdarytomis sūriu, būtų įsidėjęs į kišenę, ar kur nors kitur jį paslėpęs. Be to, teismui nėra pateikta daugiau jokių vaizdo įrašų, iš kurių būtų matyti, kokiuose kituose parduotuvės skyriuose A. K. įvykio dieną buvo lankęsis, kokias prekes ėmė, kaip praėjo pro atsiskaitymo kasas, už kokias prekes mokėjo. A. K. taip pat neigė vogęs saldainius, jis aiškino, jog parduotuvėje saldainių neėmė, o pas jį rasti saldainiai kišenėje buvo užsilikę nuo ankstesnių laikų. Šių aplinkybių nepaneigia nė vienas byloje esantis įrodymas. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų ėmęs saldainius ir įsidėjęs juos į kišenę, o tai, kad pas jį buvo rasti keli saldainiai, kuriuos, kaip minėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis galėjo turėti iš anksčiau, nepatvirtina saldainių vagystės fakto. Taigi, teismui pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. K. prekybos salėje paėmė 100 g. saldainių „Pergalė“ ir 250 g. saldžios paprikos su sūriu, praėjo pro atsiskaitymo kasas, nesumokėjęs už prekes. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė smulkiąją vagystę, tiesiogiai nepatvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas A. K., nes paties vagystės padarymo fakto jis nematė. Liudytojas parodė, jog įvykio metu jo kolega, stebėjęs prekybos salę per vaizdo kameras, pranešė jam, jog į parduotuvę atėjo asmuo, kuris anksčiau buvo pavogęs prekių, pastarasis prekybos salėje paėmė lašinių gabaliuką, indelį paprikų, įdarytų sūriu, nuo kurio nuėmė etiketę ir įsidėjo į kišenę, po to informavo, jog kasoje sumokėjo tik už lašinius. A. K. praėjus pro kasas ir apsaugos darbuotojui jį sustabdžius, liudytojo teigimu, pastarasis turėjo indelį su paprikomis, įdarytomis sūriu, tačiau vedant jį į patalpas, kur turėjo būti įforminti dokumentai dėl vagystės padarymo, pastarasis minėtą indelį su paprikomis padėjo į šalį. Patikrinimo metu sulaikyto asmens kišenėje taip pat buvo rasti keli saldainiai, už kuriuos, liudytojo A. K. teigimu, sumokėta nebuvo. Teismas, vertindamas įrodymų objektyvumą bei patikimumą, konstatuoja, jog grįsti apkaltinamąjį nutarimą vien tik vieno apsaugos darbuotojo parodymais, kuris nagrinėjamos vagystės padarymo fakto tiesiogiai nebuvo matęs, o teismui nurodęs įvykio aplinkybes, kurias sužinojo iš kito apsaugos darbuotojo pateiktos informacijos, bei daryti išvadą, kad A. K. įvykdė smulkiąją vagystę, nėra jokio pagrindo. Kito parduotuvės apsaugos darbuotojo, stebėjusio įvykio metu prekybos salę per vaizdo kameras, teismui apklausti nepavyko, nes pastarasis į teismą neatvyko. Teismas, išanalizavęs visus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. K. kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nėra pakankami apkaltinamosioms išvadoms padaryti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. 2016 m. gruodžio 4 d., apie 10 val. 36 min., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vagystės būdu pagrobė 100 g. saldainių „Pergalė“ ir 250 g. saldžios paprikos su sūriu, kurių bendra vertė 3,78 €, tuo padarydamas smulkiąją vagystę.

Be to, teismas pažymi, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių. Sprendžiant asmens tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K., tiek parduotuvės apsaugos darbuotojo A. K. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi, šių asmenų nurodomos įvykio aplinkybės ir jas pagrindžiantys teiginiai iš esmės prieštarauja vienas kitam, be to, teismui pateiktas vaizdo įrašas visiškai nepatvirtina nagrinėjamos smulkiosios vagystės padarymo fakto, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek susiedamas juos su kitais byloje esančiais duomenimis, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, todėl administracinio nusižengimo byla A. K. atžvilgiu turi būti nutraukta, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. veika buvo kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 50 straipsnį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, perkvalifikuojant veiką pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas. Sutinkamai su minėto įstatymo nuostatomis, ANK 108 straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 50 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė, asmens padaryta veika, kvalifikuota pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 50 straipsnį, turėtų būti perkvalifikuojama pagal ANK 108 straipsnį. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju A. K. atžvilgiu bylos teisena, pradėta dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo vagystės būdu nutrauktina, nesant šio administracinio nusižengimo sudėties, teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika neturi būti perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 50 straipsnį, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius