Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2017-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-462/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-20
Bylos Nr.
1-40-462/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
L. L. K.
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-462/2017
Procesinis Nr. 1-30-9-00091-2013-9(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 183 str. 1 d., 183 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama tuo, jog pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. L. K., UAB (duomenys neskelbtini) 2009-07-16 įgaliojimu būdama įgaliota atlikti bankrutuojančios UAB (toliau tekste – BUAB) (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), Klaipėda) (2015-09-18 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu įmonė pripažinta pabaigusi veiklą) bankroto administratoriaus pareigas su visiška atsakomybe už priimtas materialines vertybes, buhalterinės apskaitos dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, pinigines lėšas bankų sąskaitose ir įmonės kasoje, turėdama savo žinioje svetimą BUAB (duomenys neskelbtini) turtą, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) registracijos vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-07-31 ir 2013-01-28 tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 d. reikalavimų – „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimų – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta – ,,Nustatyti, kad <…> uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas …“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą, ir laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-07-31 ir 2013-01-28 neišsaugojo 25 654,47 Lt (7 430, 04 Eur) paslaugų gavimą pagrindžiančių iš viso 37 vnt. dokumentų. Taip pat BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė L. L. K. be paslaugų gavimą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2011-04-28 iki 2012-09-17 iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, iš viso pervedė į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) (29 400 Lt) 8514,82 Eur pinigų sumą bei 2013-01-28 išėmė (70 000 Lt) 20 273,40 Eur grynųjų pinigų sumą iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, iš šios 99 400 Lt sumos L. L. K. apskaitos dokumentais nepagrindė (59 261,55 Lt) 17 163,33 Eur panaudojimo ir tokiu būdu tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – BUAB (duomenys neskelbtini) – turtą už (59 261,55 Lt) 17 163,33 Eur sumą, taip pat dėl tokių jos veiksmų laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-07-31 ir 2013-01-28 negalima iš dalies nustatyti BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama tuo, jog pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. L. K. UAB (duomenys neskelbtini) 2009-07-14 įgaliojimu būdama įgaliota atlikti bankrutuojančios UAB (toliau tekste – BUAB) (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) (2014-10-02 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu įmonė pripažinta pabaigusi veiklą), bankroto administratoriaus pareigas su visiška atsakomybe už priimtas materialines vertybes, buhalterinės apskaitos dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, pinigines lėšas bankų sąskaitose ir įmonės kasoje, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) registracijos vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2013-01-28 tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 d. reikalavimų – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimų – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta – ,,Nustatyti, kad <…> uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas …“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias buhalterinių dokumentų saugumą, ir laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2012-07-15 14 atvejų tyčia neišsaugojo apskaitos dokumentų pagrindžiančių: 7 atvejais paslaugų gavimą iš viso už 4 531,28 Eur (15 645, 62 Lt), bei 7 atvejais apmokėjimą iš viso 974,05 Eur (3 270 Lt). Taip pat BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė L. L. K. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-31 apskaitos dokumentais, tyčia jų neišsaugodama, nepagrindė iš viso 6 686,05 Eur (23 085,60 Lt) vertės paslaugų gavimo iš ūkio subjektų, kuriems apmokėjimą pagrindė UAB (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, išrašu. Tai pat BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė L. L. K. laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-01-28 tyčia neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 8 738,31 Eur (30 171,65 Lt) BUAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų panaudojimo, kuriuos paėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, bei gavo pardavusi bankrutuojančios įmonės turtą – lengvuosius automobilius „Crysler 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu L. L. K. tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą BUAB (duomenys neskelbtini) turtą iš viso už 8 738,31 Eur (30 171,65 Lt), taip pat dėl tokių jos veiksmų laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2013-01-28 negalima iš dalies nustatyti BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama tuo, jog pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. L. K. UAB (duomenys neskelbtini) 2012-03-01 įgaliojimu būdama įgaliota atlikti bankrutuojančios UAB (toliau tekste – BUAB) (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini). Klaipėda) (2014-12-15 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu įmonė pripažinta pabaigusi veiklą), bankroto administratoriaus pareigas su visiška atsakomybe už priimtas materialines vertybes, buhalterinės apskaitos dokumentus ir griežtos atskaitomybės blankus, pinigines lėšas bankų sąskaitose ir įmonės kasoje dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) registracijos vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 tyčia nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 d. reikalavimų – „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimų – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta – ,,Nustatyti, kad <…> uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas …“, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 2 atvejais tyčia neišsaugojo apskaitos dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų gavimą BUAB (duomenys neskelbtini) už 558,08 Eur (1 906,23 Lt). Be to, BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė L. L. K. tyčia be paslaugų gavimą pagrindžiančių dokumentų laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, sau išmokėjo 2 537,50 Eur (8 761,48 Lt), ir tokiu būdu tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą – BUAB (duomenys neskelbtini) – turtą iš viso už 2 537,50 Eur (8 761,48 Lt), taip pat dėl tokių jos veiksmų laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 negalima iš dalies nustatyti BUAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. L. K. kalta neprisipažino ir parodė, jog 1997 m. Klaipėdos miesto savivaldybė organizavo pačių pirmųjų bankroto administratorių kursus. 5 žmonės iš Klaipėdos laimėjo konkursą mokytis ir laikyti egzaminus. Ten ir susipažino su R. S.. Iki jos atleidimo iš darbo su R. S. dirbo 10 metų, santykiai buvo normalūs. Tik paskui prasidėjo nesutarimai. R. S. pradėjo gyventi su asmeniu, kuris buvo teistas už šantažą, už reketą. Prasidėjo tokie skambučiai jai, kaip bankroto administratorių įmonės vadovei, kad R. S. administruojamose įmonėse važiuojama pas debitorius, pas skolininkus, ir kažkoks žmogus, prisistatantis bankroto administratoriaus įgaliotiniu, neteisėtais būdais, grasindamas bando atgauti skolas. Nuo tada prasidėjo įtampa, nesutarimai su R. S.. Tas asmuo prisistatinėjo P. K., bet vėliau sužinojo, kad jis yra P. K.. Laikraščiuose tai vėliau perskaitė. Administruojamų įmonių, tų, kurias administravo R. S., debitoriai, skolininkai skundėsi, kad P. K. kartu su R. S. pas juos važiuodavo ir grasino. P. K. prisistatinėdavo įmonės vardu. Po pokalbių ir pykčių tai baigėsi, jis daugiau taip nebedarydavo, bet nuo to prasidėjo pykčiai su R. S.. Be to, sužinojo apie rengiamą naują įstatymo projektą, kad bankroto administratorių skirs ne teisėjai, o kompiuterinė sistema. Tada visus bankroto administratorius sukvalifikavo į pradedančiuosius, į pažengusius ir į ekspertus. UAB (duomenys neskelbtini) pateko į ekspertų grupę. Ekspertai gauna tik bankrutuojančias įmones, kurios turi milijoninį turtą. Pradedantieji ir pažengusieji tokių įmonių negali administruoti dėl patirties trūkumo. Įmones taip pat sukvalifikavo į mažas, vidutines ir į dideles pagal piniginę turto išraišką. Dėl to ir prasidėjo ginčas. R. S. sukūrė savo įmonę ir išėjo dirbti atskirai. R. S. norėjo sužlugdyti įmonę (duomenys neskelbtini), nes jos nauja įmonė (duomenys neskelbtini) pateko tik į pažengusiųjų kategoriją. Šių metų gegužės mėnesį įsiteisėjo Vyriausybės nutarimas, kuriuo bankroto administratoriams jau pagaliau nustatė atlyginimo ribas, nustatė rekomendacijas. Dabar jau kreditoriai negali bankroto administratoriui skirti atlyginimą, kokį nori. Yra nustatyti rekomendaciniai dydžiai. Ekspertai už įmonę, kuri net nevykdo veiklos, nors veikla ir yra sustabdyta, gauna 145 MMA, tai yra apie 50 000, už visą įmonės administravimo laikotarpį. Tokios sumos negali gauti nei maža, nei vidutinė įmonė. Dėl to ir tas ginčas, barnis su R. S..

Prie šių aplinkybių prisidėjo 2011 metų pradžioje dar kiti įvykiai. Tuo metu ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore ir buvo akcininkė. R. S., irgi akcininkė, dirbo administratore. N. buvo akcininkas ir įmonės buhalteris. Prasidėjus kreditorių skundams dėl administratoriaus įgalioto asmens veiksmų, dėl sąmatos neteisėto vykdymo, buvo priteista dėl R. S. veiksmų vienos bankrutuojančios UAB naudai 19 000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini), kaip administratorė, sumokėjo priteistą sumą. Tada pradėjo teisminį procesą asmeniškai prisiteisti tą sumą iš R. S.. Tada prasidėjo nauji ginčai, pyktis. R. S. su kitu akcininku N. įkūrė savo įmonę. N. pranešė jai apie naujai įkurtą firmą. Visi priėmė tokį sprendimą, kad jei R. S. nori dirbti atskirai, nes įmonėje prasidėjo trintis, barniai, tegu parduoda akcijas jiems, o ji pati turi išeiti, nes ji nutarė dirbti savarankiškai. N. atsisakė R. S. turimas akcijas pirkti. Tada tas akcijas ji nupirko. Po kiek laiko R. S. apsigalvojo. Tą dieną išsiskyrė nemaloniausiai. Ji R. S. paprašė, kad pirkimo pardavimo sutartyje, kitoje pusėje pasirašytų, kad ji gavo 4 000 Lt, tiek, kiek kainavo akcijos. Lyg ji atsivertė ir rašėsi, bet vėliau pasirodė, kad nepasirašė, o ji to nepastebėjo. Po kažkiek dienų ar po savaitės R. S. paprašė, kad pakeistų administratorių. Tai yra, ji kreipėsi į didžiausių savo administruojamų įmonių kreditorius, kad jie kreiptųsi į teismą ir pakeistų bankroto administratorių – UAB (duomenys neskelbtini) – į jos naują įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Nė vienas iš jos administruojamų įmonių kreditorių nesutiko ir visos jos asmeniškai administruojamos įmonės liko (duomenys neskelbtini) įmonėje. Tada prasidėjo visi stambieji ginčai. Palangos apylinkės teismas R. S. ieškinį dėl akcijų pirkimo pardavimo atmetė, Klaipėdos apygardos teismas sausio mėnesį R. S. ieškinį tenkino. Prieš tai buvo ne kartą susitikę su R. S., tie susitikimai niekada nebuvo malonūs. Pradėjo procese dalyvauti R. Š., kurio pozicijos niekaip nesuprato. Jis dalyvavo ir kratoje, ir pas juos į įmonę atvažiuodavo į pokalbius su J.. R. S. pristatydavo, kad tai yra UAB (duomenys neskelbtini) teisininkas, bet kai atgavo dokumentus, jokių sutarčių nerado. Prasidėjo R. Š. tokie aiškinimai jai, kad ji tas akcijas geriau gražiuoju grąžintų arba jie atims, o jei neatims, tada vis tiek sunaikins ir tą jos įmonę UAB (duomenys neskelbtini).

Kai R. S. atgavo UAB (duomenys neskelbtini), ji sušaukė susirinkimą, ir ją atleido iš direktorių. Buvo neįmanoma dirbti, nes santykiai buvo tokie pikti, kad palikti ją kaip bankroto administratorių nebuvo įmanoma. R. S. taip pasakė per akcininkų susirinkimą. Prasidėjo tas perdavimo procesas. Visus dokumentus laikė BUAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpose. Telefonu kalbėjo su J., sakė, kad jie neįsivaizduoja tų dokumentų apimties. Tai buvo vienos iš didžiausių įmonių. Sutarė, kad jie viską suruoš, surašys perdavimo aktus ir paskambins. Bet už kelių dienų skambino jai tyrėja S., nežino, kokia jos nauja pavardė. Tyrėja pasakė, kad turi orderį kratai, paprašė atvažiuoti į biurą, kad jos niekas neįleidžia. Įmonėje buvo darbuotojai, bet jie tikrai neįleido, nes kartu su tyrėja buvo tas Š.. Jis visada su grasinimais, keiksmais, tai moteriškas kolektyvas bijojo. Ji atvažiavo, įėjo į kontorą. Tyrėja pateikė dokumentus, kad darys kratą, paaiškino, kokiu pagrindu krata. Darė kratą, poėmį UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Yra dvi įmonės. Kai juos išmetė iš darbo, jie prieš tai įkūrė įmonę, nes dirbti reikia. Tad jie kratą darė jau UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. J. pareiškė, kad ji neperduoda jai jokių bankrutuojančių įmonių dokumentų. Tada paprašė tyrėjos, kad viską paimtų. Tyrėja, pamačiusi tuos dokumentų kalnus, atsisakė. Jie sutiko, kad paimtų visus dokumentus, sakė padėsią sukrauti. Tegu tik pasiima, nes išsispręs problema dėl tolesnio bendravimo, ta konfliktinė situacija išsispręs. Tyrėja liepė susėsti ir sutarti, kada, kokiais terminais tuos dokumentus perduos.

Po kelių dienų, gal savaitės laikotarpiu, turėjo būti paskelbtos varžytynės ir buvo kreditorių susirinkimo nutarimas, tai ji J. pasakė, kad nestabdytų darbo, paimtų dokumentus, pradėtų perdavimą nuo tos įmonės. Ji J. perdavė visus dokumentus, J. jokių pretenzijų neturėjo. Tačiau savo pareiškime J. rašė, kad ji pasisavino 7 000 Lt, kad jai neperduoda dokumentų, nors ji turėjo ir aktus. Pirmame kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad ji pasisavino iš tos įmonės virš 7 000 Lt. Tyrėjo paprašė, kad leistų pažiūrėti dokumentus, tai ji tyrėjui parodė perdavimo aktus, kad yra perduota kasa, tie 7 000 Lt su viršum. Tyrėjas jai pasakė, kad tokio fakto nepastebėjo revizoriai. Tada dėl tos dalies jai nutraukė bylą.

Vėliau, kai perdavė firmos (duomenys neskelbtini) dokumentus, susitarė, kad, atrodo, po dviejų savaičių susitiks dėl kitų firmų dokumentų. Kai atėjo į biurą, dabar dienos tikslios neatsimena, jie į biurą nebepateko. Tų dokumentų buvo per didelė apimtis, kad juos kažkur būtų galima išsivežti. Tada jau prasidėjo. Ji J. paskambino ir sužinojo, kad yra pakeisti kodai, kad jie nebegali ten vaikščioti, kad perduotų J. magnetines korteles. Kadangi ji buvo išnuomojusi firmai (duomenys neskelbtini) tą visą pastatą ir tą biurą, kuriame buvo, tai tas korteles perdavė ne J., o tam nuomininkui (duomenys neskelbtini) direktoriui. Tada direktorius pasakė, kad jie nebevažiuotu ten, nes jei ir jie bus, jų ten neįleis, nes kabinetuose pakeisti užraktai. Jie puikiai girdėjo visą konfliktinę situaciją, nes jų kabinetai šalia. Jie ir nebevažiavo. Parašė raštą, kad dokumentų pagal aktus nebeperduos, nes jie jau visais dokumentais disponuoja, nebėra ką ir perduoti.

Kai jau po Aukščiausiojo Teismo sprendimo atgavo akcijas, tai atgal įmonės dokumentus jai perdavė ne J., o P.. Pastaroji buvo įgaliotas asmuo perduoti dokumentus. Atgavus firmos dokumentus rado daug įvairių dokumentų kopijų, tiesiog kalnai buvo atšviestų dokumentų. Nežino, kokiu tikslu jų tiek buvo prikopijuota, nes jie to nedarydavo. Tikėjo, kad dokumentai tikri, ir pateikdavo juos tyrėjui pagal jo prašymą. Per tuos nepilnus metus, kai vadovavo J., vien 2012 m. dėl tų visų S. iššvaistymų buvo 4 ar 5 bylos. Tose 4–5 bylose buvo priteista iš S. bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini). Ji su S. susitikdavo per teismo posėdžius. S. pasakė, kad dabar ji padarys taip, kad ją tąsys. Nepatikėjo, nes dokumentai buvo palikti, buvo patikrinti. Kreditoriai kontroliuoja buhalteriją ir finansinius dokumentus, ypač bankai tiesiog skrupulingai tikrindavo. Tikrai nepagalvojo, kad ji paslėps ar sunaikins dokumentus, buvo ramūs.

Aukščiausiojo Teismo posėdis buvo 21 d., o S. prieš dieną tas 40 areštuotų akcijų išmainė į paveikslą ir laikrodį su Š.. Kadangi atsirado kitas akcininkas, (duomenys neskelbtini) pagal Aukščiausiojo Teismo sprendimą jos, kaip akcininko, neregistravo. Tada prasidėjo nauja bylų karuselė. Padavė ieškinį dėl tos mainų sutarties nutraukimo, akcijų grąžinimo. Išsisprendė tai tik šių metų sausio mėnesį, kai galutinai grąžino tas 40 akcijų.

Praeitame liudijime J. pasakė, kad gegužės mėnesį firmoje (duomenys neskelbtini) rado buhalterinius dokumentus. Nori paaiškinti, kodėl S. juos rado. Todėl, kad per tuos 10 mėnesių J. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankroto bylose nieko nedarė. Tos įmonės taip ir buvo likimo valioje. (duomenys neskelbtini) kreditoriai pareikalavo sušaukti kreditorių susirinkimą. Buvo numatyta tokia tvarka, kad nuo susirinkimo iki susirinkimo privalo pateikti ataskaitą apie atliktus darbus ir apie išleistus ar gautus pinigus. Va tada ji rado tuos buhalterinius dokumentus, nes ji kreditorių susirinkimui pateikė išsamią finansinę ataskaitą, kur, kas, kiek yra išleista – už elektrą, vandenį. Ji suskaičiavusi viską pateikė. Ji neturėjo kitos išeities, todėl rado, o kitų įmonių nebuvo būtinybės ieškoti ir pranešti, kad ji (J.) dokumentus turi.

Dėl (duomenys neskelbtini) iš parodymų, iš faktų ji pateikė sąskaitą faktūrą ir orderį. Jie iki 2012 m. tikrai neturėjo jokio pelno. Įmonė turėjo finansų tik algoms, mokesčiams ir dar būtiniausioms reikmėms. Buvo taip sutarę, kad jei administruoji įmonę kaip įgaliotas asmuo, tai vienas iš kito skoliniesi lėšų, bet negali neadministruoti ir nepaaiškinsi kreditoriams, kad neturi lėšų. Todėl jie naudodavo savo asmenines lėšas, o paskui, kreditoriams patikrinus išleistus pinigus ir patvirtinus, kad teisėtai ir tikslingai išleidai pinigus, tada jie atsiimdavo tas savo išleistas lėšas. Jei administruoja savo įmones, tai ji iš savo lėšų ir administruoja, o paskui įmonė, gavusi iš pardavimų, iš turto pardavimų ar iš debitorių, grąžina tas lėšas. Visur yra nusistovėjusi tokia praktika. Ne kartą ir (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų, reikėjo konservuoti pastatus – du gyvenamuosius namus, tai NORDEA bankas jai pasiūlė imti paskolą kaip bankrutuojančiai įmonei. Ji nesutiko, nes dar įmonė turėtų mokėti ir palūkanas. Tada su banku apsipyko ir pasiūlė, kad jie tas išlaidas tiesiogiai mokėtų paslaugų davėjams. Tai taip tada ir susitarė, kad ji prižiūri darbus, susitaria dėl visų darbų. Bankas pats išsirenka paslaugų tiekėjus, statybines organizacijas. Viską išsirinko bankas, kreditorių susirinkime buvo nuspręsta. Bankas tiesiogiai firmoms, atlikusioms darbus, ir apmokėjo. Sudarė su banku trišalę sutartį.

Didesnė pinigų dalis buvo 2010 m. pastatų konservavimas. Paskui tų pastatų nepardavė, bankas perėmė juos kaip hipotekos turėtojas. Perėmęs pastatus hipotekos turėtojas, didžiausias kreditorius, tik po to privalo apmokėti bankroto administravimo išlaidas. Patvirtina tai anksčiau kreditorių susirinkimai, bet apmoka tik po turto pardavimo arba perdavimo. NORDEA bankas atsiuntė jai, kadangi tikrai buvo nemažos sumos, bendra sąmata buvo patvirtinta apie 290 000 Lt, tai visokių smulkių sąskaitų, čekių atsiuntė A. B. iš banko. Atsiuntė su įgaliojimu pasirašyti tą pastatų perdavimo bankui sutartį. Bankas tada sutikrino visas sąskaitas, visas išlaidas. Po sutikrinimo išrašė bankui sąskaitą 167 000 su keliais litais. Bankas apmokėjo. Be patikrinimo tokių pinigų niekas nemokės, tai nesuvokiama būtų. Kai gavo pinigus, kreditoriai patvirtino, tada ji pinigus atsiėmė. Pasiėmė vėliau, nes šitą perdavimą vienas iš kreditorių apskundė teismui, ENTT, kad ji neteisėtai perdavė pastatus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylą nagrinėjusi teisėja M. kažkodėl priėmė nutartį, kad tie pastatai perduoti neteisėtai, kad privalo grąžinti bankui tuos 167 000 Lt. Jie padavė apeliacinį skundą. Kol vyko tie visi teismai, tų pinigų ir nelietė. Tik apeliaciniam teismui panaikinus apygardos teismo nutartį, tada išskirstė pinigus, pasiėmė algą kaip bankroto administratorius ir pagal avansines sutartis, kiek ji buvo sumokėjusi iš savo asmeninių pinigų. Jie dokumentuose taip ir rašo, kad mokėtoja yra K. už (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Dabar jau yra nusistovėjusi ta tvarka, bet 2009 m. buvo labai sunku susitarti net su oficialiais elektros, vandens tiekėjais. Jie visi norėdavo už tiekiamas paslaugas pinigų avansu, o juridiniai asmenys net į kalbas su bankrutuojančia įmone neina. Mokėkit grynaisiais, tada jie teiks paslaugą. Banko SNORAS buvo toks atstovas A. L., kuriam, kaip kreditorių susirinkimo pirmininkui, finansines ataskaitas už firmos (duomenys neskelbtini) administravimą kas mėnesį teikdavo. Net ne kreditorių susirinkimams, kurie vykdavo rečiau. Susirinkimui teikiant ataskaitą, detalizuoji visus tuos pinigus, kur juos išleidai. A. L. norėdavo anksčiau, kad viską sutikrintų. Būtent už firmą, kurią administravo R. S., A. L. ir paprašė iš jų įmonės 19 000 Lt, kaip jam atrodė, nepateisinamų išlaidų.

Bankrutuojančios įmonės (duomenys neskelbtini) pirmos eilės kreditoriai dar buvo Z., kuris buvo įmonės prezidentas, jo sūnus – generalinis direktorius. Šie asmenys turėtų pirmiausią teisę į civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Šie asmenys ypač kontroliavo jos darbą, nors jie patys prašė administruoti jų agentūrą. Kadangi įmonės prezidentas buvo pasiėmęs paskolą 78 000 Lt iš įmonės (duomenys neskelbtini), o jie kaip bankroto administratoriai šią paskolą prisiteisė, tai tada prasidėjo konfliktai. Z., būdamas klaipėdietis, jiems pateikus bet kokią ataskaitą susirinkimui, atvažiuodavo į vietą ir viską tikrindavo, ar viskas teisėta. Dėl to, kad jie tų dokumentų neperdavė, jiems neleido įeiti, tam neskyrė didelės reikšmės, nes tie kreditorių susirinkimai vykdavo labai stabiliai, ataskaitos būdavo pateikiamos kiekvienam kreditorių susirinkimui. Nemanė, kad išeis toks reikalas. Visose trijose įmonėse didžiausi kreditoriai buvo bankai, kuriems reikėdavo pateikti tas ataskaitas. Juo labiau, kad visose trijose įmonėse administravimo išlaidas dengė būtent bankai. Tai nebuvo lėšos iš įmonės gautų pinigų, tai buvo išrašytos sąskaitos bankams ir bankai apmokėjo. Net neįsivaizduoja, kaip būtų galima išrašyti bankui sąskaitas administravimo išlaidų apmokėjimui tokioms sumoms be dokumentų ir gauti pinigus. (duomenys neskelbtini) dar galėjo už 80 000 Lt išsirašyti sąskaitų už administravimo išlaidas, patvirtinta kreditorių susirinkimo sąmata leido.

Kai grįžo 2013 m. lapkritį vadovauti, tada šaukė susirinkimus. Dar vyko BUAB (duomenys neskelbtini) pardavimas. Tada irgi rašė tas ataskaitas. Dar iki jos nušalinimo nuo bankroto administratoriaus BUAB (duomenys neskelbtini), ji buvo paėmusi iš įmonės 30 000 Lt. Norėjo išrašyti darbuotojams premijas, nes visi darbuotojai dirbo nuo įmonės atidarymo, išskyrus G., kuri dirbo apie 7 metus. Buhalterė P. nesutvarkė dokumentų, neišrašė žiniaraščio, neparengė finansinių dokumentų, todėl ji už kelių dienų atgal bankiniais pavedimais įnešė tuos pinigus į įmonės sąskaitą. Buvo pinigus išėmę kaip atlyginimą administratoriui, o administratorius norėjo išmokėti premiją, bet nesutvarkius finansinių dokumentų ji tuos pinigus grąžino. Vėliau, jau sugrįžus vadovauti, pasiėmė kaip atlyginimą.

Visose bankrutuojančiose įmonėse pabaigoje sudaromas likvidacinis aktas, likvidacinis balansas. Tenai įrašyta, kiek bankroto administratorius gavo atlyginimo pagal patvirtintą sąmatą, kad kreditoriai matytų ir kiek bankroto administratorius išleido administravimo išlaidų. Tą balansą, prieš teikiant teismui, analizuoja ir tvirtina kreditorių susirinkimai. Tų bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimai patvirtino. Visi turto pardavimai ir turto perdavimai vyko iki 2013 m. sausio, tai daugiau tų išlaidų kaip ir nebuvo, tai perėmę įmonę tik sutvarkė archyvus. Pabaigė teisinius darbus. Visi bankai tada nematė jokių problemų, nes bankai buvo matę tuos finansinius dokumentus ir žinojo apie sąmatose numatytų pinigų panaudojimą.

Iš pradžių tikrai dirbo draugiškai ir darniai, vienu metu administruodavo po 40–50 įmonių. Ji, kaip vadovas, nemanė, kad būtina kontrolė, nelabai kišdavosi vieni į kitų reikalus. Svarbu buvo atsiskaityti prieš kreditorius, iš jų negauti jokių priekaištų. Iš R. S. administruojamų įmonių ateidavo kaip administratoriaus atlyginimai labai mažos sumos. Ji nedalyvaudavo tuose susirinkimuose, kai tvirtindavo sąmatą, o R. S. paaiškindavo, kad tokią sumą patvirtino. Kažkodėl tvirtindavo labai didelę sumą administravimo išlaidų, o labai mažą atlyginimą. Kadangi kolektyvas buvo nemažas: buhalteris, dvi sekretorės, archyvarė, trys administratoriai, teisininkas, tai jiems vos užtekdavo atlyginimams. Pakeitus administratorius, kai pradėjo dirbti G., nuo 2012 m. pradėjo dirbti pelningai. 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. įmonė baigė su pelnu.

2013-01-28 susirinkime akcininkai nutarė ją atleisti ir atleido. Susirinkimo metu atleidimo priežastis nebuvo nurodyta. Buvo nutarta direktore paskirti J.. Kiek pamena, akcininkų susirinkime nebuvo nustatytas dokumentų perdavimo terminas.

Su J. labai ir nekonfliktavo, apsitarė, kada maždaug, kurios įmonės, kokia seka perdavinės dokumentus. Vasario mėnesį žodžiu nusistatė kelių savaičių laikotarpį, kad jie suruoš dokumentus, paskambins ir perduos. Bet nebeįėjo į patalpas ir dokumentų nebepabaigė perduoti. Su J. nebuvo bendrauta iki antstolės atvykimo. J. paskyrus vadove, ji pirmiausia atvažiavo su antstole. Tada kartu buvo ir advokatas S. P., jie visi atvažiavo perimti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Ne bankrutuojančių įmonių, o būtent UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Buhalterė P. tuos dokumentus buvo išsivežusi, nežino kokiais pagrindais. Kai kurie dokumentai dar buvo jos kabinete. P. pagąsdino, pagrasino, ir už kelių dienų, po darbo, jiems nežinant, tuos visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus perdavė J..

Bankrutuojančių įmonių buhalterinės apskaitos organizavimas labai paprastas. Paprastai bankrutuojančios įmonės kreditoriai neleidžia sudarinėti su juridiniais asmenimis buhalterinių paslaugų sutarčių. Motyvuojama, kad administruoja juridinis asmuo, todėl patys turi tą buhalterinę apskaitą ir vesti. Tos buhalterijos nėra kaip veikiančioje įmonėje, nes pinigai gaunami per banką, išleidžiami jie remiantis finansiniais dokumentais, tai nebūna masiški mokėjimai. Segami dokumentai apie gautus ir išleistus pinigus. Ataskaitas pateikia kreditoriams. Balansai sudaromi ir tvirtinami metų pabaigoje. Neveda kasos knygų, jei nenaudoja grynųjų pinigų. Jei naudoja savo asmeninius pinigus, tada moka tiesiogiai paslaugų tiekėjui. Jei imami grynieji pinigai, tada vedama kasos knyga. Jei apyvartoje cirkuliuoja tik bankiniai pinigai, tai jie net kasos knygų neveda.

Kaltinamajame akte pateikti kaltinimai dėl tvoros. Kai Vilniaus įmonė konservavo pastatus, negalėjo tos teritorijos saugoti, nes nebuvo tvoros. Banko nurodymas buvo, kad pastatą saugoti privalo bankroto administratorius. Tie pastatai prieš tai pusę metų nebuvo saugomi. Net teismo pirmoje nutartyje buvo leista skirti pinigus tvoros pastatymui, nes kitaip buvo neįmanoma vykdyti apsaugą. Tada ten teritorijoje dirbo Vilniaus įmonė, pavardžių tikrai neįvardys. Sutarė, atvežė tvorą, paprašė, kad sumontuotų. Jie nebuvo prieš. Tikrai netikrino tos įmonės, susitarė žodžiu, kad kai bus jau atlikti darbai, tada sumokės grynaisiais, nes pinigų tuo metu įmonė (duomenys neskelbtini) neturėjo. Pirko (duomenys neskelbtini) tvorą ir visus tvoros kuolus. Ta tvora ir dabar tebestovi. Buvo atvežtos medžiagos, o statybininkai atliko visus darbus. Ji netikrino, ar darbininkai teisingus duomenis jai pateikia. Rūpėjo, kad būtų padaryti darbai, o pinigus numato ir skiria arba teismas, arba kreditoriai. Jie numato, kokią sąmatą galima išleisti tiems atliekamiems darbams. Ji sumokėjo pinigus, tvora stovi, bankui perdavė pastatus su tvora, jokių problemų tuo metu nebuvo.

Ji negali suprasti, kaip galima „suchaltūrinti“ sąskaitą faktūrą, kurios nesi matęs. Parašyti ir išdėstyti rekvizitus tiksliai, jog, vizualiai sunku atskirti. Nematant kitos sąskaitos neįmanoma tokių dalykų padaryti. Jai kelia abejonių, kad ta sąskaita, kurią pateikė, yra išrašyta UAB (duomenys neskelbtini), taip pat jų įmonei. Per savo darbą dar ne tokių dalykų prisižiūri. Atkurti tokius parašus, nė karto nemačius, neturi tokių gabumų, nes dokumento originalų neturi.

Dėl (duomenys neskelbtini) automobilių pardavimo ji kaltinimo visiškai nesupranta. Neneigia, kad automobilius pardavė F.. F. sumokėjo grynaisiais. Pinigus užpajamavo kasoje. Liudytoja R. net patvirtino, kad pinigai buvo kasoje, o kur dėjo juos K., ji nežino. Iš savo pinigų buvo išleidusi daugiau vykdant administravimą. Tai pateisinantys dokumentai buvo persiųsti bankui, kitiems kreditoriams, kai teikė ataskaitas. Dokumentuose buvo nurodyta, kad bankroto administratorius jau turi maždaug 20 000 Lt išlaidų, todėl tuos pinigus iš kasos pasiėmė sau, kad pasidengtų patirtas avansines išlaidas. Apie tai visur skelbė, nelogiška būtų pasisavinti pinigus ir nurodyti kreditoriams, kad buvo gauti pinigai.

Specialisto išvadą nelabai suprato. Jei yra sumokėti pinigai paslaugų tiekėjams, nėra sąskaitų, tai jau pasisavinimas, bet ar įmanoma pasisavinti pinigus iš LESTO, vandens ir dujų tiekėjų? Jei moki šiems paslaugų tiekėjams konkrečią sumą, nurodytą netgi su centais, tai be sąskaitos neįmanoma sumokėti. Visada būna dokumentas. Jei būtų skolingi šiems tiekėjams, tai administravimo laikotarpiu negalima daryti naujų kreditinių skolų. Jie kreiptųsi į teismą, kad apmokėtų. Jei būtų permoka, tai LESTO ar dujos, vandens tiekėjai tai grąžintų. Tokiose įmonėse pinigai nekabo ore be paslaugą patvirtinančių dokumentų. Todėl ir nesupranta revizorės parašymo, kad nėra sąskaitų, bet yra apmokėjimai, kad tai jau pasisavinimas.

Dėl (duomenys neskelbtini) visi dokumentai, visi buhalteriniai dokumentai, visos išlaidos buvo pateisintos iki cento. Bankui apmokant sąmatas reikėjo visų dokumentų. Net perdavimo akte, kai perdavė bankui pastatus, buvo suskaičiavę didesnę sumą, bet bankas atsisakė mokėti, kadangi bankroto iškėlimo dienos duomenimis, buvo sumokėję elektros tinklams sąskaitą už praėjusį mėnesį. O jie turėjo sumokėti, kitaip jiems nepajungė elektros. Tada bankas sąmatą sumažino iki 167 tūkstančių su keliais šimtais. Visi dokumentai buvo, visi jie buvo pateikti kreditoriams. Negali pasakyti, kodėl jie neišsaugoti, nes jie visi liko (duomenys neskelbtini) kabinete. Tikrai negali pasakyti, kur jie dingo, kur juos padėjo. Finansiniai dokumentai visi buvo. Ir visą laiką buvo pateikiamos ataskaitos kreditoriams.

Dėl 59 261,55 Lt sumos. Pripažįsta, kad paėmė iš (duomenys neskelbtini) 70 000 Lt. Iš jų 30 000 Lt turėjo būti užpajamuoti kaip UAB (duomenys neskelbtini) administratorių atlyginimas ir išmokėtas darbuotojams premijas. Buhalterė neparuošė finansinių dokumentų, pagal kuriuos galėtų sumokėti. Vasario mėnesio pradžioje ji pinigus grąžino atgal į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kita suma jau buvo panaudota 2009 m., 2010 m., tai dabar, kaip atskaitingas asmuo, ji pinigus pasiėmė, padengė anksčiau turėtas išlaidas, kurias turėjo nuo 2009 iki 2010 metų. Sutvarkė buhalteriją perdavimui. Jau buvo sumokėti pinigai už paslaugas iki paimant tuos 70 000 Lt. Visas pagrindinis darbas vyko nuo 2009 m. iki 2011 m. birželio mėn. Pirmiausia, iškėlus bankroto bylą, apmokėjo visus skelbimus, kad iškelta bankroto byla, sumokėjo už pašto išlaidas, nes privalėjo visiems kreditoriams, kurių buvo virš 200, išsiųsti registruotais laiškais pranešimus, teismo nutartis, kad įmonei iškelta bankroto byla. Taip pat privalo pranešti Registrų centrui, tuo metu tai kainavo 73 Lt, pranešti VĮ „Regitra“, prokuratūrai. Visur buvo mokėtoja ji, K., už skelbimus, už registruotus laiškus. Mokėjo ji už (duomenys neskelbtini). 2011 m. birželio mėnesį buvo kreditorių susirinkimas, kuris nutarė perduoti, grąžinti įkaito turėtojui įkeistą turtą. Visi tie darbai, konservavimas, tvarkymai, viskas jau buvo padaryta 2009–2010 m., bankroto iškėlimo pradžioje. Anksčiau negalėjo paimti pinigus, nes pinigus gavo po birželio mėnesį turto perdavimo bankui. Kadangi kreditorius apskundė tą perdavimą kaip neteisėtą, o teismas priėmė nutartį grąžinti į pirminę padėtį – bankas grąžina įmonei turtą, o UAB (duomenys neskelbtini) grąžina bankui pinigus. Tai jie pinigų ir nelietė, kol vyko teisminis ginčas iki 2011 m.

Iš (duomenys neskelbtini) asmeniškai pirko tvorą BUAB (duomenys neskelbtini). Pirko tvoros elementus, stulpus, viską, ko reikia sumontavimui. Puikiai atsimena sandėlį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Gavo sąskaitą ir orderį. Sumokėjo vietoje grynaisiais, net atsimena, kur: antrame aukšte, ten geležiniai laiptukai į viršų, ten buvo jų buhalterija. Išrašė jai sąskaitą. Jai kyla įtarimas, kad liudytoja būtent atsimena, kad nepirko. Tai neįmanoma, ten didžiuliai sandėliai buvo, didžiulė prekyba. Ji pati pateikė tyrėjui tuos dokumentus iš (duomenys neskelbtini), nes atgavus firmą juos rado ir pasidžiaugė, kad rado. Kopijas tyrėjui pateikė. Ji, kaip bankroto administratorė, gali tikrindama sandorį pasakyti, koks yra interesas. Jei išrašai paslaugos gavėjui vieną orderį ir sąskaitą, o savo buhalterijoje pasilieki dokumentą su keliais litais, tai ir yra visas interesas. Jei išrašė sąskaitą tuo pačiu numeriu tam, kuris pirko ir sumokėjo 23 000 Lt, jiems iš to jokios naudos, o (duomenys neskelbtini) gauna grynuosius pinigus. Be to, T. yra buvusi S. bendradarbė, jos bendrauja iki šių dienų. Mano, kad S. prašymu buvo tas liudijimas, kad ji nepirko, su tokia labai gera atmintimi. Be to, pagal dokumento formą, išrašymo formą, pagal darbuotojų pavardes, kurių ji negalėjo žinoti, kas tuo metu toje įmonėje dirbo, kas buhalteris, kas kasininkas, ji negalėjo tokio dokumento surašyti. Jai vizualiai žiūrint, buhalterio ir kasininko parašai atitinka, panašūs. Ji negali paaiškinti S. parodymų, kad pastaroji nedarė jokios įtakos liudytojams, kad kažkas klastotų dokumentus. Vien tas faktas, kad S., žinodama apie Aukščiausiojo Teismo procesinį sprendimą jos naudai, akcijas, areštuotas pagal jos pačios prašymą, iškeičia į laikrodį ir paveikslą. Mano, kad ši aplinkybė byloja, kad tai nėra sąžiningas žmogus. Jei 5 metus tarpusavyje bylinėjasi, tai negalima teigti, kad jos yra draugės, kaip S. teigė posėdyje.

A. R. individualiai įmonei už statybos darbus, šiukšlių išvežimą sumokėjo 9 215 Lt, bet ne iš bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kasos, o iš savų pinigų, nes neturėjo pinigų nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini). Yra miesto teritorija, ją buvo iškvietę į savivaldybę ir įpareigoję sutvarkyti teritoriją, kuri buvo priversta statybinio laužo, įpareigojo užtverti tvorą ir išvalyti teritoriją. Tos šiukšlės buvo ir už sklypo ribų, jie privalėjo sutvarkyti teritoriją. Ji nepažįsta tų paslaugų tiekėjų asmeniškai. Tikrai negali atsiminti, gal iš laikraščių, gal kieno rekomendacija tas A. R. buvo surastas. Jiems buvo svarbu, kad būtų padaryti darbai ir neviršyta, kiek leidžia sąmata. Bankrutuojanti įmonė į priekį ir avansais niekada nemoka, nes jei taip sumokėsi, o darbai nebus atlikti, turės pats bankroto administratorius padengti tas išlaidas. Visą laiką sudaromos sutartys, kad mokės po darbų atlikimo. Visi prašo, kad bankrutuojančios įmonės mokėtų grynaisiais.

R. P. buvo sumokėta 29 025 Lt už generatoriaus nuomą ir kurą. Pastatytų namų rūsiuose buvo garažai, kažkokie miestui priklausantys kolektoriai. Garažą visą laiką semdavo gruntiniai vandenys. Pastoviai skambindavo jiems iš savivaldybės, kad po lietaus apsemdavo tuos kolektorius, todėl jie nutarė (duomenys neskelbtini) išnuomoti generatorių. Prietaisas pumpuodavo vandenį iš rūsių.

Akcininkų susirinkimo protokolą buvo apskundę apylinkės teismui dėl neteisėtų sprendimų priėmimo. Kai atvyko tada antstolė, jai pasakė, kad dar neaišku, ar jie privalo tuos dokumentus perduoti, nes konfliktas dar neišspręstas. Kai jau gavo iš apylinkės teismo, kad skundą atmetė, tada buvo perduoti dokumentai. Visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus J. perdavė buhalterė P.. Tik antspaudą ir dar kažkokius dokumentus radusi kabinete, ji papildomai nuvežė, bet tai buvo nereikšmingi dokumentai. Dokumentai buvo perduodami dalimis.

Bankrutuojančių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti privalo administratorius. Buhalteris nėra įpareigotas. Bankrutuojančioje įmonėje vienintelis atsakingas asmuo yra administratorius. Šiuo atveju ji turėjo tuos dokumentus perduoti. Kai nebeįėjo į patalpas, tie dokumentai liko kabinete, todėl dokumentų nebeperdavė. Ji J. rašė pranešimus, kad nebegali įeiti į pastatą, taigi visus buhalterinius ir kitus dokumentus jie turi savo žinioje ir jais gali laisvai disponuoti, o perdavimo akto jie neturi galimybių parašyti. Kadangi viskas buvo tvarkinga, tikrai negalvojo, kad kažkas gali įvykti, nes kai perėmė atgal iš S., tai ji taip pat perdavė paskutinius dokumentus. Apimtys buvo labai didelės. Kad galima kažką paslėpti ar sunaikinti, ji net nepagalvojo, nebuvo tokios net praktikos, tokių atvejų niekada nebuvo.

Aktu perdavė administravimo proceso dokumentus. Buhalteriniai dokumentai buvo sudėti prie įmonės einamųjų dokumentų administravimo laikotarpiu. Bet dokumentai buvo be apyrašų, jų perdavimo aktu neperdavė. Įmonės administravimas buvo jau kaip ir baigtas, piniginės išlaidos, sąmatos patvirtintos. Vyko dar (duomenys neskelbtini) administracinė byla, todėl negalėjo tos įmonės uždaryti anksčiau. (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkę žemę ir dėl tos žemės vyko civilinis ginčas, kad žemė buvo padalyta neteisėtiems paveldėtojams, iš kurių vieno (duomenys neskelbtini) nusipirko žemę. Tas žemės sklypas buvo areštuotas, jo negalėjo parduoti. 2 metus nieko nedarė, tik laukė teismų pabaigos. (duomenys neskelbtini) administravimas, lėšų paskirstymas, atsiskaitymas kreditoriams baigėsi 2011 m. birželio– rugpjūčio mėn. kai pardavė turtą, gavo pinigus ir iš dalies atsiskaitė su kreditoriais. Turto bankui buvo pervesti pinigai – beveik milijonas litų, virš 900 000 Lt. Buvo likę tik procesiniai veiksmai. Dėl to, kad ji tos buhalterijos neperėmė aktu, labai didelės reikšmės neteikia, nes jau visas procesas baigtas, pinigai gauti, išdalyti, niekas iš buhalterijos pusės nebegalėjo vykti. Taip pat buvo ir (duomenys neskelbtini). Pastatai perduoti bankui, bankas apmokėjo sąmatą, pinigai paskirstyti pirmos eilės kreditoriams, iš dalies atsiskaityta su kitais kreditoriais.

Liudytoja D. G. parodė, jog 2014 metų spalio mėnesį dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje archyve vyriausiąja specialiste. Pamena, kad 2014 metų spalio mėnesį buvo atvykęs tyrėjas ir ieškojo kažkokios įmonės dokumentų. Švietė sąskaitas, kvitus. Pamena, kad buvo vienodi sąskaitos numeriai. Kai pareigūnas atvyko pirmą kartą, jis pateikė raštą ir pagal tą raštą ji surado dokumentą. Tada pareigūnas atvyko dar kartą. Pareigūnui atvykus antrą kartą parodė, iš kur dokumentus paėmė, tai yra, kad tai tikrai tos įmonės dokumentai. Jis paprašė tuos dokumentus atšviesti, ir ji padarė dokumentų kopijas. Taip pat jis telefonu dar buvo kažko paprašęs paieškoti. Gal tokių pačių numerių ar kažko tokio, tai ji dar kartelį paieškojo. Pareigūnas atvažiavo, pasižiūrėjo ir paprašė papildomai atšviesti ir viskas.

Liudytoja L. G. parodė, jog nuo 2009 metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratore. 2013 m. vasario 20 d. parašė prašymą ir išėjo iš darbo. 2013 metų sausio mėnesį akcininkų sprendimu keitėsi įmonių vadovai. Buvo vadove paskirta D. J. ir buvo tiesiog panaikinti įgaliojimai dirbti su įmonėmis, reikėjo perduoti visus dokumentus D. J.. Darbo vieta buvo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir visus aktus rašė savo biuro patalpose, kur buvo dokumentai. Tačiau ne viską buvo spėta padaryti, buvo pakeisti įėjimo kodai, todėl nebegalėjo patekti į tas patalpas. Elektroniniu paštu buvo įteiktas pranešimas, kad iki vasario 4 dienos reikia perduoti dokumentus. Atvažiavo iš ligoninės, susirinko dokumentus, juos parsivežė namo, sunumeravo ir todėl turėjo galimybę perduoti dokumentus. L. K. dirbo biure. Visus savo dokumentus perdavė po vasario 4 dienos, bet daug dienų po to termino nepraleido. Perduodant dokumentus buvo surašytas perdavimo aktas. Pats dokumentų perdavimas truko vieną dieną, nes viską suvežė ir atidavė. Sutikrino, ar yra visi dokumentai, nes buvo surašyta, kokios bylos perduotos, jos buvo sunumeruotos ir aprašytos. Jai jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. Perdavė visus bankroto proceso dokumentus ir, aišku, bankrutuojančių įmonių veiklos dokumentus. Tie veiklos dokumentai realiai net nebuvo išnešti iš biuro, jie ten buvo. Buhalteriniai dokumentai buvo perduoti ir jai jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. Apie bankrutuojančių įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nieko nežino, nes pagal įstatymą administratorius organizuoja bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą, o su tomis įmonėmis nedirbo. Nežino, kad ten būtų trūkę kokių nors dokumentų. Jai nieko nėra sakę, kad tose įmonėse trūktų kokių nors dokumentų. 8 000 litų premiją gavo, bet ten yra ne jos parašas, nes tuo metu sirgo ir paprašė L. K., kad ji tuos pinigus paimtų ir jai perduotų. Jokių pretenzijų neturi, nes tie pinigai jai buvo perduoti.

Turi įmonę (duomenys neskelbtini), kuri užsiima ta pačia veikla. Ji yra vienintelė akcininkė. Po atleidimo UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti savo įmonėje. L. K. vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). Ji ir L. K. dirbo po kelias valandas ir ten, ir ten. Taip yra todėl, kad jei teismas vienai įmonei paskiria daugiau bylų, tai toje įmonėje reikia daugiau dirbti, ir dėl to dirbdavo abiejose įmonėse, to įstatymai nedraudžia.

Liudytoja V. K. parodė, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini) biuro administratore. Jos darbas buvo dokumentų tvarkymas, siuntimas, registravimas. Archyvavimo funkcijos neatliko. 2013 metų sausio mėnesį išėjo iš darbo, o iki tol toje įmonėje dirbo virš 10 metų ir ėjo tas pačias pareigas. Grįžo į darbą 2014 m., priėmė į tas pačias pareigas.

Administruojamų įmonių dokumentai buvo laikomi jos kabinete ir dalis buvo pas administratorius. Jos kabinete buvo laikomi visi su bankroto procedūromis susiję siunčiami dokumentai. Siunčiamieji, gaunamieji, nutartys, protokolai, viskas, kas susiję su bankroto procedūra. Tame kabinete dar sėdėjo I. S.. Bankroto administratoriai sėdėjo kitame kabinete. Bankroto administratoriai pasiimdavo dokumentų, jei jiems ko nors prireikdavo. Nesidomėjo, ar tarp akcininkų vyksta konfliktai. Atlikdavo savo darbą ir viskas. Jai nieko nėra žinoma apie administruojamų įmonių dokumentų dingimą. Nežino ir to, kad būtų keista signalizacija ar spynos. Jos kabinete būdavo ir finansinių dokumentų. Apie dokumentų saugojimą yra parašyta jos pareiginėse instrukcijose. Tokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad tam tikri dokumentai saugomi viename kabinete, o kiti kitame, nėra. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo imtasi jokių priemonių, kad užtikrintų dokumentų saugumą. Fiziškai prie dokumentų gali prieiti ne tik L. K., bet ir, pavyzdžiui, B., nes durys neuždarytos. Jie tvarkingai segdavo bylas su skirtukais. Administratoriai patys žinodavo savo įmonių pavadinimus ir tvarką turėdavo. Buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad visi žinojo, kur yra kieno dokumentai.

Liudytoja G. T. parodė, jog dirbo buhaltere UAB (duomenys neskelbtini). Į darbą buvo priimta 2009 m. kovo 26 d. Iš darbo atleista 2011 m. balandžio 4 d. Darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), o pati įmonė buvo (duomenys neskelbtini). Ten vyko pardavimai, ten sėdėjo kasininkė, kuri išrašydavo kasos pajamų orderius. Jų administratorė atvažiuodavo paimti tuos kasos pajamų orderius ir išrašydavo sąskaitas faktūras, tada jai atveždavo pirmus egzempliorius. Kai buvo iškviesta į STT, buvo parodytas kvitas, tai yra antras egzempliorius, kur buvo jos vardas ir pavardė, bet ten buvo ne jos parašas. Ant dokumento ir negalėjo būti jos parašas, nes pardavimai vykdavo parduotuvėje, o juos pasirašydavo kasininkė. O tas dokumentas buvo atiduodamas pirkėjui. Kasininkė galėjo pasirašyti šalia jos vardo ir pavardės, bet tik savo parašu. Dokumentų numeracija buvo nustatyta buhalterinės programos. Viskas buvo programoje ir ten nieko nepakeisi. Ta sąskaita faktūra, kuri buvo rodyta, tai yra 23 tūkstančių sumos, neatitiko formos reikalavimų. Dabar negali atsakyti, ar atitiko kvitas savo formą, bet, jei gerai pamena, tai ten nebuvo numerio. Su įmone (duomenys neskelbtini) daugiau jokių sandorių nėra, tik tas vienas.

Liudytoja L. D. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1999 metų. Ten dirbo buhaltere-kasininke, kol įmonė nebankrutavo. Vėliau perėjo dirbti į tą bankrutuojančią įmonę. Buvo sandėlis, kuriame rašydavo sąskaitas, o kai atnešdavo pinigų, išrašydavo pajamų orderius. Apklausos metu buvo rodomi finansiniai dokumentai ir pamatė, kad yra išrašyta kažkokia ne tokia sąskaita. Pamena, kad ten buvo kažkokios įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaita. Pastebėjo, kad tokio pirkėjo iš viso nebuvo, nes tokio pavadinimo nebuvo jų buhalterinėje programoje. Pas juos buvo kompiuterinė buhalterinė programa ir išrašant sąskaitas numeriai eidavo eilės tvarka. Viskas yra parašyta, kai ją apklausinėjo tyrėjas, tvirtina tuos parodymus.

Liudytoja L. D. papildomos apklausos metu parodė, jog Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 Lt. Sąskaitoje X rašydavo tiems žmonėms, kuriems nereikia nei sąskaitos, bet jų programoje vis tiek turi parodyti, kam išrašyta sąskaita. Tai paprasčiausiai ir pažymima X. Sąskaitoje nurodyta, kad ją išrašė L. D., sandėlininkas, kuris atleido prekes. Tai yra buvusi tokia sąskaita, parašas sąskaitoje jos. Sąskaita išrašyta (duomenys neskelbtini) dėl 23 000 Lt, mato, kad jau yra kitokia. Tokios formos sąskaitos neturėjo. Ji tokios sąskaitos nerašė. Sąskaitos forma yra ne tokia. Tokios įmonės (duomenys neskelbtini) programoje net nėra. Tos dvi sąskaitos iš išvaizdos skiriasi. Ji mato, kad jos skirtingose programose spausdintos. Grafos kairiosios ne tokios, išdėstymas skiriasi. Dešinėje pusėje trečias stulpelis iš kairės yra UAB (duomenys neskelbtini), o kitoje sąskaitoje toje vietoje yra X, nes pirko žmogus, kuriam nereikėjo nei sąskaitos, nieko. Skiriasi brūkšneliai, tarpai.

Liudytojas E. S. parodė, jog vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla buvo patalpų pernuomojimas. Nuomodavosi patalpas ir jas pernuomodavo. Patalpas išsinuomojo iš bankrutuojančios įmonės (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) vedė bankroto procedūras, tai su ponia L.L. K. pasirašė nuomos sutartį. Nuomojo pastatų kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra administracinis pastatas, sandėliai, garažai. Po 2013 m. sausio 28 d. į juos kreipėsi D. J., nes viena sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) arba su UAB (duomenys neskelbtini) nutrūko, bet su kuria tiksliai, neprisimena. Viena sutartis nutrūko ir tada buvo keičiamos spynos, signalizacijos kodai ir taip toliau. Kadangi signalizacijos pultelyje galima įsivesti kelis kodus, tai jie savo kodą turi, o kitas vartotas turėjo įsivesti savo kodą. Spynos buvo pakeistos tik didžiajame kabinete. Spynas reikėjo keisti, nes buvo kažkokie nesutarimai tarp tos įmonės savininkų. L.L. K. 2012-08-17 jo vadovaujamai firmai sumokėjo 13 tūkstančių su virš litų. Tie dokumentai, esantys byloje, atitinka tikrovę. Ta 13 tūkstančių litų suma apėmė visus stogo remonto darbus. Taip pat reikėjo vežti krovinį iš (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) reikėjo parvežti pakavimo įrangą į Kretingą. Kreipėsi į juos su problema, kaip tą įrangą parvežti, ir jie įrangą parvežė. (duomenys neskelbtini) norėjo tą įrangą sandėliuoti patalpose (duomenys neskelbtini), todėl į juos ir kreipėsi. Bet parsivežus tą mašiną nepavyko jos nei iškrauti, nei į tą sandėlį sugrūsti, todėl nugabeno į Kretingą.

Liudytojas L. P. parodė, jog jis buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir buvo vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Bankrotą vedė UAB (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai L. K.. Kai buvo paskelbtas įmonės bankrotas, jis per kažkiek laiko turėjo perduoti visus dokumentus ir tada paskirtas administratorius atleidžia direktorių. Administratoriaus atstovas buvo L. K. ir su ja derino, kada turėtų perduoti visą UAB (duomenys neskelbtini) dokumentaciją. Reikėjo surinkti visus dokumentus, jei yra turto, tai su juo supažindinti bankroto administratorių. Visi dokumentai buvo perduoti pagal priėmimo–perdavimo aktą. Administracija į jį nesikreipė, kad trūksta kažkokių dokumentų, ir nereiškė jokių pretenzijų. Visa buhalterinė apskaita, kuri buvo perduota, buvo tvarkinga. Tiksliai nepamena, kiek buvo segtuvų, kuriuos perdavė bankroto administratorei, bet buvo protingas skaičius. Tai buvo apie 50 segtuvų įskaitant ir plonus. Pas juos firmoje buvo likę dirbti tik du darbuotojai ir su jais buvo visiškai atsiskaityta, taip pat buvo atsiskaityta ir su juo. Jei iš įmonės lėšų buvo atsiskaityta, tai mano, kad buvo surašytas išlaidų orderis. Jų įmonės administracinės patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tie pastatai taip pat priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Iki iškeliant bankroto bylą, buvo samdoma apsaugos bendrovė (duomenys neskelbtini), bet kas buvo po bankroto iškėlimo, nežino. Pastate buvo signalizacija. Signalizacijos kodus buvo galima keisti tik su administratoriaus žinia. Po to, kai buvo iškelta bankroto byla, ir dėl to, kad nebuvo kažkokie priešai ir jei norėdavo susitikti dėl kokio paaiškinimo, jis į tas patalpas galėdavo patekti lengvai. Apsaugos pultelis buvo įrengtas viduje prie durų. Apie kažkokių dokumentų dingimą iš tų patalpų nieko nežino.

Liudytoja D. K. parodė, jog ji 2011 m dirbo UAB (duomenys neskelbtini) archyvare. Nuo 2012 m. iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) archyvare. Tvarko bankrutuojančios įmonės dokumentus. Dokumentus rūšiuoja, numeruoja, sudeda į segtuvus ir paskui perduoda į Valstybinį archyvą. Nežino apie konfliktus tarp K. ir kitų akcininkų. Apie bankrutuojančių įmonių dokumentų dingimą irgi nieko nežino. Jos darbo vieta buvo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Po to persikraustė į kitas patalpas. Dėl kokių priežasčių persikraustė, nežino. Į patalpas (duomenys neskelbtini) patekdavo su kortele ir raktais. Nežino, kad (duomenys neskelbtini) patalpose būtų keičiamos spynos. Iki persikėlimo nebuvo jokių problemų patekti į patalpas (duomenys neskelbtini). Ten patalpos buvo didelės. Ji turėjo savo, bankroto administratoriai – savo kabinetus, biuro administratorės turėjo savo kabinetus, finansininkė savo atskirus kabinetus. Su savo kortele ji į kitų kabinetus negalėjo patekti, išskyrus tik kai jie būdavo patys darbe. Kiekvienas savo kabinetą atsirakindavo. Su bankrutuojančios įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentais jai teko dirbti. Kažkada dokumentus archyvavo, bet kokie tai buvo dokumentai, prisiminti neįmanoma. Painiojasi tos visos bankrutuojančios įmonės. Bankrutuojančių įmonių visi dokumentai buvo pas juos rūsyje. Kai ateina terminas tvarkyti dokumentus, tada ir tvarko juos po įsiteisėjusių sprendimų. Kai jai pasako, tada ji ir tvarko. (duomenys neskelbtini) dokumentus tvarkė 2015 m. jau dirbdama UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytoja J. P. parodė, jog ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Pradėjo dirbti ji kaip archyvarė 2009 m. pabaigoje ar 2010 m., dabar gali suklysti. Archyvare dirbo apie metus. Paskui išėjo buhalteris, tada perėjo ji į buhalterio vietą ir dirbo iki atleidimo. Į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesti 1 800 Lt. Pervedė administratorė L. K.. L.L. K. ją įspėjo, kad buvo pervesti tie pinigai iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Ji dalimis L.L. K. atidavė tuos pinigus iki išėjimo iš darbo. Paskui ji su L. K. nesimatė. Kai pervedė jai pinigus, iš karto L. K. ir perspėjo ją, kad pinigus reikia grąžinti. Dalį pinigų ji paėmė iš tos sąskaitos ir atidavė L. K. grynaisiais. Paėmė po 200 Lt, 500 Lt, 300 Lt, dar namuose turėjo savo. Su bankrutuojančių įmonių dokumentais ji nedirbo, jų nelietė. Dokumentai buvo atskirame kabinete pas administratorius. Juos tvarkyti turėjo administratoriai. Ji tikrai bankrutuojančių įmonių dokumentų netvarkė, tik kartais padėdavo L. G., jei reikėdavo apskaičiuoti darbo užmokestį. UAB (duomenys neskelbtini) visus buhalterinius dokumentus perdavė naujai direktorei, nes gavo įspėjimą, kad per nurodytą laiką turi perduoti. Ji tai ir atliko. Buvo surašytas perdavimo aktas. Dėl dokumentų perdavimo jai D. J. jokių priekaištų nereiškė. Jokių pinigų nebuvo perduota. Kasą ne ji valdė. Pagal įsakymus kasininkė buvo L. G.. Ji perdavė dokumentus, išėjo iš darbo ir daugiau nieko nematė. Jai buvo daug streso, kai ji atvažiavo į darbą, atėjo antstoliai, daug žmonių susirinko. Pradėjo filmuoti visus segtuvus. Ji ir perdavė visus dokumentus.

Liudytoja D. J. parodė, jog jai buvo perduota administruoti bankrutuojančių įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bylas. Kai perduodamos bylos administruoti, jos turi būti perduodamos visos, turi būti perduodami visi dokumentai. Ji gavo tik iki bankroto iškėlimo visas bylas, kurios buvo įmonėje. Kad gautų bylas, reikėjo labai ilgai prašyti. Buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo. Apie pinigų judėjimą tose įmonėse ji galėjo matyti tik prisijungusi prie internetinės bankininkystės. Kokius dokumentus L. K. perdavė, ji perdavė surašiusi priėmimo–perdavimo aktus. Pagal priėmimo–perdavimo aktus ji ir dokumentus perėmė. Klausė L. K., kur yra kiti dokumentai. Ji sakė, kad tai trumpas laikas, kai sutvarkys, tada ir atiduos. Jai svarbiausi buvo buhalteriniai dokumentai. Ji buhalterinių dokumentų taip ir negavo. Konkrečiai L. K. neaiškino, kur yra tie dokumentai. Buvo bandoma dokumentus paimti ir su antstoliais. Buvo filmuojama. J. P. perdavė visus dokumentus. Trūkumas pinigų buvo, bet paskui L. K. tą pinigų trūkumą įnešė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje yra nurodžiusi pinigų sumą. Kiek ir kada L. K. įnešė, dabar ji tikrai neatsimena. Nepateikė L. K. pagrindžiančių dokumentų dėl grynųjų pinigų 10 200 Lt išmokėjimo (duomenys neskelbtini). Dėl 8 000 Lt išmokėjimo L. G. dokumentą pateikė. Suma buvo išmokėta grynaisiais, bet dokumente buvo ne L. G. parašas, o pačios L. K. parašas. Ji mano, kad tai nepateisintas išmokėjimas, nes gavėjas – ne L. G.. Dėl pasisavintų ar iššvaistytų 80 999,47 Lt pagrindžiančių dokumentų nebuvo pateikta.

Pakartotinės apklausos 2016 m. birželio 20 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, jog su L. K. buvo konfliktinė situacija dėl neperduodamų dokumentų, dėl paskyrimo direktore, todėl vasario mėnesį kreipėsi į antstolę V. D. su prašymu, kad būtų užfiksuota situacija dėl neperduodamų dokumentų. Patalpų durys buvo uždarytos, bet po skambučio įleido į bendrąsias patalpas antrame aukšte. Buvo atrakinti tik keli kabinetai: buhalterės, archyvarės. Į vieną kabinetą neįleido. Ten buvo uždėta lentelė, kad ten yra UAB (duomenys neskelbtini). Labai panašūs įmonių pavadinimai. Iš tikrųjų tas kabinetas, kaip pasirodė, buvo tos pačios įmonės, kurios direktore buvo paskirta, t. y. UAB (duomenys neskelbtini). Tame kabinete, tame biure ir dirbo visą laiką L. K. ir kita administratorė L. G.. Faktinių aplinkybių konstatavime vasario 4 d. dalyvavo L. G., buhalterė, archyvarė, D. P.. Taip pat buvo B., kuris toje agentūroje dirbo administratoriumi, antstolė, teisininkas S. P., su kuriuo dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Antstolė užfiksavo visas tas aplinkybes. Ji ranka parašė prašymą, kad perduotų visus dokumentus, ir paliko, kad buhalterė perduotų visus dokumentus administratorei ir tiek. Tuo metu L. K. nebuvo. Buvo bandyta L. K. skambinti, prašė L. G. paskambinti, bet pasakė, kad L. K. su klientais, negali atvykti. Teko dalyvauti policijos pareigūnams atliekant kratą. Ieškojo įmonių buhalterinių dokumentų, tų, kurių niekaip neperdavė L. K.. Bet kratos metu dokumentų nerado. Į policiją su pareiškimu kreipėsi, nes kai buhalterė perdavė visus įmonės apskaitos dokumentus, pamatė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini), kur L. G. buvo direktorė, buvo pervestos lėšos, atrodo 3 000 Lt, kaip už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterė tvirtino, kad sutartys buvo padarytos būtent tuo momentu, kai buvo žinoma, kad L. K. jau nebebus direktorė. Tada kreipėsi į policiją, kad pagal kompiuterio laikmenas atkurtų, kada ta sutartis buvo sudaryta. Nebepamena, ar be šios aplinkybės tame pareiškime dar ką nors nurodė. Beveik 81 000 Lt žala yra padaryta bankrutavusių įmonių kreditoriams. Buvo bandyta išsiaiškinti, kokia iš tiesų padaryta žala, buvo reikalauta pateikti dokumentus ir ne vieną kartą. L. K. buhalterinių dokumentų nepateikė. 2013-05-20 su savo darbuotojais sudarė komisiją ir, atvykę į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, rado kelias UAB (duomenys neskelbtini) bylas, kurių anksčiau tikrai nebuvo toje vietoje. Jas rado spintelėje, kur tikrai kelis kartus buvo žiūrėta. Tai ir užfiksavo. Todėl tie rasti dokumentai ir grįžo atgal pas dabartinę direktorę L. K.. Kai L. K. buvo atgal grąžinta į direktoriaus pareigas, dokumentai jai buvo perduoti pagal priėmimo–perdavimo aktus. Tie priėmimo–perdavimo aktai iš L. K. jai ir atgal L. K. negalėjo sutapti. Buvo perduota daugiau dokumentų, nes dokumentų buvo daugiau, juk ji toliau vedė bankroto bylas. Buvo ir laiškai kreditoriams, kažkokie dokumentai. Ji viską perdavė L. K..

Liudytoja I. B. (S.) parodė, jog kaltinamoji L. K. yra jos teta, mamos sesuo. Apie 2 metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bet tiksliai datų negali nurodyti. Iš pradžių dirbo vadybininke, vėliau – biuro administratore, ne bankroto administratore. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), dar prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Visi ir ji asmeniškai turėjo raktus nuo patalpų (duomenys neskelbtini) Ten buvo lauko durys. Signalizacija būdavo įėjus, pakilus laiptukais pusę aukšto. Prieš įeidami į savo patalpas antrame aukšte išjungdavo signalizaciją, o išeidami signalizaciją įjungdavo. Kad patektu į biuro patalpas, dar turėjo atsirakinti vienas duris. Ten nebuvo signalizacijos, buvo tik rakinama. Ji su kita biuro administratore V. K. sėdėjo vienoje patalpoje, buvo du stalai. Kitoje patalpoje, kitame kabinete sėdėjo L. G. ir L. L. K.. Buhalterė turėjo atskirą kabinetą. Bankroto administratorius A. B. turėjo kitą patalpą. Archyvarė, kuri tvarkė bankrutuojančių įmonių dokumentus, irgi turėjo kitą patalpą, kabinetą. Su L. G. ir L.L. K. daugiau niekas nesėdėjo kartu. Jų kabinetas buvo su durimis, o ar jos rakinamos, neatsimena. Bankrutuojančių įmonių visi dokumentai buvo susegti tvarkingai segtuvuose, su skirtukais. Viskas buvo tvarkingai sudėta. Segtuvai buvo laikomi jų patalpoje, kur ji ir kolegė sėdėjo. Bankrutuojančių įmonių buhalteriniai dokumentai buvo irgi segtuvuose. Ant kiekvieno segtuvo buvo užrašyta įmonė ir viskas buvo tvarkingai sudėta. Stengėsi viską tvarkingai sudėti. Siunčiamus, gaunamus dokumentus dėdavo į segtuvą. Jei kažkas paduodavo, dėdavo ir buhalterinius dokumentus, kad nepasimestų. Pas L. K. ir L. G. kabinete buvo kažkokie dokumentai, bet dabar nežino, kokie dokumentai. Bankrutuojančių įmonių dokumentų buvo pilnas rūsys. Archyvarė paskui juos tvarkydavo, turėjo kažkaip juos perduoti centriniam archyvui. Labai daug tų dokumentų būdavo patalpose apačioje. Į tas patalpas galėjo patekti, jei reikėdavo kažkokių dokumentų. Ji nieko nežino apie administruojamos įmonės piniginių lėšų judėjimą.

Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) su jais neatsiskaitė. AB (duomenys neskelbtini) padarė žalą, todėl jie reiškia 3 332,34 eurų ieškinį. Ši suma lygiai tokia, kaip kreditiniai reikalavimai bankroto byloje. Kadangi AB (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą iš STT, todėl pateikė jų reikalaujamus dokumentus ir prašymą pripažinti civiliniu ieškovu, jei bus nustatyta kaltė. Kiek žinoma, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo nemažai tiek nekilnojamojo turto, tiek įrengimų. Prašo ieškinį tenkinti.

Liudytoja V. D. parodė, jog 2013 m. raštu kreipėsi D. J., tuometinė įmonės vadovė, prašė konstatuoti faktines aplinkybes dėl patekimo į patalpas ir dokumentų perdavimo D. J., tuometinei teisėtai direktorei. Ji, kaip antstolė, vykdydama šią paslaugą, vyko kartu į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Kartu buvo keli asmenys. Nuvyko į vietą, pateko į tas patalpas. Viskas buvo filmuojama, paskui surašomas protokolas, jis užregistruojamas Teisingumo ministerijoje. Visi vykę įvykiai yra užfiksuoti. Antstolis, atlikdamas šitą paslaugą, konstatuoja faktines aplinkybes, ne antstolis patenka į patalpas, jis tiesiog eina šalia tų, kurie užsakė tas paslaugas. Tokiu atveju antstolis nesiima jokių priemonių, jis tiesiog būna šalia ir konstatuoja, ką daro arba pareiškėjas arba tie, pas kuriuos eina. Iš antstolio pusės tokio kaip priverstinio patekimo nebuvo. Derybos vyko tarp vienos ir kitos šalies, muštynių nebuvo. Šiek tiek konfliktinė situacija buvo, kiek atsimena, bet konkrečiai nelabai galėtų kažką pasakyti, jau 3 metai praėjo. Priverstiniam patekimui būtų reikalingas ir teismo dokumentas. Vien antstolio dalyvavimas nereiškia, kad galima patekti į patalpas. Faktinių aplinkybių konstatavime kaltinamosios nebuvo. Buvo įmonės buhalterė, kuri dalyvavo pokalbyje su pareiškėja. Buhalterė, o gal ir kitos kažkokios jos pareigos, susiskambino su kaltinamąja ir pranešė apie tai, kad yra atvykusi D. J., pageidauja perimti dokumentus ir visos įmonės turtą. Tas turtas nebuvo perduotas. Jie pateko į kabinetą ir ten užfiksavo, kokie dokumentai buvo. Nufotografavo, nufilmavo segtuvus, susijusius su ta įmone. Tas turtas nebuvo perimtas. Kiek žino, paskui vyko susirašinėjimai, įpareigojimai grąžinti, perduoti turtą. Paties perdavimo fakto ji nėra konstatavusi.

Liudytojas A. B. parodė, jog dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Vadovavo L.L. K.. (duomenys neskelbtini) patalpose dirbo visas įmonės personalas, bankroto administratoriai – jis ir L. G., dar keli techniniai darbuotojai – archyvarė, vadybininkė. Kiekvienas turėjo savo kabinetus. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai buvo 3 asmenys: L. K., R. S. ir buvęs buhalteris S.. Dėl tų akcijų tarp akcininkių R. S. ir L. K. buvo konfliktas. Jos ginčijosi teisme, bet smulkmenų nežino. Iki L. K. atleidimo kiekvienas tvarkė savo bankrutuojančių įmonių dokumentus. Jis dalį dokumentų laikydavo pas save garaže, dalį –biure (duomenys neskelbtini). Tose patalpose (duomenys neskelbtini) dokumentus laikė ir L. K.. Dalis dokumentų, „einamieji“ buvo laikomi kabinete, o kiti buvo sandėlyje, apačioje. Negali pasakyti, kur kokie dokumentai konkrečiai buvo laikomi. Jam tai buvo neįdomu, nes jis atsakingas už savo dokumentus, juos ir prižiūri. L. K. sėdėjo (duomenys neskelbtini) patalpose. Jis turėjo savo atskirą kabinetą, L. K. su L. G. kartu sėdėjo, ten buvo atskira patalpa, kur ir sekretorė sėdėjo. Kai direktore buvo paskirta D. J., ji turėjo rūpesčių. D. J. su antstole bandė papulti į tas patalpas. Buvo perduoti raktai, nes ten buvo įėjimas ir su raktais, ir su kortele magnetine. D. J. tikrai neribojo patekimo į patalpas (duomenys neskelbtini). Žino, kad kai perėmė dokumentus, jie buvo į kitas patalpas pervežti. (duomenys neskelbtini) kaip darbinio biuro taip ir nebeliko. Nieko nežino apie dokumentų priėmimą–perdavimą iš L. K. D. J.. Tik žino, kad dokumentai kažkaip sunkiai, bet buvo perduoti. Nesidomėjo, ar buvo kokių nors pretenzijų iš D. J. L. K., kad perduoti ne visi dokumentai. Negirdėjo tokių kalbų. Taip pat nieko negali pasakyti apie dokumentų perdavimą iš D. J. L. K..

Liudytoja R. S. parodė, jog kartu su L. K. baigė bankroto administratorių kursus. Po kiek laiko ji pradėjo dirbti bankroto administratore (duomenys neskelbtini). Atsirado objektų, trūko administratorių, todėl L. K. priėmė bankroto administratore į darbą. Nuo tada ir pradėjo kartu dirbti. Nebepasakys, kokiais metais buvo nuspręsta įkurti komanditinę ūkinę bendriją (duomenys neskelbtini). Ji po kurio laiko buvo reorganizuota į UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkais tapo ji, L. K. ir S. N.. Šitoje įmonėje ir dirbo kartu. L. K. buvo įmonės vadovė, ji – direktoriaus pavaduotoja. Dar vienu metu dirbo administratorius B., kuris išėjo. Po to buvo įdarbintas A. B.. Vykdė įmonių bankroto procedūrų veiklą. Akcijas pasidalino po 45 proc. jai ir L. K. ir 10 proc. S. N.. 2011 m. birželio mėnesį nusprendė kurti savo įmonę, atsiskirti nuo UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbti savarankiškai, todėl pardavė akcijas L. K.. Ką L. K. už akcijas pažadėjo, to neįvykdė. Dėl to kilo civilinis ginčas teisme, kad nesumokėjo už akcijas. Apeliacine tvarka akcijos buvo jai grąžintos. Tada ji su S. N. nusprendė atleisti L. K. ir paskirti naują direktorių – D. J.. Tai buvo priimta akcininkų susirinkime 2013 m. L. K. buvo atleista iš direktorės pareigų, nes įmonė dirbo nepelningai. Nusprendė pagal balansą, kad nepelningai dirba. Kai buvo paskirta nauja direktorė, ji turto ir dokumentų perdavime nedalyvavo. Tai buvo įmonės vadovės pareiga. Į tuos reikalus nesikišo ir nedalyvavo dokumentų perdavime. Girdėjo atgarsius, kad neperduoda kažko. Konkrečiai tuo klausimu D. J. tarėsi su advokatais. Ji tuo klausimu su D. J. nebendravo, nes tai ne jos darbas buvo. Ji D. J. konsultavo dėl įmonių būtent tais klausimais, kur buvo atliekamos bankroto procedūros, nes buvo gan sudėtingos įmonės. Konsultavo dėl varžytynių įmonėje (duomenys neskelbtini), dėl einamųjų bankroto procedūrų. Kas buvo prieš tai, ji nesikišo ir tikrai nekonsultavo tais klausimais. Konsultavo tik klausimais, kuriais reikėjo vykdyti ir privalėjo vykdyti bankroto administratoriai.

Liudytoja A. S. parodė, jog (duomenys neskelbtini) viename pastate darė kratą. Į tą pastatą ji sunkiai pateko. Aplink pastatą daug vaikščiojo, kol pateko, kol duris šiaip taip atidarė. Pastate buvo keletas žmonių. Ar pastate iš pradžių buvo ponia K. ar ji ten atvyko vėliau, neatsimena. Pastate apėjo daug patalpų. Viename aukšte vaikščiojo, paskui nusileido į rūsį. Ten rado labai didelį kiekį dokumentų. Ji turėjo paimti tik dėl kažkokio UAB, tiksliai neatsimena pavadinimo. Dabar smulkiai visko neatsimena. Tada ji visų dokumentų nepaėmė, bet pagal savo bylą iškvietė pareiškėją, kuri buvo pasakiusi, kad K. neperdavė visų bankroto dokumentų. Pareiškėjos vardo ir pavardės neatsimena. Pareiškėjai atvykus, pasakė, kad tarpusavyje jos susitartų, nes dokumentai neslepiami, kad abi skirtų laiko, susėstų, susirūšiuotų, susinumeruotų popierius ir, kad jos iki galo gali atlikti perdavimą. Tiksliai neatsimena, kam paskelbė nutarimą atlikti kratą. Jai atlikti kratą netrukdė. Buvo normaliai pasakyta, kad imtų viską, kas jiems reikalinga, gali pasiimti ir dokumentus iš rūsio. Kratos metu tarp pareiškėjos ir kaltinamosios nevyko jokių nesutarimų. Jos net viena kitai kažką perdavė. Jos lyg tai susitarė, problemų ten nebuvo. Neprisimena, bet lyg neieškojo bankrutuojančių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, tikrai neprisimena.

Liudytojas L. G. parodė, jog dirba Nordea Bank Lietuvos skyriuje. Nordea bankas buvo UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius. Tiksliai datos nepasakys, bet 2009 m. buvo iškelta tai įmonei bankroto byla. Bankui skola buvo apie 25 milijonai litų. Toks buvo Nordea banko kreditinis reikalavimas. Paskolos užtikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkeitusi nekilnojamąjį turtą – daugiabučius namus Palangoje, (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu. Kreditorių komiteto pirmininkas iš pradžių buvo jis, o po to buvo jo skyriaus darbuotoja. Tai buvo ne vienintelė bankroto byla. Bankroto administratorius kaip ir kiekviename bankrote teikia ataskaitas, šaukia susirinkimus. Susirinkimuose balsuodavo kaip kreditoriai, gaudavo informaciją iš bankroto administratoriaus. Bankroto administratorius šaukė pirmą susirinkimą, jame buvo išspręsti klausimai, po to periodiškai šaukė tolimesnius susirinkimus. Periodiškumas nėra griežtai apibrėžtas. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) susirinkimai buvo šaukiami kartą per pusmetį ar per 9 mėnesius, maždaug tokiu periodiškumu. Ten kreditorių komiteto nebuvo, o buvo kreditorių susirinkimas, kuris sprendė sąmatos klausimą, tvirtino sąmatą. Iš pradžių pirmajame susirinkime, paskui dar tolimesniuose, berods, du kartus buvo tvirtinta sąmata, papildomos išlaidos ir ataskaitos. Ataskaita būdavo raštu surašyta 2–3 lapuose apie tai, ką bankroto administratorė per atitinkamą laikotarpį nuveikė. Prie ataskaitos neteikdavo finansinių dokumentų, finansinių operacijų kopijų. Tvirtinant sąmatą tikrindavo išlaidų realumą. Bankas toje byloje dar finansavo dalį darbų pastatui užbaigti. Nordea bankas tiesiogiai mokėjo rangovams, kurie darė darbus, nes tai buvo bankui įkeistas turtas, kad jis negestų. Tuo laiku, kai įvyko bankrotas, tas pastatas buvo blogos būklės, bėgo stogas, nebuvo langų, durų ir pan. Nordea bankas sumokėjo savo lėšomis apie 100 000 Lt, tiksliai nepasakys sumos, už stogo remonto darbus, už laiptinių duris, berods, ir porą langų, kuriuos tvarkė. Taip pat mokėjo statybų techninei priežiūrai, dar už elektrą mokėjo. Tuo metu bankrutuojanti įmonė neturėjo lėšų. Dėl tų sumokėtų lėšų bankas kreditinių reikalavimų nedidino. Buvo atlikti statybvietės teritorijos valymo darbai. Bankroto administratorė organizavo tuos darbus. Tų darbų realumo nevažiavo tikrinti. Pastatų dėl stogo darbų apžiūrėti buvo atvažiavę kelis kartus. Buvo jis, banko darbuotojai, jo skyriaus darbuotojai. Buvo ir statybų techninė priežiūra, kuri prižiūrėjo, ar tinkamai atliekami darbai, kuriuos atliko samdyta įmonė. Teritorijoje buvo pastatyta tvora, vielos tvora, tokia statybinė tvora. Nežino, nepasakys, kada buvo pastatyta ta tvora, ar iki bankroto, ar bankroto bylos metu. Buvo tame objekte vieną ar du kartus. Kreditoriai buvo patvirtinę sąmatą tvorai. Bendroje sąmatoje buvo išskirta dalis lėšų tvoros statybai ar sutvarkymui. Kiek atsimena, tai ne tai, kad visai tvorai pastatyti, bet buvo ten kažkokios trūkstamos tvoros dalys, kurias reikėjo nupirkti ir užtikrinti apsaugą, kad apsaugos kompanija galėtų prižiūrėti pastatą. Jie, kaip banko atstovai, netikrino tvoros pastatymo realumo, nes tiesiog žinojo, kad pinigų buvo pakankami tam, kad būtų sudaryta galimybė apsaugos kompanijai saugoti. Tvora buvo pastatyta, jis tvorą matė, bet visų kampų neapėjo. Dėl tos tvoros K. sąmatos neviršijo. K. pateikta ataskaita dėl panaudotų lėšų buvo patvirtinta kreditorių susirinkimo. Tiek prieš tvirtinant sąmatą, pasižiūrima, ar ne per brangu, tiek po to aiškinamasi, ar nebuvo viršyta patvirtinta sąmata. Statybinės teritorijos valymą, šiukšlių išvežimą organizavo bankroto administratorė. Tai buvo papildomas punktas patvirtintoje sąmatoje. Dar buvo skirta lėšų ir nenumatytoms išlaidoms. Bankroto administratorė galėjo naudoti lėšas pagal poreikį. Už visų tų lėšų panaudojimą turėjo būti pateikta ataskaita. Dėl lėšų panaudojimo K. jokių priekaištų nebuvo.

Liudytojas A. L. parodė, jog jau 2,5 metų dirba bankroto administratoriumi. 2007–2013 m. dirbo banke „Snoras“ juristu ir (duomenys neskelbtini) bankroto byloje buvo paskirtas kreditorių susirinkimo pirmininku, kaip kreditoriaus banko „Snoras“ atstovas. Bankroto administratorius ataskaitą turi teikti pirmam susirinkimui, vėliau – pareikalavus. Kas kiek laiko buvo tikrinami bankrutuojančios įmonės finansiniai dokumentai, bankroto administratoriaus įgalioto asmens L.L. K. ataskaitos, negali atsakyti, nes jau praėjo daug laiko. Kreditorių sprendimu yra nustatoma įmonės turto pardavimo kaina. Kadangi bankas pagrindinį dėmesį kreipia į bankui įkeistą turtą, o tai buvo nekilnojamasis turtas, automobiliai bankui nebuvo įkeisti, tiksliai pasakyti, kada kas buvo parduota, kaip paskirstytos gautos lėšos, negali. Įstatymas numato, kad bankroto administratorius pirmiausia dengia savo atlyginimą, vėliau skirsto lėšas kreditoriams. Ar tai buvo padaryta, negali atsakyti. Prieš užbaigiant bankroto procedūrą, bankroto administratorius šaukia susirinkimą dėl bankroto pabaigos. Susirinkime turi būti pateiktas įmonės nulinis balansas. Finansinė įmonės atskaitomybė priklauso nuo administratoriaus ir kreditorių susitarimo. Jei vyksta tiesioginis bendravimas su administratoriumi, kreditoriams ne visada reikia ataskaitos, nes jie patys žino jiems reikiamą informaciją.

2014 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/311 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog ūkinės finansinės veiklos objekto tyrimo metu nustatyta:

Dėl BUAB (duomenys neskelbtini)

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 1 atveju neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 35 916,13 Lt (99 400 – 20 00 – 61 483,87) grynųjų pinigų panaudojimo 2013-01-28 bei apskaitos dokumentais 3 atvejais nepagrindė iš viso 489,90 Lt paslaugų gavimo iš ūkio subjektų, kuriems apmokėjimą pagrindė UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, išrašu; nesilaikė 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-07-31 neišsaugojo paslaugų gavimo, iš viso 25 654,47 Lt pagrindžiančių 37 dokumentų, kurių: 3 kopijas (iš viso 1 162,77 Lt) pateikė AB ,,Lesto“, 34 kopijas iš viso 24 491,73 Lt 2014-03-21 raštu Nr. OUT – 6061 pateikė ,,Nordea Bank Finland Plc“.

Nesilaikė Lietuvos Respublikos 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta: „privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ (ir vėlesnių jo pakeitimų), kuriame nurodyta, ,,kad <…> uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas - faktūras, avansines apyskaitas …“.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-07-31 ir 2013-01-28 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2013-01-27 nebuvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.), banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, išrašu pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą L. L. K. iš viso 99 400 Lt:

Data Operacijos pavadinimas Išlaidos Lt Pastabos 2011.04.28 L. K. avansinis grąžinimas 3 000,00 Į asmeninę sąskaitą Nr. 2011.06.30 L. K. atsiskaitymams 8 000,00 (duomenys neskelbtini) 2011.08.09 L. K. atsiskaitymui už apsaugą 1 3600,00 esančią AB ,,Swedbank“ 2012.09.17 L. K. avansinis 4 800,00 2013.01.28 L. K. 70 000,00 Gryni pinigai Iš viso L. L. K. 99 400,00

UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo L. L. K. apmokėjimą 61 483,87 Lt grynaisiais pinigais pagrindė apskaitos dokumentais:

Data Piniginių lėšų gavėjas Suma Lt Dokumento pavadinimas 2009.07.27 UAB(duomenys neskelbtini) 23 345,42 Kasos pajamų orderio kvitas RP09 Nr. 0000857 2009.12.30 R. P. 2 9025,55 Kasos išlaidų orderis 2010.03.14 UAB (duomenys neskelbtini) 480,00 Pinigų priėmimo kvitas Nr. 3170466 Iš viso AB (duomenys neskelbtini) 181,90 Kasos aparato kvitai 2011.04.29 UAB (duomenys neskelbtini) 8 350,00 Kasos pajamų orderis 2009.08.27 UAB (duomenys neskelbtini) 101,00 Kasos aparato kvitas Iš viso 61 483,87

UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, išrašu pagrindė 2 000 Lt piniginių lėšų (avansinio mokėjimo) pervedimą iš asmeninės sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) 2013-01-28 apskaitos dokumentais nepagrindė 35 916,13 Lt (99 400 – 61 483,87 – 2 000 Lt) grynųjų pinigų panaudojimo. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) nepagrindė apskaitos dokumentais:

- laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-06-30 3 atvejais paslaugų gavimo iš viso 489,90 Lt iš ūkio subjektų, kuriems apmokėjimą pagrindė UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke ,,Swedbank“, išrašu;

- 2013-01-28 grynųjų pinigų panaudojimo iš viso 35 916,13 Lt (99 400 – 2 000 – 61483,87) ir tuo padarė nuostolį įmonei.

Dėl BUAB (duomenys neskelbtini)

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB ,(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 4 atvejais laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-01-28 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 30171,65 Lt (30328,00 – 156,35) piniginių lėšų panaudojimo bei laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-31 apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 23085,60 Lt paslaugų gavimo iš ūkio subjektų, kuriems apmokėjimą pagrindė UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, išrašu; nesilaikė 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2012-07-15 14 atvejų neišsaugojo apskaitos dokumentų, pagrindžiančių: 7 atvejais – paslaugų gavimą iš viso 15645,62 Lt, 7 atvejais – apmokėjimą, iš viso 3 270,00 Lt. Nesilaikė Lietuvos Respublikos 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta: „…privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“. Nesilaikė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ (ir vėlesnių jo pakeitimų), kuriame nurodyta, kad ,,… uždarosios akcinės bendrovės <…> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, pavedimus bankams, <…> sąskaitas - faktūras, avansines apyskaitas …“.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, laikotarpiu nuo 2009-07-14 iki 2009-11-16 nebuvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2013-01-28 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal tyrimo atlikimui pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) apskaitos dokumentais nepagrindė:

laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-31 9 atvejais iš viso 23085,60 Lt paslaugų gavimo iš ūkio subjektų, kuriems apmokėjimą pagrindė UAB (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu;

laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-01-28 4 atvejais grynųjų pinigų panaudojimo iš viso 30171,65 Lt (27728,00 Lt – 12500,00 + 15100,00 – 156,35) ir tuo padarė nuostolį įmonei.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu pagrindė iš viso 27 728,00 Lt išmokėjimą įgaliotam asmeniui L. L. K.:

Data Operacijos pavadinimas Išlaidos Lt Pastabos 2010.08.03 L. K. avansinio mokesčio grąžinimas 4 000,00 Į asmeninę sąskaitą Nr. 2010.08.05 L. K. avanso grąžinimas 5 500,00 (duomenys neskelbtini), 2010.10.08 L. K. atsiskaitymui 2 500,00 esančią AB ,,Swedbank“ 2010.10.25 L. K. atsiskaitymams 3 000,00 2012.09.17 L. K. avansinio mokėjimo grąžinimas 8 000,00 2013.01.28 L. K. avansinio mokėjimo grąžinimas 4728,00 Iš viso 27728,00

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašu pagrindė L. K. avansinius mokėjimus laikotarpiu nuo 2009-12-16 iki 2012-01-24 į šią sąskaitą 12500 Lt (iš jų 2010-08-03 ir 2010-08-05 avanso 9500 Lt grąžinimas, kurio gavimą pagrindė laikotarpiu nuo 2009-12-16 iki 2010-04-23).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2013-01-28 apskaitos dokumentais nepagrindė 30171,65 Lt (30328,00 – 156,35) piniginių lėšų panaudojimo.

Dėl BUAB (duomenys neskelbtini)

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. laikotarpiu nuo 2013-01-27 iki 2013-01-28 neįtraukė į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrindė 3 atvejais 8761,48 Lt grynųjų pinigų panaudojimo bei apskaitos dokumentais 2 atvejais laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 nepagrindė iš viso 1906,23 Lt piniginių lėšų gavimo; nesilaikė 19 straipsnio 1 dalies – ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurioje nurodyta – ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, neišsaugojo iš viso 16 atvejų apskaitos dokumentų pagrindžiančių: 8 atvejais – paslaugų gavimą 7971,61 Lt, 8 atvejais – išlaidas iš viso 7971,61 Lt, kuriuos užregistravo 2012-06-08 laisvos formos apskaitos registre, skirtame AB Ūkio bankui.

Nesilaikė Lietuvos Respublikos 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta: „privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“.

Nesilaikė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-05-31 įsakymu Nr. V-109 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 ,,Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ pakeitimo“.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal tyrimo atlikimui pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) apskaitos dokumentais nepagrindė:

2 atvejais laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 iš viso 19 06,23 Lt piniginių lėšų gavimo: 106,23 Lt avanso gavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir pilietės J. P. 1800 Lt grąžinimo, iš viso 3 atvejais 8 761,48 Lt (33 000 + 1 906,23 – 26 144,75) grynųjų pinigų panaudojimo laikotarpiu nuo 2013-01-27 iki 2013-01-28 ir tuo padarė nuostolį įmonei.

UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, išrašu pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą iš viso 33000 Lt L. L. K. grynaisiais pinigais: 2012-06-08 – 4 000 Lt, 2012-12-20 – 3 000 Lt, 2013-01-26 – 8 000 Lt, 2013-01-27 – 10 000 Lt, 2013-01-28 – 8 000 Lt.

UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo L. L. K. grynųjų pinigų – 26144,75 Lt – panaudojimą pagrindė apskaitos dokumentais:

Data Numeris Dokumento pavadinimas Gavėjas Suma Lt 2012.08.17 NORD32 Kasos pajamų orderis UAB (duomenys neskelbtini) 13 739,68 2012.03.02 1 Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis L. P. 11 391,45 2012.06.06 2012.06.06 Kasos išlaidų orderis A. K. 940,62 2012.03.05 Kasos aparato kvitas VĮ (duomenys neskelbtini) 73,00 Iš viso 26 144,75

J. P. dėl 1 800 Lt pervedimo į jos asmeninę sąskaitą 2014-11-18 liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė: ,,L. L. K. tą sumą pinigų atidaviau grynais pinigais“. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 1 906,23 piniginių lėšų gavimo. Pagal pateiktus grynųjų pinigų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) (įgaliotas asmuo L. L. K.) apskaitos dokumentais nepagrindė 8 761,48 Lt (33 000,00 + 1906,23 – 26 144,75) grynųjų pinigų panaudojimo, tuo padarė nuostolį UAB (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 35–56).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. numatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamoji L. L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinama, jog tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų saugumą, ir laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-07-31 ir 2013-01-28 neišsaugojo paslaugų gavimą pagrindžiančių iš viso 37 vnt. dokumentų. Taip pat buvo kaltinama, jog tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias buhalterinių dokumentų saugumą, ir laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2012-07-15 14 atvejų tyčia neišsaugojo BUAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, pagrindžiančių paslaugų gavimą, apmokėjimą. Taip pat buvo kaltinama, jog tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2013-01-28 2 atvejais tyčia neišsaugojo apskaitos dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų gavimą.

Baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. Kaltinamajai L.L. K. kaltinamajame akte aprašyta nusikalstama veika iš dalies atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., bet šis nusikaltimas padaromas neatsargia nusikalstama forma, o L. L. K. kaltinama, jog ji tyčia neišsaugojo BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, kaltinamoji nekaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. Kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. L. L. K. suformuluotas ydingai, nes kaltinime nurodyta veika (tyčia neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų) neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. aprašytos nusikalstamos veikos ir painiojama su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. numatyta nusikalstama veika, kuri atliekama tik neatsargia kaltės forma.

Be to, baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamoji L. L. K. 2013 m. sausio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo pašalinta iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovės pareigų bei nušalinta nuo BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini) administravimo. Ir tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo civilinėje byloje 2013 m. lapkričio 21 d. pakartotinai paskirta vadovauti UAB (duomenys neskelbtini). L. L. K. 10 mėnesių neturėjo priėjimo prie BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų. Be to, pažymėtina, kad po L. L. K. paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadove, jai ne iš karto buvo perduoti administruotų įmonių dokumentai ir nebuvo surašytas buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo aktas.

Kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl kaltinamoji L. L. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurį suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neįrodyta, jog kaltinamoji L. L. K. kaltinime nurodytas bankrutuojančių įmonių pinigines lėšas pavertė savo turtu. Vien keleto buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas neįrodo, jog kaltinime nurodytas turtas buvo pasisavintas, paverstas kaltinamosios L.L. K. turtu.

Kaltinamoji L. L. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės pareigose. Jos darbinę veiklą kontroliavo Klaipėdos apygardos teismas bei kreditorių susirinkimas. Būtent teismo arba kreditorių susirinkimas kaltinamajai L.L. K. patvirtindavo administravimo išlaidų sąmatą. Visoms kaltinime nurodytoms įmonėms pradėjus bankroto procesą, visi esminiai sprendimai buvo priimami įmonių kreditorių susirinkimuose, kurie realizavo savo teisę tikrinti administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiklą, reikalauti ataskaitų ir šių ataskaitų netvirtinti arba patvirtinti. Baudžiamojoje byloje įrodyta, jog kaltinamoji L.L. K. kreditorių susirinkimui teigdavo ataskaitas, atsiskaitydavo kokie darbai atlikti, kiek buvo išleista piniginių lėšų.

2009 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta BUAB (duomenys neskelbtini) administratorės UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens L.L. K. administravimo išlaidų sąmata, galiosianti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Nutartimi buvo leista panaudoti administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) 29 200 Lt (t. 2, b.l. 143).

2012 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų sąmata: 22 500 Lt (buhalterinės paslaugos, ūkio išlaidos, turto priežiūros išlaidos ir kt.) – iki pirmojo kreditorių susirinkimo, patvirtintos vienkartinės išlaidos archyvo tvarkymui – 6 000 Lt, buvo panaikinti visi areštai ir apribojimai nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms (t. 2, b.l. 138). 2009 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens L.L. K. administravimo išlaidų sąmata galiosianti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Nutartyje buvo nurodyta, jog buhalterinės paslaugos - 3 000 Lt, (tarp jų ir privalomieji mokėjimai, vienam mėnesiui -1 000 Lt); Ūkio išlaidos - ryšio, pašto paslaugos, elektros energija teritorijai apšviesti, kanceliarinės prekės, kuras, VĮ Registrų centro paslaugos, skelbimai spaudoje - 9 000 Lt (vienam mėnesiui 3 000 Lt),

atlygis už administravimo paslaugas - 15 000 Lt (vienam mėnesiui 5 000 LT), objekto apsaugos išlaidos (atlyginimas 4 sargams, vieno mėnesio MMA vienam sargui 1 700 Lt, įskaitant mokesčius) - 20 400 Lt. Išviso - 47 400 Lt. Patvirtinto vienkartines išlaidas archyvui sutvarkyti - 3 000 Lt (t. 2, b.l. 136-137).

Bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 16 d. Kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta, jog buvo svarstytas klausimas dėl patvirtinimo administravimo išlaidų sąmatos mėnesiui nuo 2009-12-16 iki 2010-03-16. Kreditorių susirinkime buvo nutarta patvirtinti šią administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui (įskaitant visus mokesčius) nuo 2009-12-16 iki 2010-03 -16: buhalterinės apskaitos paslaugos -1 000 Lt; ūkio išlaidos (paštas, kancialerinės prekės, kuras, ryšio paslaugos, skelbimai spaudoje) - 1 500 Lt; atlygis už administravimo paslaugas -3 500 Lt; objekto ((duomenys neskelbtini), Palanga) apsaugos išlaidos – 3 400 Lt; Taip pat buvo numatytos papildomos vienkartinės išlaidos: nekilnojamojo turto objektų - unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos konservavimo darbams atlikti - iki 60 422 Lt; tvoros aplink nekilnojamąjį turtą - unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga įsigijimui ir įrengimui - iki 10 130 Lt; Nekilnojamojo turto - unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 8 vnt. laiptinių durų įsigijimui - iki 18 000 Lt; Apmokėjimui už elektros energiją, skirtą statybiniams konservavimo darbams ir teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palanga apšvietimui - iki 3 480 Lt; papildomos nenumatytos išlaidos atliekant aukščiau išvardintus darbus - iki 13 282 Lt; visos galimos papildomos vienkartinės išlaidos iki 105 315 Lt. Taip pat susirinkimas įgaliojo bankroto administratorę nurodytas lėšas ir papildomą 40 800 Lt sumą skirtą fizinės nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, apsaugos užtikrinimui skolintis iš (duomenys neskelbtini), sudarant kreditavimo sutartį. Kredito suma - iki 42 317,81 EUR (t. 3, b.l. 47-56).

Bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 25 d. Kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta, jog svarstyta bankroto administratorės ataskaita už laikotarpį nuo 2009-12-16 iki 2010-10-25. Iš protokole esančių duomenų matyti, jog administratorės įgaliotas asmuo L. L. K. pagarsino kreditorių susirinkimui ataskaitą už laikotarpį nuo 2009-12-16 iki 2010-10-25 (Priedas Nr. 1). Taip pat matyti, jog L.L. K. susirinkime paaiškino, „jog visi sandoriai, sudaryti per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo buvo patikrinti ir pateikti pirmam kreditorių susirinkimui administratoriaus ataskaitoje, kuri buvo patvirtinta. Todėl kreditoriaus reikalavimas dar kartą patikrinti visus sandorius, sudarytus per 36 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo, neturėtų būti tenkintinas. Kreditų panaudojimo dokumentai buvo išnalizuoti, analizuojant sandorius ir informacija pateikta pirmam kreditorių susirinkimui administratoriaus ataskaitoje, kuri buvo patvirtinta. Išanalizuoti sandorių su susijusiais asmenimis (akcininko giminaičiais) administratorius negali, nes nedisponuoja asmenų duomenimis ir negali identifikuoti akcininko giminių. Tai draudžia LR Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Informacija apie bendrovės turtą pateikta pirmam kreditorių susirinkimui administratoriaus ataskaitoje, kuri buvo patvirtinta. Skolų perkėlimo ir reikalavimų perleidimo sutartys buvo įvertintos ir informacija apie jas pateikta pirmam kreditorių susirinkimui administratoriaus ataskaitoje, kuri buvo patvirtinta. Kaip buvo pranešta pirmame kreditorių susirinkime ir pateikta administratoriaus ataskaitoje, kuri buvo patvirtinta pirmame kreditorių susirinkime, dar kartą informavo, kad įmonė turto, išskyrus tą, kuris nurodytas minėtoje ataskaitoje, neturi. Ataskaita apie administratoriaus veiklą už 2009-12-16 - 2010-10-25 pateikta kreditorių susirinkimui. Dėl galimai tyčinių direktoriaus D. M. veiksmų ikiteisminis tyrimas atliekamas Klaipėdos apskr. VPK NTB ENTS“.

Kreditorių susirinkimas bankroto administratorę įpareigojo kitam kreditorių susirinkimui pateikti išsamius atsakymus į visus aukščiau iškeltus klausimus bei detalią atliktų veiksmų bei jų rezultatų ataskaitą. Kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta, jog buvo nepatvirtinta Administratorės ataskaita už laikotarpį nuo 2009-12-16 iki 2010-10-25.

Kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta, kreditorių susirinkimas nutarė nuo 2010-03-16 iki BUAB (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto proceso pabaigos ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti 50 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą skirtą buhalterinės apskaitos paslaugoms, ūkio, pašto, kanceliarinių prekių kuro, ryšio paslaugų skelbimų spaudoje bei objekto (duomenys neskelbtini), Palanga, apsaugos išlaidoms; 50 000 Lt atlygiui už administravimo paslaugas (t. 3, b.l. 57-61).

Baudžiamojoje byloje įrodyta, jog kaltinamoji L.L. K. įvykdė Kreditorių susirinkimo nurodymą įsigyti ir įrengti tvorą aplink nekilnojamąjį turtą - unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Už šiuos darbus buvo sumokėta grynaisiais pinigais. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto proceso metu kreditoriui AB „Nordea bank" Lietuvos skyriui atstovavęs L. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog statybos darbai, susiję su tvoros tvėrimu, buvo įvykdyti – tvora buvo pastatyta. Objektas buvo saugomas saugos tarnybos. Buvo atlikti statybvietės teritorijos valymo darbai. Bankroto administratorė organizavo tuos darbus. Tvirtinant sąmatą tikrindavo išlaidų realumą. L.L. K. dėl įvykdytų darbų priekaištų nebuvo. Įrodyta, jog buvo realiai atlikti darbai ir už juos sumokėti pinigai, todėl kaltinamoji L.L. K. kaltinime nurodytas pinigų sumas nepasisavino.

Kaltinamoji L.L. K. parodė, jog automobilius pardavė F.. F. sumokėjo grynaisiais. Pinigus užpajamavo kasoje. Liudytoja R. net patvirtino, kad pinigai gauti už parduotus automobilius buvo kasoje. Ji savo pinigų buvo išleidusi daugiau, tie pateisinami dokumentai buvo persiųsti bankui, kitiems kreditoriams, kai teikė ataskaitas. Ataskaitose buvo nurodyta, kad bankroto administratorius jau turi maždaug 20 000 Lt išlaidų, todėl tuos pinigus iš kasos pasiėmė sau, kad pasidengtų turėtas avansines išlaidas. Apie tai visur skelbė, nelogiška būtų pasisavinti pinigus ir nurodyti kreditoriams, kad buvo gauti pinigai.

Liudytojas A. L., (duomenys neskelbtini) bankroto byloje buvęs kreditorių susirinkimo pirmininku, kaip kreditoriaus banko „Snoras“ atstovas, patvirtino kaltinamosios L.L. K. parodymus. Jis parodė, jog įstatymas numato, kad bankroto administratorius pirmiausia dengia savo atlyginimą, išlaidas, vėliau skirsto lėšas kreditoriams. BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams buvo žinoma ir apie tai, kad įmonė turi transporto priemones, ir apie tai, kad ketinama jas parduoti, taip pat, kokią transporto priemonių kainą ketinama gauti.

Kaltinamosios L.L. K. parodymus, kad bankroto administratorius vykdant bankroto procesą turėjo išlaidų susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Tai PVM sąskaitos faktūros ir kiti finansiniai dokumentai išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu (t. 4, b.l. 2-67).

Liudytojas L. P. parodė, jog jis buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir buvo vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Bankrotą vedė UAB (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai L.L. K.. Jų įmonės administracinės patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tie pastatai taip pat priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Bankroto proceso metu su visais kreditoriais ir darbuotojais buvo atsiskaityta.

Bankroto administratorė L.L. K. teigdavo ataskaitas kreditorių susirinkimams ir banko atstovams. Prieš užbaigiant bankroto procedūrą, bankroto administratorė šaukė susirinkimą dėl bankroto pabaigos. Susirinkime buvo pateikti įmonių nuliniai balansas. Kaltinime nurodytų įmonių kreditorių susirinkimai patvirtino įmonių likvidacinius balansus, o duomenų, kad kreditoriai būtų pareiškę kaltinamajai L. L. K. pastabas ar pretenzijas dėl lėšų praradimo ar netinkamo gautų lėšų panaudojimo bankroto proceso metu, baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Tai, kad realiai jokios piniginės lėšos nei vienoje iš kaltinime nurodytų bankrutuojančių įmonių nebuvo prarastos, įrodo anksčiau paminėti bylos dokumentai, patvirtinantys, jog visų kaltinime nurodytų bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimai patvirtino įmonių likvidacinius balansus ir likvidacinius aktus, o administratorė buvo įpareigota kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl įmonių pabaigos (UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-30 kreditorių susirinkimo protokolas, UAB (duomenys neskelbtini) 2014-06-25 kreditorių susirinkimo protokolas, UAB (duomenys neskelbtini) 2014-11-13 kreditorių susirinkimo protokolas). Visų kaltinime nurodytų bankrutuojančių įmonių likvidaciniai balansai, taip pat likvidaciniai aktai buvo pateikti Juridinių asmenų registrui ir laikytini oficialiais ir įmonių kreditorių pagal įstatymo reikalavimus patvirtintais duomenimis.

2014 m. spalio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti pabaigę veiklą. Nutartyje nurodyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-04 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir pradėtas jos likvidavimo procesas, patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) administratorė prašo priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Prašyme nurodė, kad baigti visi darbai, susiję su įmonės likvidavimo procedūra. Teismas nutartimi patvirtino galutinį patikslintą įmonei pareikštų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašą (t. 4, b.l. 172).

2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigus. Teismo nutartyje nurodyta, jog likviduojamos įmonės administratorius pateikė teismui ataskaitą apie įmonės bankroto procedūrą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pažymą, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Teismas nutartimi patvirtino kreditorių likusius nepatenkintus finansinius reikalavimus (t. 5, b.l. 5-6).

Teismas konstatuoja, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, susidariusi situacija tarp kaltinamosios L. L. K. kaip bankroto administratoriaus įgalioto asmens ir BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini), BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių gali būti vertinama tik kaip civilinis ginčas, o ne kaip veika, atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1, 2 dalyse numatytą nusikaltimą. Todėl baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-251/2013).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neįrodyta, jog kaltinamoji L.L. K. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltinamoji pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 1 064,67 Eur ieškinys, AB (duomenys neskelbtini) 3 332,34 Eur ieškinys, UAB (duomenys neskelbtini) 4 147,69 Eur ieškinys, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 7 060,99 Eur ieškinys, Klaipėdos m. Savivaldybės administracijos 3 271, 36 Eur ieškinys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 12 562,43 Eur ieškinys, Valstybės įmonės Turto banko 28 439,14 Eur ieškinys, Antstolės A.R. Ž. 110,63 Eur ieškinys paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 300-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (BUAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (BUAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (BUAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

UAB (duomenys neskelbtini) 1 064,67 Eur ieškinį, AB (duomenys neskelbtini) 3 332,34 Eur ieškinį, UAB (duomenys neskelbtini) 4 147,69 Eur ieškinį, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 7 060,99 Eur ieškinį, Klaipėdos m. Savivaldybės administracijos 3 271, 36 Eur ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 12 562,43 Eur ieškinį, Valstybės įmonės Turto banko 28 439,14 Eur ieškinį, Antstolės A.R. Ž. 110,63 Eur ieškinį palikti nenagrinėta.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis