Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-567-190/2011

Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso kategorija: 1-01-3-00120-2010-1

2011 m. birželio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str.1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

K. K. civilinis ieškinys dėl 100000 (vieno šimto tūkstančio) litų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-10-07 12 val. užsipuolė K. K., ėmė nepagrįstai kaltinti šmeižti ir įžeidinėti. Visa tai buvo daroma kitų asmenų akivaizdoje. Advokatas V. K. pasakė įžeidžiančius žodžius: „ mes laikome, kad Jūs esate apsišaukėlis“. Tokiais viešais užgauliais pasisakymais V. K. siekė pažeminti K. K., įžeidė jo orumą. V. K. pasakė: „mes turime įtarimus ir irgi imsimės skubių veiksmų dėl parašų ir sandorių padirbinėjimo, sukčiavimo ir taip toliau, ką mes žinome iš gyvenimo, kad tą jau sėkmingai vykdote n metų kitose bylose užvestose ir taip toliau“. Dar V. K. sakė: „ prieš mane baudžiamųjų bylų nėra dėl sukčiavimo“., tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str.1d., padarymu.

Byloje nustatyta, kad V. K. su K. K. konfliktavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kuriose buvo dar keturi asmenys: antstolis I. G., A. S., T. M. ir M. U..

V. K. 2010-10-07, apie 12 val., minėtose patalpose pasakė kaltinime nurodytus teiginius. Ši aplinkybė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo ir paties V. K. paaiškinimais, video medžiaga.

Teismo manymu, V. K. paskleista informacija: „mes laikome, kad Jūs esate apsišaukėlis“ yra jo nuomonė. Tokią nuomonę suformavo liudytojų M. U. ir T. M. pasakojimai V. K. apie K. K.. V. K. buvo įsitikinęs, kad M. U. ir T. M. pranešė jam tikrovės atitinkančią informaciją.

V. K. pasakė V. K. atžvilgiu: „ mes turime įtarimus ir irgi imsimės skubių veiksmų dėl parašų ir sandorių padirbinėjimo, sukčiavimo ir taip toliau, ką mes žinome iš gyvenimo, kad tą jau sėkmingai vykdote n metų kitose bylose užvestose ir taip toliau“

Kauno apskrities VPK NTV ENTS šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00475-08 dėl dokumentų klastojimo. Šioje byloje tiriama versija, kad parašus galėjo suklastoti ir K. K.. Šių aplinkybių neginčija ir pats nukentėjusysis.

Teismas, anot apelianto, vertindamas kaltinamojo ir liudytojų parodymus privalėjo būti kritiškas, byloje išsiaiškinti, ar kaltinamasis viešu pareiškimu teikė tik nuomonę, ar tai pateikė kaip neabejotinus faktus ir informaciją. K. K. manymu, visi ten dalyvavę asmenys suvokė V. K. pasakytus žodžius kaip visiškai oficialią patvirtintą informaciją, kuri buvo išsakyta labai tvirtu ir užtikrintu tonu. Susirinkusiems dar labiau “fakto tikrumą” sutvirtino ir tai, kad ši informacija sklido iš advokato oficialios kalbos, t.y. pakankamai gerai teisines pasekmes už savo pasakytus žodžius suvokiančio ir išmanančio asmens.

Tokiu atveju, jeigu advokatas būtų išsakęs tik savo nuomonę, tai informacija, anot apelianto, būtų kitaip pateikta, kad visi dalyviai ir suprastų jo nuomonę kaip subjektyvu vertinimą. Jeigu ši informacija būtų pateikta kaip nuomonė, niekas būtų ja nepatikėjęs, tačiau ji V. K. buvo pateikta kaip akivaizdžiai žinomas ir neginčijamas faktas. K. K. pažymi, jog privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu V. K. teigė, kad aplinkiniams jis teikė ne nuomonę, o patvirtintą informaciją, tačiau šią informaciją jis gavo iš savo klientų. Tačiau tokia V. K. pozicija teismo nuosprendyje neatsispindi, nors tai yra labai svarbi aplinkybė. K. K. manymu, aplinkiniams pateikta informaciją, kad jo atžvilgiu yra iškeltos baudžiamosios bylos, jau nėra tik piliečio asmeninė nuomonė ar vertinimo dalykas, tai jau akivaizdus oficialaus fakto paskelbimas. Asmuo, anot apelianto, o juo labiau advokatas viešai tokios nuomonės ir dar nepasitikrinęs negali skelbti, turėtų susilaikyti nuo tokių pareiškimų.

K. K. atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netinkamai įvertino kaltinamojo pateiktas aplinkybes dėl Kauno apskrities VPK NTV ENTS atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00475-08, kaip tikrovę atitinkantį įrodymą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00475-08 jis nėra įtariamasis nei dėl sukčiavimo, nei dėl dokumentų klastojimo. Ši byla yra iškelta pagal to paties advokato kliento M. U. nepagrįstą pareiškimą. Vien to fakto, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, dar nesudaro pagrindo šia informacija viešai remtis kaip faktu.

V. K. viešai paskleista informacija, kad jam (K. K.) iškeltos baudžiamos bylos, buvo siekiama jį sukompromituoti susirinkusių asmenų akivaizdoje. Jis, kaip įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovas, iki šiol negali atgauti nei įmonės turto, nei dokumentų, nuo to laiko viską tenka aiškintis ir nedidelę dalį turto atgauti tik įsikišus teisėsaugos institucijoms.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis K. K. prašė skundą tenkinti, išteisintasis V. K. ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

K. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar informaciją paskleidęs asmuo dėl skleidžiamų duomenų tikrumo sąžiningai klydo, ar siekė apšmeižti kitą žmogų. Įvertinus liudytojų, nukentėjusiojo ir paties kaltinamojo parodymus, konstatuotina, kad V. K. informaciją apie privatų kaltintoją K. K. suvokė kaip patikimą, neabejojo jos tikrumu bei savo nuomonės teisingumu, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu apšmeižti K. K..

Pažymėtina ir tai, jog V. K. dėl K. K. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, parašų, sandorių padirbinėjimą ir t.t jis sužinojo iš M. U. ir teigė, jog neturėjo pagrindo abejoti šios informacijos teisingumu. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę.

Išteisintasis V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jam suteiktos informacijos, kad tarp M. U. ir K. K. vyksta ginčai baudžiamosiose bylose dėl parašo klastojimo, pagrindu ir nuskambėjo kaltinime nurodytos frazės. Kolegija pažymi, kad tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Taigi, vertinant V. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus kartu su byloje nustatytais faktais, jog Kauno apskrities VPK NTV ENTS šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00475-08 dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kuriame po fonogramos tyrimo išvados bus sprendžiamas klausimas dėl pranešimo apie įtarimą įteikimą K. K. (b.l. 43) bei tai, jog 1994-06-21 Vilniaus m. VPK ENTS buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 10-1596-94 pagal LR BK 87 str. dėl operacijų su valiuta taisyklių pažeidimo K. K. PĮ “(duomenys neskelbtini)“, o 1999-02-13 iškelta baudžiamoji byla Nr.10-1-384-99 pagal LR BK 274 str. 3d. K. K. dėl sukčiavimo stambiu mastu, kurioje 2002-04-30 nutarimu byla nutraukta, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių (b.l. 64-72), teigtina, jog pateikta informacija iš esmės atitiko tikrovę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog V. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos.

Apeliaciniame skunde K. K. akcentuoja, jog V. K. yra advokatas, todėl juo labiau negalėjo skelbti nepatikrinęs jį (K. K.) šmeižiančios informacijos, tačiau, kolegijos vertinimu, nors išteisintasis galimai ir turėjo patikrinti gautą informaciją, bet tai, jog jis to nepadarė, pasitikėdamas M. U. ir T. M., nesudaro pagrindo teigti, jog V. K. šią informaciją paskleidė veikdamas tiesiogine tyčia.

Tai, kad apeliantas dėl V. K. išsakytų žodžių jaučiasi pažemintas ir apšmeižtas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. K. veiksmuose yra objektyvių bei subjektyvių nusikalstamos veikos požymių visuma, todėl apylinkės teismas pagrįstai kaltinamojo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. K. apeliacinį skundą atmesti.