Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8. 6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2022 m. liepos 12 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesimokantis, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021-04-06 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar gydymusi, tęsti mokslą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018-02-21 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir baudžiamoji byla nutraukta; paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. pažeidė viešąją tvarką: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje su M. V., 2022 m. vasario 1 d., apie 20 val. 00 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, nusikalstamos veikos bendrininkas M. V. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam A. M., po to kartu su nusikalstamos veikos bendrininku M. V. pervertė ant žemės nukentėjusįjį A. M. ir nusikalstamos veikos bendrininkas M. V. gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. M. įspyrė koja ne mažiau penkių smūgių į galvą, o jis įspyrė koja gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. M. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. M. bendrais su M. V. veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas kaktos kairiame krašte ir apatinėje lūpoje, nubrozdinimus dešinio skruosto priekinėje dalyje ir nugaros kairėje pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. V. pažeidė viešąją tvarką: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - bendrininkų grupėje su N. J., 2022 m. vasario 1 d., apie 20 val. 00 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, jis sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam A. M., po to kartu su nusikalstamos veikos bendrininku N. J. pervertė ant žemės nukentėjusįjį A. M. ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. M. įspyrė koja ne mažiau penkių smūgių į galvą, o nusikalstamos veikos bendrininkas N. J. įspyrė koja gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. M. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. M. bendrais su N. J. veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas kaktos kairiame krašte ir apatinėje lūpoje, nubrozdinimus dešinio skruosto priekinėje dalyje ir nugaros kairėje pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis N. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. vasario 1 d., apie 20 val., jis ir M. V. išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Ėjo būrys vaikų, tarp kurių buvo ir A. M.. Kažkuris iš vaikų jiems pasakė negražius žodžius, tokius kaip „čiulpkit bybį“. Jis ir M. V. susinervino, pradėjo juos gaudyti, tada viskas ir įvyko. Anksčiau tų vaikų nepažinojo. Pradėjo juos gaudyti ir muštis. Jis stovinčiam nukentėjusiajam sutrenkė kumščiu vieną smūgį į veidą, po kurio nukentėjusysis nukrito. M. V. tuo metu kalbėjo su kitu vaiku. Kai nukentėjusysis nukrito, gal vieną kartą spyrė, neprisimena, truputį buvo išgėręs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Buvo išgėręs vieną buteliuką alkoholinio gėrimo, jautėsi truputį apsvaigęs. Ar M. V. atliko kažkokius veiksmus gulinčiam nukentėjusiajam, nematė, buvo nusisukęs į kitą vaiką. Sudavė vieną smūgį, gali būti, kad vieną kartą spyrė, tuomet nuėjo. A. M. krito nuo jo smūgio. Kokius veiksmus atliko M. V., nežino, nieko nematė. Savo veiksmus vertina blogai. Taip pasielgė, nes buvo išgėręs. Labai gailisi. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Gali atlyginti pusę žalos, t. y. 100 eurų. Iki šiol žalos neatlygino, nes nukentėjusiojo mama nenori kalbėtis. Įvykio vietoje buvo vaikų būrys, jų nepažinojo. Suprato, kad nukentėjęs asmuo yra nepilnametis. A. M. nuo smūgio krito ant asfalto. Ar susižalojo krisdamas, nežino, nelabai žiūrėjo. Ar buvo praradęs sąmonę, nežino. Mušė ten pat, prie žalios spalvos namo. Iš pradžių konfliktas prasidėjo gatvės viduryje. Pirmą smūgį sudavė gatvėje ir jis nukrito netoli žalio namo kiemo. Jis trenkė, nukentėjusysis nukrito, gal ir spyrė gulinčiam, neatsimena. Visus smūgius sudavė toje pačioje muštynių vietoje.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su N. J. išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vaikai jiems pasakė negražius žodžius. Jis taip pat, kaip ir N. J., buvo išgėręs buteliuką alkoholinio gėrimo. Nukentėjusiajam sutrenkė tris smūgius. Smūgius sutrenkė, kai nukentėjusysis jau gulėjo. N. J. tuo metu buvo prie kitų vaikų. Sudavė vieną smūgį į veidą, du iš kojos. Ar nukentėjusysis prarado sąmonę, nematė. Sudavė smūgius ir išėjo. Matė, kad nukentėjusysis buvo atsistojęs ir su draugais išėjo. Pripažįsta sudavęs smūgius į veidą ir į galvą. Savo poelgį vertina blogai. Buvo išgėręs. Blaivus nesimuša. Neblaivumas nebuvo nustatytas. Pripažįsta, kad vartojo alkoholį. Sutinka su prašoma priteisti 200 eurų žala. Iki šiol žalos neatlygino, nes nebuvo galima bendrauti. Atsiprašyti nebandė.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu ištirtais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis A. M. nurodė, kad 2022 m. vasario mėn., antradienį, jis nepamena, ar tai buvo antra mėnesio diena, ar pirma, 20:00 val. vakaro, gatvės neprisimena, tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jis buvo su savo draugais T. P., M. D., V. Š., K. P., L. P.. Jie ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ link parko, jie ėjo ten kur buvo įsukimas ties pastatu. Ten, ties įsukimu, stovėjo trys vaikinai, vienas pilnametis, vienas septyniolikmetis ir vienas nepilnametis. Jis nežinojo, kas jie tokie, jie jam tik iš matymo buvo matyti kaip (duomenys neskelbtini) gyventojai. Tie trys vaikinai kažką sakė, draugai kažką atsakė atgal. Jo draugai M. D. ir V. Š. buvo nuo jo ir nuo kitų draugų atsilikę maždaug 10 metrų atstumu. Visa grupė užėjo už gatvės kampo, tuomet M. D. kažką surėkė vaikinams apie lytinį organą. Jų grupė sustojo, M. D. praėjo pro juos ir nuėjo į priekį. V. Š. bandė pasikalbėti su vaikinu, kuris vilkėjo šviesiai rudos spalvos striukę, o M. D. buvo pačiame priekyje. Jie M. D. pradėjo rėkti, kad jis bėgtų, bet jis jų neišgirdo, jis atsisuko į jų pusę ir tuo metu jis pamatė, kad vienas vaikinas trenkė M. D. į galvą kumščiu, nežino kiek kartų, bet daugiau nei vieną kartą. Tada jis atbėgo ir trenkė tam, kuris trenkė M. D.. Trenkė vieną kartą iš kumščio į galvą. Tas vaikinas pradėjo eiti artyn jo ir jam trenkė į kairį smilkinį vieną kartą. Jo vardo nežino, bet vilkėjo mėlyną striukę, matė, kad dešinės pusės viršutinis dantis išlūžęs, ūgis apie 1,70 cm, nestambus. Po smūgio jis truputį nebematė, susiliejo vaizdas, prisimena, kad pargriuvo, ar jį pastūmė, ir spardė abu tie vyresni vaikinai. Jis matė, kad tas, kuris trenkė, nuėjo nuo jo, o kitas buvo už jo ant gatvės. Tas vienas vaikinas su mėlyna striuke spyrė visur, į pilvą, į galvą, kiek kartų spyrė negali pasakyti, bet ne mažiau kaip penkis kartus. Po to, vaikinas su ruda striuke sakė, kai jis jau stovėjo ant savo kojų, kad jų grupė jiems nieko nepadarys. T. P. juos nuvijo ir jam padėjo atsistoti. Tada jie ėjo gatve dešine puse link parko, ėjo su T. P., V. Š., L. P., K. P. ir M. D.. Konfliktas kilo dėl to, kad jie norėjo kažką padaryti, mano, kad jie laukė jų. Dėl suduoto smūgio į kairį smilkinį jis nejautė fizinio skausmo, o kai jam sudavė į galvą ir pilvą tai skaudėjo, pagal skausmo skalę nuo 1 iki 10 skausmą vertina penkiais balais. To įvykio metu buvo išsigandęs, bet buvo pasiruošęs gintis. Jis neverkė. Jis buvo mušamas, nes gynė savo draugą. Jis pats daugiau niekam netrenkė, tik tam vienam vaikinui. Jis dėl patirto fizinio skausmo nesigydė, pridėjo sniego prie smilkinio, į medikus nesikreipė. Įvykį matė tik jo draugai, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Draugai sakė, kad daugiau niekas nematė. Apie įvykį pasakojo artimiems draugams E. G., G. S., jiems pasakė, kad buvo muštynės. Sekančią dieną apie įvykį sužinojo mama. Mamai melavo, kad nebūtų skundikas, manė, kad mama nebeišleis išeiti pabūti su draugais. Kitą dieną, kai buvo „(duomenys neskelbtini)“ buvo tie vyresni vaikinai, jo draugams V. Š. parodė gestą skersai per kaklą, M. D. prasilenkdami žodžiu pagrasino. Jis su tais vaikinais, kurie jį mušė anksčiau nėra bendravęs (1 t., b. l. 66-69).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. M., galvos srityje, kairėje kaktos pusėje matomas guzas su paraudimu, ant galvos viršutinės plaukuotosios dalies matomas guzas su paraudimu, virš jo viršutinės lūpos dešinės pusės ties nosies apačia yra įdrėskimas su paraudimu, o ant nugaros ties viduriu yra matomas nedidelis įdrėskimas. Apžiūrint asmenį ant kitų jo kūno vietų matomų sužalojimų nėra (1 t., b. l. 97-99).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos kairiame krašte ir apatinėje lūpoje, nubrozdinimai dešinio skruosto priekinėje dalyje ir nugaros kairėje pusėje. Rasti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. A. M. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. nurodė, kad 2022-02-01, apie 08.36 val., būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su sūnumi, kurio paklausė, kaip jam sekasi, ką šis veikia. Sūnus pasakė, kad eina namo ir pabrėžė, kad ji neišsigąstų, nes kai kas atsitiko. Sūnaus paklausus, kas šiam atsitiko, šis sakė, kad paslydo ir nugriuvo. Iš sūnaus žodžių suprato, kad šis susižalojo. Paklausus sūnaus su kuo šis eina namų link, šis atsakė, kad su drauge K. ir jos broliu. Sūnui grįžus namo ir šiam nusirengus, pamatė, kad kaktoje buvo matomas didelis gumbas ir nugaros srityje buvo matomi įbrėžimai. Iškilusį gumbą bešaldant, sūnaus paklausė, kas nutiko jo nugarai, tačiau šis atsakė, kad nežino. Kadangi sūnumi pasitiki, daugiau sūnaus per daug neklausinėjo, jai nekilo įtarimų, kad jį kas nors galėjo sumušti. Akivaizdžiai matėsi, kad sūnus yra kitoks nei įprastai, emociškai jis buvo prislėgtas. Daugiau ant sūnaus veido ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. 2022-02-02, būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), 17.42 val., iš sūnaus A. į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo trumpąją SMS žinutę, kurioje sūnus jai rašė, kad nesijaudintų, kadangi su ja gali susisiekti policija. Sūnus sakė, kad dėl vakarykščio įvykio jai pamelavo ir viską papasakos vėliau. Gavusi tokią sūnaus žinutę nedelsdama paskambino jam pačiam ir paklausė, kas nutiko. Sūnus jai sakė, kad vakar buvo sumuštas ir šiandien (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sužinojęs, kad buvo sumuštas, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Iškart po to paprašė sūnaus, kad šis duotų jai pasikalbėti su vadovu. Telefonu bendraujant su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, šis teigė, kad vienas iš vakarykštį įvykį mačiusių berniukų jam pasakė, kas sumušė jos sūnų ir vadovui tie asmenys yra žinomi. Pamena, kad vadovas minėjo dvi pavardes, t. y. J. ir V. Pasakė vadovui, kad apie įvykį nieko nežinojo, kadangi sūnus jai sakė, kad pargriuvo ir taip susižalojo. Pabendravusi su vadovu, liko namuose ir laukė policijos pareigūnų, kadangi vadovas sakė, kad apie įvykį pranešė policijai. Vėliau į namus atvykus policijos pareigūnams, pabendravo tiek su pareigūnais, tiek su pačiu sūnumi, kuris patvirtino vadovo žodžius. Prie pareigūnų iš sūnaus sužinojo, kad šis buvo spardomas ant žemės. Daugiau su sūnumi apie įvykį nebekalbėjo, kadangi suprato, kas įvyko. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, šie apžiūrėjo jos sūnų, jokių rimtų sužalojimų nenustatė. Iš sūnaus sužinojo, kad įvykį matė sūnaus draugai, t. y. M. D., T. P., V. Š., K. P. ir jos brolis L. P.. Apie patį įvykį vadovui papasakojo sūnaus draugės K. (1 t., b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. P. nurodė, kad 2022 m. vasario 1 d., jis ir jo draugai A. M., M. D., V. Š., K. P., L. P., buvo „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra skirta jaunimui praleisti laisvalaikį. 20.00 val. minėta vieta užsidaro, todėl jis su draugais ir išėjo iš patalpų į lauką. Jie su draugais dar planavo eiti į (duomenys neskelbtini) parką. Jiems išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ pastato, kuris yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir dar einant (duomenys neskelbtini) teritorija į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie teritorijoje buvusio ūkinio pastato kampo stovėjo trys vaikinai, kuriuos jis atpažino, tai buvo D. Š., M. V., N. J.. Jam su draugais - A. M., M. D., V. Š., K. P., L. P., praeinant pro minėtus vaikinus, vienas iš vaikinų kažką pasakė jų adresu. Jis pats nieko negirdėjo, bet po kelių dienų apie tai pasakojo M. D.. M. D., eidamas su jais, kažką atsakė minėtiems vaikinams ir ėjo toliau. Tada jis su draugais A. M., V. Š., K. P., L. P. stabtelėjo ir atsisuko į M. D. pusę. M. D. buvo tuo metu nuo jų atsilikęs 6-5 metrų atstumu. Girdėjo, kad M. D. vaikinams pasakė „sisink genį“. Jie tuo metu jau buvo įėję į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ja jau ėjo. Tuo metu M. D. paspartino žingsnį, juos prisivijo ir aplenkė. Tuo pačiu metu jiems iš paskos atbėgo M. V., kuris juos aplenkė ir pribėgo prie priekyje jų ėjusio M. D.. Jis dar spėjo sušukti M. D. „atsargiai atbėga“. Tada M. D. atsisuko į juos ir M. V. sudavė kumščiu vieną smūgį M. D. į veidą. Po suduoto smūgio M. D. truputį susvirduliavo, bet ant žemės nenugriuvo. Tuo metu pamatęs, kad buvo suduotas smūgis į veidą M. D., A. M. pribėgo prie M. V. ir kumščiu sudavė vieną smūgį jam į galvą. Tada matė, kad A. M. pradėjo stumdytis su M. V. ir taip besistumdydami perėjo į kitą gatvės pusę. Prie jų tuo pačiu metu priėjo N. J., kuris kartu su M. V. pervertė A. M. ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti, kiek matė M. V. kojomis galėjo įspirti ne mažiau penkis smūgius ir visi smūgiai buvo spiriami į galvą. Tuo pačiu metu matė, kad smūgius kojomis sudavė ir N. V., kuris galėjo įspirti ne mažiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas. Jis eidamas lauke nenešioja akinių, nes jie rasoja, o jo matomumas yra minusinis, jis į tolį beveik nemato be akinių. Todėl jis negalėjo tiksliai pasakyti suduotų smūgių kiekio. Tuo metu, kai buvo suduodami smūgiai A. M., D. Š. rėkavo ant mergaičių. Jis, matydamas kaip yra mušamas A. M., pradėjo eiti link M. V. ir N. J. ir pasakė: „Ar girdi raminkis“. Prie jo priėjo N. J., kuris sudavė jam vieną smūgį į pilvą ir rankos kumščiu vieną smūgį į galvą. Po minėto smūgio jis kluptelėjo ant žemės, bet atsirėmė su ranka ir atsistojo. Dėl suduoto smūgio jam sužalojimai nebuvo padaryti, buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas. Jis N. J. jokių pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Savęs nukentėjusiuoju nelaiko. Tuo metu, kai jis atsistojo nuo žemės, matė, kad N. J. ir M. V. apsisuko ir nuo jo, ir A. M. nuėjo. Dar nueidami pasakė „tokia šaika ir muštis negali“. Tuo metu A. M. dar gulėjo ant žemės ir jis nuėjo prie A. M., padėjo jam atsistoti nuo žemės. Tada prie jų priėjo ir kiti draugai. Prisimena, kad N. J. vilkėjo šviesiai rudos spalvos striukę, jis yra apie 1,75 cm ūgio, buvo užsidėjęs striukės gobtuvą ant galvos, daugiau jo bruožų neįsidėmėjo. M. V. vilkėjo mėlynos spalvos striukę, jo ūgis apie 1,75 cm, buvo nusikirpęs labai trumpai, beveik plikai. Tada jis, A. M., V. Š., L. P., K. P., ir M. D. nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką. Iš pradžių A. M. nelabai jautė skausmą dėl sumušimo, bet po to jam pradėjo skaudėti virš antakio, nes matėsi mėlynė ir buvo prakirsta lūpa, iš kurios matėsi, kad bėgo kraujas. Po to, visi išsivaikščiojo į namus. Įvykį matė tik jo draugai, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Jis įvykio metu niekam smūgių nesudavė, norėjo, kad konfliktas greičiau baigtųsi, anksčiau su M. V. ir N. J. jokių konfliktų nėra buvę, jis su jais anksčiau nebendravo. Todėl M. V. ir N. J. elgesys A. M. atžvilgiu jį labai papiktino, pasijuto nemaloniai ir nesaugiai, buvo šokiruotas, jų elgesys buvo demonstratyviai agresyvus (1 t., b. l. 135-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja K. P. nurodė, kad 2022 m. vasario 1 d., „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo A. M., M. D., V. Š., L. P., tai yra jos brolis, T. P.. Atėjo apie 16:00 val., pabuvo iki 20:00 val. ir visi ėjo namo. Netoli poliklinikos, prie šiukšlių konteinerių, stovėjo N., pavardės nežino, M., pavardės nežino, ir dar vienas vaikinas vardu D. Minėti vaikinai jiems pradėjo kažką sakyti, neprisimena, ką konkrečiai, kažkokius keiksmažodžius ir sakė „ateikit“. Tai sakė visiems jiems. Jie nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. V. ir M. ėjo nuo jų atsilikę 2-3 metrų atstumu. Tada M. tiems, kurie juos kvietė, pasakė „sasalik bybį“. Tada, jai atrodo, prie M. pribėgo N. ir trenkė kumščiu vieną smūgį M. į veidą. A. M. pamatė ir pribėgęs irgi trenkė N. turbūt vieną smūgį kumščiu į veidą. Tada M. su N. pasigavo A. M., pradėjo muštis su kumščiais, bet nematė, kur tiksliai. Kur ir kiek smūgių sudavė ji tiksliai nematė. Ji stovėjo tokiu atstumu kaip per gatvės plotį. Tuo metu buvo gana tamsu, tai nelabai galėjo gerai matyti. Tada N. ir M. kažkaip nusitempė A. prie gyvenamojo namo sienos, pargriovė A. ant žemės ir pradėjo jį spardyti kojomis. N. su M. galėjo įspirti kojomis ne mažiau penkių smūgių gulinčiam ant žemės A. A. pradėjo rėkti, baikit, nustokit, skauda. Tada T. P. bandė ginti A. Ir vienas iš jų, kuris spardė, trenkė kumščiu T. į pilvą. Tada T. sudavė kumščiu vieną smūgį tam, kuris jam trenkė. Tada visi baigė muštis ir pradėjo bartis, M. bandė dar kartą trenkti M., bet tada V. pasakė, kad baigtų visa tai ir eitų savo keliais. Jie jų nebesiklausė ir nuėjo. Matė ant A. M. kaktos mėlyną guzą, praskeltą lūpą, virš lūpos buvo žaizda. Vėliau A. jai sakė, kad ant nugaros buvo subraižymų, bet ji pati jų nematė. Niekas daugiau iš pašalinių asmenų to įvykio nematė. Įvykio metu prieš ją smurtas naudotas nebuvo. Po įvykio jai buvo gaila, kad taip įvyko, kad tas vienas žodis taip psichiškai paveikė juos, ir kad A. M. ne dėl savo kaltės nukentėjo (1 t., b. l. 141-144).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausas nepilnametis liudytojas L. P. nurodė, kad 2022 m., mėnesio tiksliai neprisimena, apie 20.00 val. išėjo iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ tai jaunimo laisvalaikio praleidimo vieta. Išėjo, jis, K. P., M. D., V., pavardės neatsimena, T., pavardės neprisimena ir A. M.. Jis, K., T. ir A. paėjo toliau, o M. ir V. nuo jų atsiliko apie 10 m atstumu. M., kurio pavardės nežino, N., pavardės nežino, ir D. Š., stovėdami prie poliklinikos pradėjo kažką visiems sakyti. Po to, M. pasakė „sasalink bybį“, kaip suprato, tai buvo pasakyta M. Konfliktų anksčiau su M. nėra buvę. Tada M. pradėjo vytis M. M. tuo metu atėjo prie jų. K. ir V. pradėjo stabdyti ir nepraleisti N. ir M. Jos tai darė su rankomis juos stumdamos. Po to, N. prasiveržė pro merginas, bėgo link M. ir A. tada trenkė kažkam, ar tai N., ar tai M. Tikriausiai trenkė su kumščiu, kiek smūgių trenkė nepamena. Tada tikriausiai N., gerai nepamena, nustūmė A. į kitą gatvės pusę. A. pargriuvo ant žemės ir N. bei M. pradėjo A. spardyti kojomis. Galėjo įspirti ne mažiau 3-4 smūgių. Tada T. į kitą gatvės pusę nuėjo padėti A. M. trenkė vieną smūgį kumščiu T. į pilvo sritį. Tada N., M. ir D. išėjo. D. nieko nedarė, bet daug kalbėjo. Minėto įvykio niekas iš pašalinių asmenų nematė. Gatvėje buvo apšviesta. Matė, kad A. M. ant kaktos buvo gumbas ir praskelta lūpa. Įvykio metu norėjo padėti, bet žinojo, kad gaus atgal ir nesikišo į vykstantį konfliktą. Įvykio metu jis pats nenukentėjo, prieš jį smurto niekas nenaudojo. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 t., b. l. 159-162).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė liudytoja V. Š. nurodė, kad 2022 m. vasario mėnesį, dienos nepamena, (duomenys neskelbtini), ėjo iš vaikų dienos centro „(duomenys neskelbtini)“. Išėjo apie 20.00 val. ji, K. P., M. D., L. P., A. M., T. P.. Visi jie yra draugai. Visi ėjo namo. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ kieme stovėjo tie trys užpuolikai: D. Š., N., pavardės nežino, ir M., pavardės nežino. Jie pradėjo juos įvairias žodžiais „varinėti“, nepamena kokiais, bet M. D. jiems atšovė žodžiais atgal. M. pasakė jiems keiksmažodį. Pamatė, kad M., N. ir D. pradėjo bėgti link jų. Tuo metu išėjo iš kiemo ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Ji sustabdė vieną iš jų, tai yra M., nes ji numanė, kad jis norės trenkti M. Ji pridėjo rankas M. prie krūtinės ir pasakė, kad eitų savais keliais. Tada vienas iš jų, tai yra N. pradėjo bėgti link M. ir ji su rankomis atsiremdama į krūtinę sustabdė N., bet vėliau paleido. Tada, ar tai M., ar tai N., pribėgęs trenkė vieną smūgį kumščiu M. į veidą. A. M. pradėjo bėgti link M. ir jam trenkė vieną smūgį kumščiu, bet nepataikė, nes praslydo A. ranka. Tada M. ir N. užsipuolė A., nuvertė jį ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Galėjo įspirti daugiau kaip penkis smūgius. A. spardė kitoje gatvės pusėje, svetimame kieme. Tuo metu, kol spardė A., į kiemą niekas nebuvo išėjęs. Tuo metu išsigandę stovėjo ir žiūrėjo, atrodo T. norėjo jam padėti, norėjo M. ir N. atitraukti nuo A.. T. atitraukė M. nuo A., bet M. trenkė T. vieną kartą kumščiu į pilvą. Tuo metu A. pradėjo rėkti ir M. su N. atsitraukė. Tada jie išėjo ir pasakė, kad susimatys kitą kartą. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad M. atsikirto žodžiais atgal. Jai atrodė, kad jie buvo pavartoję, yra girdėjusi, kad jie rūko žolę. Įvykio metu gatvėje veikė apšvietimas. Daugiau jokių pašalinių asmenų gatvėje nebuvo. M. buvo užsidėjęs ryškiai salotinę kepurę, daugiau jo aprangos nepamena. N. buvo užsivilkęs ilgą rudos spalvos striukę, juodas kelnes ir baltus batus. D. Š. įvykio metu nieko nedarė, jis tik žodžiais „mėtėsi“. Matė, kad A. po įvykio ant kaktos buvo guzas, ir iš lupos bėgo kraujas. Daugiau niekas po įvykio sužalotas nebuvo, jos atžvilgiu taip pat niekas smurto nenaudojo. Po įvykio ji buvo išsigandusi, jų elgesys jai nepatiko (1 t., b. l. 178-181).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas M. D. nurodė, kad 2022 m., gerai neprisimena, tai galėjo būti sausio pabaigoje, ar vasario mėnesio pradžioje, vakare, po 20.00 val., ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo jis, A. M., T. P., K. P., V. Š., L. P.. Visi išvardyti asmenys jam yra draugai. Tuo metu baigėsi „(duomenys neskelbtini)“ darbo laikas. Su draugais ėjo į parką (duomenys neskelbtini). Išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“ ėjo per poliklinikos aikštelę ir prie poliklinikos teritorijoje esančio pastato stovėjo M., pavardės nežino, D. Š., N., kurio pavardės nežino. Minėti jaunuoliai stovėdami kalbėjo apie juos, tyčiojosi, jis taip suprato, nes jie kalbėjo žiūrėdami į juos. Jis, girdėdamas įžeidinėjimus, atsikirto ir pasakė jiems visiems keiksmažodį, kurio dabar neprisimena. Tada M. pradėjo rėkti, ką konkrečiai rėkė nepamena. M. pradėjo vytis jį, nes jis pasakė keiksmažodį. Jis tuo metu buvo prie išėjimo į pagrindinį kelią, tai yra gatvę, kurios pavadinimo nežino. Viena iš jo draugių, V. Š. bandė M. sulaikyti. Ji sakė „nelįsk prie jo“. Jis tuo metu ėjo nusisukęs ir nematė, ką konkrečiai darė V., tik girdėjo, kaip ji tai sakė. T. P. jam pasakė, kad reikia bėgti. Jis tada tiesiog atsisuko ir stovėjo vietoje. Tada M. pribėgo prie jo, kažką pasakė, tiksliai nepamena ką, ir trenkė jam iš kumščio vieną kartą į žandą. Jam nuo smūgio neskaudėjo, sužalojimai padaryti nebuvo, pretenzijų jam neturi. Tada atbėgo A. M. ir trenkė M. į veidą iš kumščio vieną kartą. Tada atbėgo N. ir pradėjo daužyti A. Kiek matė, N. sudavė smūgius A. su kumščiais į krūtinės sritį, ne mažiau keturių smūgių. Tada konflikto metu ir A. bandė trenkti smūgius N., bet, ar jam sudavė, jis nematė. N. ir A. taip konfliktuodami nuėjo į kitą kelio pusę ir prie gyvenamojo namo, jam atrodo, kad N., kuris buvo arčiausiai A., pakišo jam koją ir pervertė A. ant žemės. Kai A. nugriuvo ant žemės, N. ir M. pradėjo spardyti kojomis A. Jie abu galėjo įspirti po keturis spyrius, kiek tiksliai įspyrė, negalėjo pasakyti. Tada prie A. atėjo T., kuris bandė patraukti vieną iš jų, t. y. ar N., ar M., bandė su ranka patempti už kapišono. Kaip matė, T. kažkurį patempė už kapišono, bet vienas iš jų sudavė vieną smūgį kumščiu T. į pilvo sritį. T. nuo smūgio nenugriuvo. A. pradėjo rėkti gulėdamas ant žemės, kad baigtų jį spardyti. Tada N. ir M. pasitraukė tolėliau, paskui išėjo. Jis matė, kad A. iš nosies bėgo kraujas, truputį buvo nubrozdintas veidas, kitą dieną A. M. sakė, kad jam yra mėlynė ant nugaros. Ar minėtą įvykį matė kiti pašaliniai asmenys nežino, niekas daugiau gatvėje nevaikščiojo. Toje vietoje, kur įvyko konfliktas, gatvės apšvietimas veikė. Jis prisimena, kad M. buvo su salotinės spalvos kepure, jo drabužiai buvo juodos spalvos. Kaip buvo apsirengęs N., nepamena. Konflikto metu D. Š. į konfliktą nesikišo, niekam smūgių nesudavė. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis M. ir N. kažką pasakė. Po įvykio jis buvo šokiruotas, jautė baimę (1 t., b. l. 195-198).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas D. Š. nurodė, kad 2022 m. vasario mėn. jis ėjo iš parduotuvės pro „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra poliklinikos teritorijoje. Ėjo vienas. Pamatė M. V. ir N. J., nuėjo su jais pasisveikinti. Jie yra pažįstami. Jie stovėjo prie pastato poliklinikos teritorijoje. Tuo metu iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo M. D., L., kurio pavardės nežino, K., kurios pavardės nežino, V., kurios pavardės nežino, T., kurio pavardės nežino ir A., kurio pavardės nežino. Galėjo būti 19.50 val. Jie tuo metu tarpusavyje kalbėjosi, t. y. jis, M. V. ir N. J.. Tada M. D. pasakė kažką jų atžvilgiu, jie nieko neatsakė. M. V. paklausė M. D. „ką sakei“ ir tada, paėjęs tolėliau, M. D. pasakė, jų atžvilgiu „Duchai ir lochai“. M. V. pradėjo eiti link jų. M. pasakė M. „ateik čia gausi į galvą“. Tuo metu jie jau buvo išėję į (duomenys neskelbtini) gatvę. M. V. priėjo prie M. D. ir pasakė žiūrėdamas tiesiai į akis „pasakyk ką sakei“. Tada M. D. pradėjo bėgti, M. pradėjo vytis, nes norėjo pasikalbėti. Jis ir N. J. tuo metu tik stovėjo ir žiūrėjo. M. pasivijo M. ir tada A. užšoko ant M. nugaros ir apsikabino rankomis aplink kaklą M. Gerai neatsimena, kas kaip vyko, nes jam tuo metu paskambino mama, kad jis eitų namo. Jis buvo nusisukęs ir nuėjęs toliau į kitą gatvės pusę. Pakalbėjęs su mama telefonu jis vėl grįžo atgal pažiūrėti kaip viskas yra. Matė, kad A. mušėsi su M., kam ir kokius smūgius sudavė pasakyti negalėjo, nes neprisimena. Jie tada nukrito ant žemės, M. su A. nuėjo į kiemą ir toliau mušėsi. Tuo metu N. nieko nedarė, bet prie jo priėjo T., kuris užšoko ant N. nugaros, laikė ir mėgino sutramdyti. Jam atrodo tada N. T. pataikė vieną kartą iš kojos į pilvo sritį. Po to N. dar sudavė vieną smūgį kumščiu T. į petį. Ką tuo metu darė M. su A., jis nematė, nes tuo metu apsisuko ir ėjo namo vienas. Konfliktas kilo dėl to, kad juos negražiai M. D. išvadino. Gatvėje veikė apšvietimas, tačiau matomumas buvo prastas, nes švietė viena lempa. Toje vietoje, kur vyko A. konfliktas su M. išvis nebuvo apšviesta, nes ten buvo įvažiavimas į kiemą. Jokių pašalinių žmonių gatvėje nebuvo. M. buvo su juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis ir juodais kedais. N. avėjo baltos spalvos kedais, buvo apsivilkęs žalios tamsios spalvos striukę ir ant galvos užsidėjęs juodą kepurę. Jis pats konflikto metu stovėjo 10-15 metrų atstumu, todėl jam smūgiai suduoti nebuvo ir jis niekam smūgių nesudavė (1 t., b. l. 14-17).

Iš 2022-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-32).

Iš 2022-03-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 18-23).

Iš 2022-04-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad prie bylos yra apžiūrėtas vaizdo įrašas iš nešiojamos „Body“ kameros (1 t., b. l. 25-29).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą, sukėlusį padarinius, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą gausioje teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-278-511/2015). Aiškinant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymius, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-384-788/2018). Pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015).

Iš aukščiau aptartų pačių kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, nukentėjusiosiojo A. M. ir liudytojų T. P., K. P., L. P., V. Š., M. D., D. Š. ikiteisminio tyrimo parodymų matyti, jog jie yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa (dalį detalių proceso dalyviai pamena netiksliai), netikėti jais teismas neturi pagrindo. Aukščiau išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji N. J. ir M. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamą veiką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji teismo posėdžio metu pripažino ir tvirtino, jog kaltinamajame akte klaidingai nurodyta, jog M. V. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam A. M., nes tą padarė N. J., todėl kaltinimas atitinkamai keistinas, konstatuojant, jog 2022 m. vasario 1 d., apie 20 val. 00 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, N. J. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam A. M., po to kartu su nusikalstamos veikos bendrininku M. V. pervertė ant žemės nukentėjusįjį A. M. ir nusikalstamos veikos bendrininkas M. V. gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. M. įspyrė koja ne mažiau penkių smūgių į galvą, o N. J. įspyrė koja gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. M. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. M. bendrais su M. V. veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas kaktos kairiame krašte ir apatinėje lūpoje, nubrozdinimus dešinio skruosto priekinėje dalyje ir nugaros kairėje pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Byloje nustatyta, jog nusikalstama veika įvykdyta (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad įvykio vieta nagrinėjamu atveju yra viešoji vieta, kurioje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Kaltinamjųjų smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį įvykdyti vietoje, kur be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo ne tik galėjo būti, bet ir buvo kiti asmenys. Teismas vertina, jog N. J. ir M. V. veiksmai – fizinio smurto pavartojimas viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu yra įžūlūs, chuliganiški. Neabejotina, kad kaltinamųjų elgesys - smurto vartojimas viešoje vietoje šokiravo tai mačiusius asmenis, tą patvirtino įvykį matę apklausti nepilnamečiai liudytojai. Toks kaltinamųjų elgesys laikomas moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu, tokiu elgesiu buvo pademonstruota nepagarba nukentėjusiajam, kitiems aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Analizuojant veikos kvalifikavimo klausimą pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad kaltinamieji konfliktui aiškintis pasirinko viešąją vietą ir aukščiau jau aptartą būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl laikytina, kad BK 284 straipsnyje numatytą veiką jie padarė, veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamųjų N. J. ir M. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmai buvo apimti bendra tyčia, todėl jų atsakomybę sunkinančia pripažintina aplinkybė, kad veiką N. J. ir M. V. padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat yra ta, kad jie nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos jų veiksmų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors N. J. ir M. V. tikslus girtumo laipsnis nenustatytas, tačiau iš pačių kaltinamųjų parodymų matyti, jog jie abu buvo vartoję alkoholio, teigė, jog būdami blaivūs, nusikalstamos veikos nebūtų padarę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji N. J. ir M. V. kaltę pripažino, parodymus davė, nurodė, jog gailisi padarę nusikalstamą veiką, todėl teismas tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu pažymėtina, kad kaltinamųjų elgesys teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, jog galimai dėl jauno amžiaus kaltinamieji ne iki galo suvokia padarytos nusikalstamos veikos reikšmę ir pavojingumą.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat bausmės tikslus.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą yra numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamasis N. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė antrą kartą (2 t., b. l. 131-143), baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 144-145). N. J. nusikalto būdamas nepilnametis. Todėl teismo vertinimu jam skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais atitiktų ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir nuteistojo asmenybę, taip pat bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės dydis, atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str.). Įpareigojimai skirtini įvertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio bei siekiant koreguoti kaltinamojo N. J. elgesį teigiama linkme – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti mokslą, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

N. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b. l. 128-130).

Kaltinamasis M. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (3 t., b. l. 10-22), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 23-29). Todėl teismo vertinimu jam skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais atitiktų ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir nuteistojo asmenybę, taip pat bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės dydis, atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatytinas artimas už šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str.). Įpareigojimai skirtini įvertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio bei siekiant koreguoti kaltinamojo M. V. elgesį teigiama linkme – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti mokslą, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (3 t., b. l. 7-9).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo A. M. įstatyminė atstovė V. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 200 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 57-63).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog nukentėjusysis be priežasties buvo sumuštas, patyrė sužalojimus, akivaizdu, jog dėl brutalaus kaltinamųjų elgesio A. M. tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jis buvo sužalotas ir pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, todėl pripažintina, kad asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusysis patyrė žalą dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, tarp jų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl spręstina, kad abiem kaltinamiesiems taikytina solidarioji atsakomybė nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti (CK 6.279 straipsnis).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamųjų socialinę, turtinę padėtį, į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarytus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (galvos-veido bei nugaros sritis); taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų priteistina nukentėjusiojo atstovės prašoma 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022-04-07 iki 2022-10-07 V. S. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, paliktinas galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo (2 t., b. l. 54-70).

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022-04-07 iki 2022-10-07 A. J. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, paliktinas galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo (2 t., b. l. 91-102).

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022-04-07 iki 2022-10-07 N. J. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, paliktinas galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo (2 t., b. l. 169-185).

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022-04-07 iki 2022-10-07 M. V. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. P. UAB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, paliktinas galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo (3 t., b. l. 39-53).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už suteiktas psichologo paslaugas sumokėjo – 358,22 Eur (1 t., b. l. 72-74, 147-151, 165-170, 184-187; 2 t., b. l. 1-6, 20-25). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra nepilnametis, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis N. J. yra nepilnametis, todėl teismas laiko, jog nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu iš „Body“ kamerų ir Bendrojo pagalbos centro bei kompaktinis diskas su liudytojų apklausų įrašais, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti mokslą, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti mokslą, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti N. J. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

N. J. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti mokslą, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu; tęsti mokslą, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. V. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės V. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą A. M. naudai solidariai iš kaltinamųjų M. V. ir N. J., o šiam neturint lėšų iš jo įstatyminių atstovų A. J. ir V. S., priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei V. M.

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo.

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo.

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. J. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo.

2022-04-07 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. V. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. P. UAB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 730 Eur suma, palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam A. M. atlyginimo.

Solidariai iš kaltinamųjų M. V. ir N. J., o šiam neturint lėšų iš jo įstatyminių atstovų A. J. ir V. S., priteisti 358,22 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 22 ct) proceso išlaidas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu iš „Body“ kamerų ir Bendrojo pagalbos centro bei kompaktinį diską su liudytojų apklausų įrašais, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.