Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė, kuriai apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovė A. G. (vekselio davėja), įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui (vekselio turėtojui) 9 991,89 € (34 500 Lt) sumą vekselyje nurodytu terminu – 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir vekselyje nurodytoje vietoje – Mažeikiai, Vileišio g. 2-3, vekselio davėja parašu patvirtino, kad su vekselio turiniu ir įsipareigojimais visapusiškai sutinka, pinigus gavo prieš pasirašant vekselį. Atsakovė vekselyje įrašytos sumos ieškovui vekselyje nurodytu terminu nesumokėjo.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis, 77 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Pažymėtina, kad abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas nerealizavo vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal įstatymus, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį, kaip atsiskaitymo dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2015).

Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja.

Nagrinėjamu atveju būtent vekselio davėja, t. y. atsakovė, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčo vekselį, kuris yra abstraktaus pobūdžio, tačiau, minėta, atsakovė atsikirtimų į ieškovo pareikštą reikalavimą nepateikė ir skolos neginčijo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo – tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselyje nurodyta, jog atsakovė pinigus gavo. Svarbu paminėti, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas apie atsakovės prievolę atsiskaityti pagal vekselį atsakovei buvo pranešęs ne vieną kartą, tačiau atsakovė į pranešimus prieštaravimų nepateikė, vekselio neginčijo.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti nelaukdamas, kada vekselio turėtojas pareikalaus jį apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; kt.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei pareiga pagal vekselį atsirado suėjus vekselio apmokėjimo terminui 2013-08-19, tačiau nei iki 2013-08-19, nei sulaukusi ieškovo raginimų sumokėti skolą atsakovė vekselio neginčijo.

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovės 9 991,89 € negrąžintos skolos.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., 2016 m. balandžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...> (CPK 93 straipsnis). Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisti-na: 300 € žyminio mokesčio ir 647,15 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini):

9 991,89 € (devynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 89 ct) skolos;

5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. balandžio 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

300 € (tris šimtus eurų) žyminio mokesčio;

647,15 € (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skun-džiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.