- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- AS-29-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02150-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- G. A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) pateikti išsamią informaciją: 1) kokiu pagrindu tikslinamas apsaugos zonos plotas, t. y., kokios konkrečiai aplinkybės paaiškėjo išnagrinėjus AB „Amber Grid“ pateiktus dokumentus, dėl kurių kadastro duomenys turi būti tikslinami; ar iki patikslinimo nustatytos apsaugos zonų ribos pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25.1 ir 25.2 punktų reikalavimus; 2) dėl ko, tvirtinant Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu, žemėtvarkos projekto dokumentacijos byla nebuvo grąžinta projekto autoriui patikslinti ir ištaisyti trūkumus, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-928 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 85 punktas, bet buvo nustatyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys ir kas netinkamai atliko savo pareigas – Kauno rajono skyriaus specialistai, NŽT specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, ar (ir) Kauno rajono skyriaus vedėjas; 3) dėl ko, gavusi 2015 m. balandžio 23 d. skundą, NŽT neatliko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 6 straipsnio 10 ir 12 dalyse, 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalyje, 7 straipsnio 1 punkte nurodytų veiksmų ir kas netinkamai atliko savo pareigas – NŽT specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, ar (ir) NŽT vadovas; 4) kokiu konkrečiai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 542 punkto papunkčiu vadovavosi NŽT, nevykdydama ar netinkamai vykdydama Teritorijų planavimo įstatyme (6 str. 10 d., 12 d. 4 str. 4 d. 2 p., 5 d., 7 str. 1 p.) nustatytas funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. lapkričio 6 d. skundo trūkumams pašalinti.
2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, tačiau nepašalino visų Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
II.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino visų Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio kvito ar motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad pagal jo suformuluotą skundo reikalavimą, skundas yra paduotas dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-57-520/2016 suformuota praktika, pareiškėjas turi teisę paduoti tokį skundą, kai viešojo administravimo subjektas nepateikia išsamaus atsakymo į prašymą. Minėtoje nutartyje ir šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės skundo dėl atsakovo galbūt neteisėto neveikimo padavimo dalyje yra analogiškos, todėl administracinėje byloje Nr. AS-57-520/2016 suformuota praktika yra taikytina ir šioje administracinėje byloje. Skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl žyminis mokestis už teismui paduoto skundo nagrinėjimą neturi būti sumokėtas.
Pareiškėjas pažymi, jog žyminis mokestis turėtų būti mokamas, jeigu skundas būtų paduotas dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. spalio 5 d. raštų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundas teismui nėra paduotas dėl šių raštų panaikinimo, todėl teismas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai reikalauja sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes šis nepašalino šio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje nustatytų pareiškėjo skundo trūkumų (nesumokėjo žyminio mokesčio), teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo ir patikslinto skundo pagrindą ir dalyką, prie šių skundų pridėtus dokumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, jog pareiškėjas su 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių, prašydamas suteikti informaciją apie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų keitimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pareiškėjui atsakė raštais 2017 m. gegužės 9 d. Nr. 7SD‑3360 (14.7.104.) ir 2017 m. spalio 5 d. Nr. 7SD-6818(14.7.104.). Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau, jo nuomone, atsakovas į jo prašymuose pateiktus klausimus atsakė nepilnai, todėl pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti likusią informaciją.
Nors pareiškėjas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jis skundą padavė dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima jokio sprendimo prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Šiuo gi atveju, kaip jau buvo minėta prieš tai, atsakovas į pareiškėjo prašymus atsakė atitinkamais raštais, nors ir, pareiškėjo nuomone, neišsamiai ir netinkamai, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti minėtų raštų kaip atsakovo neveikimo. Taigi konstatuotina, kad iš tiesų pareiškėjas siekė iškelti administracinį ginčą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurį siejo su minėtais atsakovo raštais dėl pareiškėjo prašymų suteikti prašomą informaciją.
ABTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nepriskirtinas ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų skundų kategorijai (dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus), tačiau pareiškėjas, nepateikdamas žyminio mokesčio kvito ar nepateikdamas motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepašalino teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, darytina išvada, jog Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Taigi pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.