Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. S. (K. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti U. S., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad išėjus iš darbo vienai darbuotojai, jai rekomendavus buvo sutarta, kad priims U. S., jai reikėjo dirbti iš namų. Kadangi jis turėjo išvykti į Čekiją su įmonės reikalais, įdarbinimo neįformino. Tačiau jam grįžus paaiškėjo, kad U. S. dirba įmonės nenaudai, vagia filmus, todėl jis kreipėsi į policiją. Be to, pats nuėjo į darbo inspekciją ir pranešė apie U. S. įdarbinimą, nes nenorėjo būti šantažuojamas. Dėl pažeidimo gailisi.

Institucijos atstovas patvirtino K. S. nurodytas aplinkybes, kad jis pats pranešė darbo inspekcijai apie pažeidimą, tačiau jie turėjo reaguoti. Nurodė, kad U. S. darbas nebuvo pavojingas.

Rašytiniame paaiškinime K. S. nurodė, kad 2016-09-07 į įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, į vadybininkės pareigas bandomajam laikotarpiui buvo priimta U. S.. Ji turėjo dirbti iš namų, telefonu pristatinėjo jų vykdomą veiklą klientams ir organizavo grafikus. Už šias paslaugas buvo sumokėtas 400 eurų ir 500 eurų atlyginimas. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. S. didelio užimtumo, nes buvo išvykęs į komandiruotas dėl filialų patikrinimų. Darbuotoja buvo atleista iš darbo 2015-10-23. Supranta, kad buvo padaryta klaida, ir dėl to labai gailisi. Dėl šios priežasties atvyko su pareiškimu į Darbo inspekciją.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė; 2015-11-18 nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-03 į VDI kreipėsi MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. S., kuris paaiškino, kad dėl didelio jo užimtumo per aplaidumą su įmonėje dirbusia vadybininke U. S. nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tyrimo metu susisiekus su U. S. ji paaiškino, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su K. S., sutarė 500 eurų atlyginimą plius priedai, taip pat gavo įmonės telefoną. K. S. papildomai paaiškino, kad U. S. dirbo iš namų, už atliktus darbus jai buvo sumokėtas 400 eurų ir 500 eurų atlyginimas, o dėl didelio užimtumo ir komandiruočių tinkamai neįformino darbo santykių. Patikrinus Sodros duomenų bazę, nustatyta, kad VSDFV teritorinis skyrius apie U. S. socialinio draudimo pradžią neinformuotas (b.l. 3); rašytiniu U. S. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininkės pareigose nuo rugsėjo 1 d. iki spalio mėnesio pabaigs, darbo sutarties pasirašiusi nebuvo. Dėl darbo sąlygų kalbėjo su įmonės atstovu K. S., sutarė 500 eurų atlyginimą, papildomai mokant už atliktus darbus. Pradėjo dirbti, skambindavo į mokyklas ir siūlydavo šios įmonės paslaugas. Darbdavys jai davė mobilų telefoną, kurį naudojo darbo funkcijoms atlikti. Visą laiką, dirbant, jie žadėjo, kad bus įdarbinta. Šių metų rugsėjo pabaigoje gavo 400 eurų atlyginimą, spalio pabaigoje gavo 500 eurų. Vadovas Karolis paminėjo, kad ją atleidžia, kadangi darbo daugiau nėra (b.l. 5); VSDFV informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ apie vadybininkės U. S. įdarbinimą nepranešė (b.l. 6).

K. S. nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą ir tai lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad K. S. anksčiau baustas administracine tvarka, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nesudarius darbo sutarties U. S. įmonėje dirbo trumpą laikotarpį – kiek mažiau nei du mėnesius, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats pranešė Valstybinei darbo inspekcijai apie padarytą pažeidimą, kas rodo jo neabejingumą padarytam pažeidimui ir nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas daro išvadą, kad minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda būtų neproporcinga padarytam pažeidimui ir K. S. asmenybei, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, K. S. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, paskiriant jam mažesnę nei minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą (ATPK 24 str., 30 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirti jam administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.