Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

atsakovo Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariato atstovams R. S., D. M. ir M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl įsakymų skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teikdamas paaiškinimus D. Š. atstovas advokatas R. Jurka patvirtino, kad pareiškėjas neginčija tarnybinio nusižengimo fakto ir aplinkybių, tačiau nesutinka su Utenos AVPK viršininko paskirta tarnybine nuobauda, mano, kad ji per griežta. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo tinkamai įvertinta, jog tarnybinis pažeidimas padarytas ne tiesiogine tyčia ir ne tarnybos metu, kad D. Š. yra ilgametis policijos pareigūnas ir buvo vertinamas kaip labai gerai vykdantis pavestas tarnybines funkcijas. Taip pat buvo neįvertinta aplinkybė, jog šeima augina mažametį vaiką. Pareiškėjo atstovas pripažino, kad, pagal pateiktus duomenis, skiriant nuobaudą Utenos AVPK viena pakopa žemesnių pareigų nebuvo. Teigė, kad pareiškėjui dėl šeiminių aplinkybių buvo svarbu likti dirbti Utenos mieste, todėl jis būtų sutikęs dirbti ir dviem pakopom žemesnėse pareigose, nors dėl to būtų nukentėjęs finansiškai.

Utenos AVPK atstovai R. S., D. M. ir M. M. prašė D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Utenos AVPK atstovas M. M. papildomai nurodė, kad, skiriant D. Š. tarnybinę nuobaudą, Utenos mieste laisvų viena pakopa žemesnių pareigybių nebuvo. Pareiškėjas buvo paskirtas į Anykščių rajono PK esančias tarnybines pareigas, atsižvelgus į tai, kad Anykščiai mažiausiai nutolę nuo Utenos miesto, be to, pareiškėjas mažiau nukentėjo finansiškai, nes buvo paskirtas į A lygio 10 kategorijos pareigybę.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Utenos AVPK viršininkas 2014 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui D. Š.“, kurio 1-uoju punktu D. Š. paskyrė tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas, o 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro inspektoriaus D. Š. perkėlimo“ pareiškėją, Utenos AVPK VTS PB vadą (statutinį valstybės tarnautoją, A lygio, 10 kategorijos), perkėlė jį į Utenos AVPK Anykščių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 10 kategorijos) pareigas (12-13 b. l.). Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes Utenos AVPK Anykščių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas D. Š. buvo paskirta atlikus tarnybinį patikrinimą ir parengus 2014 m. gruodžio 8 d. Išvadą (37-46 b. l.). Išvadoje buvo konstatuota, kad D. Š., Utenos AVPK VTS PB vadas, piktnaudžiaudamas užimamomis pareigomis (būrio vado statusu), įvykdė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodyta, kad D. Š. 2014-10-12, 00.16 val. ir 04.48 val., 2014-10-25, 23.24 val., 2014-10-26, 03.51 val., 19.08 val. ir 19.20 val., siekdamas asmeninės naudos sau, pavaldiems pareigūnams nurodė jį pavežti, t. y. naudojosi tarnybiniais automobiliais ir policijos pajėgomis. Be to, D. Š. ne tarnybos metu, ne tarnybos tikslais ir ne tarnybos interesais, pažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudamas tarnyba ir tarnybine padėtimi, 2014-10-12, 13.38 val. siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariui (sūnui), o 2014-10-26, 11.20 val. – siekdamas naudos ir kitam asmeniui (tyrimo metu nenustatytam asmeniui), naudojo valstybės nuosavybę ne tarnybos tikslais, t. y. Utenos AVPK tarnybines transporto priemones ir policijos pajėgas (tarnybos santykiuose pavaldžius pareigūnus). Be to, D. Š., naudodamasis užimamomis VTS PB vado pareigomis ir turėdamas jam suteiktus įgaliojimus pavaldžių pareigūnų atžvilgiu, naudojosi jais, siekdamas gauti naudos ir kitiems asmenims, ir tokiais veiksmais pažeidė viešus ir privačius interesus. Išvadoje buvo konstatuota, jog D. Š., suvokdamas, kad jis veikia neteisėtai (ne tarnybos metu duoda neteisėtus nurodymus, viršija įgaliojimus) ir kad dėl to kils neigiami padariniai (patrulinių funkcijų atlikimo nepastovumas, materialinė žala policijos įstaigai), jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.10, 14.1, 14.2 ir 14.3 punktus, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių, patvirtintų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.89-V-273) 25 punktą. Išvadą parengęs Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas D. M. pasiūlė D. Š. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas (37-46 b. l.). Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, Utenos AVPK viršininkui gavus Utenos AVPK Imuniteto poskyrio viršininko tarnybinį pranešimą apie tai, kad D. Š., Utenos AVPK VTS PB vadas, asmeniniais tikslais sistemingai tarnybos ir laisvu nuo tarnybos metu naudojasi tarnybinėmis transporto priemonėmis (14 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos pareigūnui už įvykdytą tarnybinį nusižengimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas pagrįstumo ir teisėtumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas ( toliau Aprašas), kurio nauja redakcija išdėstyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720.

Principines nuostatas, kuriomis vadovaujamasi skiriant tarnybines nuobaudas, nustato Statuto 26 straipsnio 1 dalis ir Tvarkos aprašo 5 punktas. Statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tvarkos aprašo 5 punktas nurodo, jog skiriant tarnybines nuobaudas, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes (5.2 punktas); už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo (5.3 punktas); atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį (5.4 punktas). Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, pagal kurį, tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą, tarnybinės nuobaudos privalo atitikti bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1366/2009, 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11- 319/2007).

Įvertinus Išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas, daroma išvada, kad, visų pirma, buvo atsižvelgiama į D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Vidaus tarnybos statuto 26¹ straipsnio 2 dalies 5 punkte, bei į tai, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą įvykdė tyčia ir kad tarnybinis nusižengimas padarytas pavaldiems pagal pareigas valstybės tarnautojams.

Išanalizavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys aukščiau nurodytus motyvus patvirtina. Kaip matyti iš D. Š. paaiškinimo, kurį jis pateikė, gavęs pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu iš esmės pripažino, kad jis 2014 m. spalio 12, 25 ir 26 dienomis Utenos AVPK tarnybiniais automobiliais ir policijos pajėgomis naudojosi asmeniniais reikalais – vyko į namus Utenos mieste, sodų bendriją, kitais reikalais. Tokį savo elgesį pareiškėjas paaiškino tuo, kad jis neturėjo asmeninio automobilio, nes buvo jį pardavęs (33 b. l.). Aplinkybę, jog D.Š. tarnybiniais automobiliais ir policijos pajėgomis naudojosi, tenkindamas asmeninius poreikius ir asmeniniais tikslais, nurodė ir paaiškinimus teikę Utenos AVPK VTS PB patruliai, pavėžėję ne tarnyboje buvusį D. Š. jo nurodytais maršrutais Utenos mieste ir už jo ribų, ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos (VPVS) duomenys (19-29, 115-123 b. l.). Teismo posėdyje pareiškėjas tarnybinio nusižengimo aplinkybių neginčijo. Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenys patvirtina, kad D. Š. Utenos AVPK tarnybiniais automobiliais ir policijos pajėgomis 2014 m. spalio 12, 25 ir 26 dienomis pasinaudojo ne vieną kartą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo įvykdyti teisei priešingi veiksmai nebuvo pavienis ar atsitiktinis poelgis. Išvadoje D. Š., piktnaudžiavusio tarnyba, įvykdytas tarnybinis nusižengimas apibūdintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Pagal Utenos AVPK VTS PB vado pareigybės aprašymą, D. Š. privalėjo nuolat kontroliuoti, kaip jam pavaldūs pareigūnai vykdo pavestas tarnybines funkcijas (7.1 punktas), vykdyti pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę ir priežiūrą, laiku imtis priemonių užkirsti kelią teisėtvarkos bei darbo drausmės pažeidimams (7.11 punktas); kontroliuoti ir užtikrinti Patrulių būryje vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi (7.24 punktas); dalyvauti atliekant tikslinius ir netikėtus Utenos AVPK struktūrinių padalinių patikrinimus (7.29 punktas). Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintos nuostatos numato, jog vadovaujantys policijos pareigūnai privalo visada prisiminti, kad jie savo elgesiu ir darbu rodo pavyzdį pavaldiems pareigūnams (12.10 punktas). Aukščiau nurodytų patrulių būrio vado tarnybinių funkcijų vykdymas reikalauja, kad patrulių būrio vadas būtų susipažinęs su policijos veiklą, viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, juos vykdytų ir jų laikytųsi, taip pat, kad turėtų susiformavusius dorovinius orientyrus ir dorovinę atsakomybę, pagrįstus policijos tarnyboje taikomais pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo profesinės etikos principais. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas ir jo taikymo aiškinimas reiškia, kad pareiškėjui, kaip policijos įstaigos struktūrinio padalinio vadovui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam pareigūnui. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, vidaus tarnybos pareigūno duota priesaika būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nelaikoma formaliu aktu. Duodant priesaiką yra pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi aukšti nepriekaištingo elgesio standartai, kurių laikytis pareigūnai ir prisiekia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-77/2011, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1986/2013). Išvadoje nurodyta, kad D. Š. veiksmai atitraukė patruliuojančius policijos pareigūnus nuo jiems pavestų funkcijų vykdymo, sumenkino patrulių būrio vado pareigybės ir Utenos AVPK, kaip policijos institucijos, autoritetą. Atsižvelgus į Utenos AVPK VTS PB patrulių, tarnybiniais automobiliais pavėžėjusių pareiškėją, pateiktus paaiškinimus, kad jie negalėjo atsisakyti pavežti pareiškėją, nes to prašė jų tiesioginis viršininkas, daroma išvada, jog toks D. Š. elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas ir rodantis pavyzdį pavaldiniams.

Išvadoje yra išanalizuoti Tarnybinio patikrinimo metu surinkti D. Š. tarnybinę veiklą ir asmenines savybes apibūdinantys duomenys bei juos patvirtinantys dokumentai. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad policijos įstaiga D. Š. apibūdina išimtinai tik kaip gerai ar labai gerai tarnybines pareigas atliekantį, pareigingą, drausmingą, kruopštų vidaus tarnybos pareigūną. Utenos AVPK VTS viršininkė, pareiškėjo tiesioginė vadovė, charakteristikoje nurodė, kad D. Š. trūksta reiklumo sau ir pavaldiems pareigūnams, principingumo, vadybinių savybių ir kompetencijų, korektiškumo bendraujant neformalioje aplinkoje su pavaldiniais. Charakteristikoje taip pat nurodyta, kad su pareiškėju buvo pravesti prevenciniai pokalbiai dėl jo elgesio ne tarnybos metu, t. y. dėl bendravimo su tam tikrais asmenimis, lankymosi tam tikrose pasilinksminimo vietose (34 b. l.). Pastarąją aplinkybę patvirtina Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys buvusio Utenos AVPK VTS viršininko V.Ž. tarnybiniai pranešimai, kuriuose pateikiama informacija apie policijos pareigūnų tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevenciją, kovos su korupcija priemonių vykdymą (124-129 b. l.). Įvertinus juose pateiktus duomenis, daroma išvada, kad buvusio pareiškėjo tiesioginio vadovo 2013 metais turima informacija apie D. Š. elgesį ne tarnybos metu kėlė susirūpinimą, dėl ko jis ėmėsi tam tikrų priemonių pareiškėjo elgesiui koreguoti, prevenciniais tikslais kalbėjosi su pareiškėju ir įspėjo jį, kad ne tarnybos metu elgtųsi kultūringai, mandagiai, savo elgesiu nežemintų policijos autoriteto, nesilankytų nederamose vietose, nebendrautų su nepriekaištingos reputacijos neturinčiais asmenimis (125, 127 b. l.). Vertinant šiuos neigiamai D. Š. apibūdinančius duomenis, atsižvelgiama į tai, kad teismui aplinkybių, leidžiančių teigti, jog D. Š. ir buvusį Utenos AVPK VTS viršininką V. Ž. bei ginčo nagrinėjimo metu šiam skyriui vadovaujančią D. S. būtų sieję priešiški, konfliktiški santykiai, nebuvo pateikta. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo aukščiau nurodytų duomenų apie D. Š. taikytas prevencinio pobūdžio priemones vertinti kaip keliančių abejonių ir nepagrįstų, o pareiškėjo teiginius, kad V. Ž. tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija yra formali ir neparemta faktais, vertina kaip nepagrįstus. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad Utenos AVPK viršininkas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, kad tarnybinės nuobaudos tikslai D. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Teismo vertinimu, parenkant D. Š. tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusiojo pareigūno asmenybę ir jo kaltės laipsnį, tarnybinio nusižengimo padarymo bei kitas tarnybinę atsakomybę įtakojančias aplinkybes.

Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad tarnybinė pakopa apibūdinama ne statutinio valstybės tarnautojo užimamų pareigų lygiu ar kategorija, o tarnybiniu pavaldumu ir priklausomybe (2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-776/2010). Pareiškėjas vykdė Utenos AVPK VTS Patrulio būrio vado pareigas ir buvo pavaldus Viešosios policijos skyriaus viršininkui (98 b. l.). Paskyrus pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, jis buvo perkeltas į Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas. Atsižvelgus į Utenos AVPK oficialiai tinklalapyje (adresas http://www.utena.policija.lt/struktura_ir_kontaktai_/anyksciu_r_pk/struktura_ir_kontaktai_1/) skelbiamus duomenis apie Anykščių rajono policijos komisariato struktūrą, daroma išvada, kad vyresnysis tyrėjas yra pavaldus ne Viešosios policijos skyriaus, o Prevencijos poskyrio viršininkui. Tai reiškia, kad pareiškėjo užimama vyresniojo tyrėjo pareigybė yra viena pakopa žemesnė už buvusią iki tarnybinės nuobaudos taikymo.

Vidaus tarnybos pareigūno perkėlimą į žemesnes pareigas reguliuoja Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas galima, kai panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar struktūrinio padalinio darbo organizavimo pakeitimo, pertvarkymo, reorganizavimo arba likvidavimo (1 punktas); įsigaliojus neigiamai atestacijos išvadai (2 punktas) ir paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas (3 punktas). Pagal Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 2 dalį, pareigūno raštiškas sutikimas perkelti jį į žemesnes pareigas dėl pareigybės panaikinimo yra privalomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas. Toks vidaus tarnybos pareigūno perkėlimo į žemesnes pareigas teisinis reguliavimas reiškia, kad taikant tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas, pareigūno raštiškas sutikimas nėra privalomas. Teismo vertinimu, nurodytos tarnybinės nuobaudos taikymas negali būti lyginamas su pareigūno perkėlimu į kitas pareigas dėl tarnybinio kaitumo, kurį reguliuoja Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnis. Priešingas teisės normų aiškinimas prieštarautų tarnybinės nuobaudos, kaip tam tikros atsakomybės priemonės, sampratai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Utenos AVPK viršininkas 2014-12-31 pateikė D. Š. siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išvardino viena pakopa žemesnes pareigas, buvusias Utenos AVPK Anykščių, Visagino ir Zarasų policijos komisariatuose, suformulavo pareiškėjui pasiūlymą savo nuožiūra pasirinkti jam tinkančias pareigas. Pareiškėjas raštu pareiškė, kad jis nesutinka dirbti ne Utenoje, nes augina mažametį vaiką (47 b. l.). Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo perkėlimas į Anykščių rajono PK VTS Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas sukelia mažiausius neigiamus finansinio pobūdžio padarinius: pareiškėjas perkeltas į A lygio, 10 kategorijos pareigybę; Anykščiai yra mažiausiai nutolę nuo Utenos. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Utenos AVPK, perkeldamas D. Š. į Utenos AVPK Anykščių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnio turėjo pareigas, siekė, kad paskirta tarnybinė nuobauda ne tik atliktų nubaudimo funkciją, bet ir atitiktų bendruosius tarnybinių nuobaudų skyrimo bei teisingumo ir proporcingumo principus.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjant bylą, duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto pareigas D. Š. buvo paskirta, pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio, Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus, nenustatyta. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti D. Š. skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo D. Š. skundą dėl įsakymų skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.