Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. LK-N-431, taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė - 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 28 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 26 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-431 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmę atlikti perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Bausmę atlieka disciplinuotai, drausmine tvarka nebaustas, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, išvykų metu pažeidimų nefiksuota, turi gyvenamą vietą. Nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, taip pat ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, skirtose jo mąstymo, alkoholio vartojimo problemoms spręsti, kurios buvo esminės nusikalstamam elgesiui. Asmuo vykdo darbinę veiklą, finansinių įsiskolinimų neturi, pilnai atlygino žalą nukentėjusiajam. Vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, t. y. tęsia darbinę veikla, dalyvauja elgesio korekcijos programose, vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja priklausomybių ligų konsultantų konsultacijose. Nuteistasis savarankiškai kreipėsi dėl konsultacijų pas specialistus, asmuo stengiasi valdyti savo priklausomybę nuo alkoholio. Konsultacijose dalyvavo aktyviai, laisvėje planuoja lankyti AA savitarpio pagalbos grupių susitikimus, siekdamas atkryčio prevencijos. Taip pat, konsultacijų pas specialistus metu, aptartas galimas nuteistojo blaivybės planas laisvėje. Resocializacijos nuoseklumo požiūriu, atsižvelgiant į jo nepriekaištingą elgesį bausmės vykdymo metu, į nuteistojo motyvaciją valdyti su nusikalstamo elgesio recidyvo rizika susijusį alkoholio vartojimą, tikslinga likusią bausmės dalį atlikti probacijos sąlygomis. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Živilė Gecevičienė skundžia Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. A. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį G. A. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog G. A. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo G. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam G. A. atlikto vertinimo metu nustatyti kriminogeniniai veiksniai (teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, problemų suvokimo, sprendimo įgūdžių stoka, turi sunkumų pasekmių suvokimo srityje); nuostatos į visuomenę; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos). Nuteistasis per visą atlikimo laiką skatintas buvo tris kartus. Nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai (gyvenamoji vieta; prosociali veikla įstaigoje), taip pat gyvenimo kokybei reikšmingas veiksnys - ryšiai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat vertina, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, teistumai neišnykę, išvadų dėl buvusių teistumų nepadarė, jo nusikaltimai sunkėja, ne kartą baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Teisiamas ne pirmą kartą, neišnykus teistumui padarė sunkų ir du apysunkius nusikaltimus bei pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, kas rodo didesnį jo veiksmų pavojingumą visuomenei, anksčiau taip pat buvo teistas už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, todėl turi polinkį į smurtą. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejotų jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Nuteistasis palaikė ryšius su asmenimis, kurie nevengė įsitraukti į nusikalstamas veikas. Stebimas nusikalstamų veikų modelis - trys paskutiniai teistumai už smurtinius nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Tai rodo, nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Save vertina teigiamai priskirdamas keletą savybių, kurių buvimas stipriai disonuoja su gyvenimo ir nusikaltimų istorija (kuklus, sąžiningas, atsakingas, darbštus, nekonfliktiškas). Neįvardina nė vienos sau ar aplinkai nepalankios asmeninės savybės. Nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių (seksualinių) patenkinimą, tuo pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Nuteistasis stokoja gebėjimų identifikuoti problemines sritis savo gyvenime. Vertinant savo ateities perspektyvas, yra įsitikinęs, kad jei jis po paleidimo iš kalėjimo nebebendraus su buvusiais bendrininkais, jo gyvenimo būdas pasikeis radikaliai ir tokiu būdu jis išvengs pakartotinių nuteisimų. Pastebima, kad nuteistasis turi sunkumų objektyviai įvertinti savo nusikalstamas veikas, „kodėl tai padariau, nežinau, alkoholis suveikė“, - o tai apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas. Nuteistasis išskirtinai kategoriškumu nepasižymi, gali koreguoti savo nuomonę, įsitikinimus, tačiau tik atsižvelgdamas į galimą asmeninę naudą. Darytina išvada, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, agresyvus kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas - yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo pirminio vertinimo atlikto 2023 m. sausio 25 d. nusikalstamo elgesio rizika nepakito, išliko vidutinė, nors ir skaitinė išraiška mažėjanti, tačiau tai rodo, jog nuteistasis deda ne visas pastangas, siekiant riziką sumažinti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, G. A. neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo G. A. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis G. A. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. A. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. LK-N-431 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. A. ir nuteistajam G. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.