- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- AN2-99-581/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00011-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. Z. bei jo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) E. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 8 dalį galutine administracine nuobauda – bauda 375 Eur, skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 (penkiolikai) mėnesių, už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d., 07.58 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai iškvepiamame ore nustatytas lengvas 0,44 promilių girtumo laipsnis, o remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vairavimo metu etilo alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje buvo tarp 0,46 promilių ir 0,60 promilių. Taip pat E. Z. tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais E. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nutarimą E. Z. skundė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, prašė jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, ir E. Z. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta bauda 300 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
Šalies argumentai
4. E. Z. skundu kreipėsi į aukštesnįjį teismą ir prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimo terminą. Skunde E. Z. nurodo:
4.1. Prieš tikrinant jo blaivumą policijos pareigūnai ne tik nepaklausė, ar jis iki tikrinimo buvo vartojęs skysčių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, bet ir nelaukė 15 minučių po paimto pirmo mėginio iš automobilio salono. Alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad negalima atlikti blaivumo testo, manant, kad tikrinamas asmuo vartojo alkoholį 15–20 minučių arba rūkė paskutines dvi minutes. Įpareigojimas įsitikinti dėl šių aplinkybių numatytas ir minėtos instrukcijos 3.1 punkte. Patruliui R. B. sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, iš automobilio salono 07:56:47 val. paėmus etilo alkoholio mėginį, kuris parodė, kad salone yra alkoholio garų, bei pareigūnui prie sustabdytos transporto priemonės pakvietus kolegę T. K., kuri su matuokliu ir antgaliu nepraėjus nei 15–20 minučių, o būtent 07:58:45 val. paėmė jo iškvepiamą garų mėginį, kuris parodė 0,44 promilės. Per 15 minučių, kurias privalėjo laukti pareigūnai, jo iškvėptame garų mėginyje pagal Vidmarko formulę galimas alkoholio kiekis būtų sumažėjęs ne mažiau kaip 0,0375 dydžio ir asmeniui nebūtų surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nustatyti duomenys rodo, kad alkoholio matuoklio instrukcijos reikalavimų nesilaikymas galėjo iškreipti tikrinimo rezultatus. Minėtas matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas yra vienas esminių, alkotesteris „Alcotest 6810“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore. Teismas nevertino šių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, todėl administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje jis patrauktas nepagrįstai.
4.2. Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimus, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, vardija Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose (Nr. 2AT–29–2013, 2AT–41–2014, 2AT–7–4/2013) nurodydamas, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Jam buvo nustatytas lengvas 0,44 promilių girtumo laipsnis (įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą – 0,42 promilės), jis niekada neneigė, kad policijos pareigūnai jam nustatė 0,44 promiles jo iškvėptame ore, jis viso proceso metu aiškino, kad policijos pareigūnų alkoholio matuoklio instrukcijos reikalavimų nesilaikymas nulėmė, jog iškvėptame ore alkoholio garų koncentracija buvo fiksuota didesnė nei leistina. Jis įsitikinęs, kad išlaukus 15–20 minučių ar antrą kartą papūtus į alkotesterį, toks girtumas nebūtų fiksuotas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Per visą vairavimo stažą už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, darbas susijęs su kasdieniu transporto priemonės vairavimu. Mano, kad visos paminėtos aplinkybės, o ypač tai, kad jam nustatytas girtumo laipsnis tik viena šimtąją viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės), turi būti vertinamos kaip išimtinai lemiančios švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą, o skundžiama nutartimi skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta, neproporcinga, neatitinkanti administracinio nusižengimo nuobaudos tikslų.
Atsiliepimas
5. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su E. Z. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Mano, kad E. Z. kaltė įrodyta ne tik alkotesterio „Alcoteste 6810“ parodymais, bet ir Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vairavimo metu alkoholio koncentracija E. Z. kraujyje viršijo leistiną normą. Be to, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnų sustabdytas automobilį vairuojantis E. Z., pats būdamas policijos pareigūnu, ir žinodamas alkotesterio instrukciją, nurodė pareigūnams T. K. ir R. B., kad burnos skalavimo skysčiu skalavo burną maždaug prieš pusvalandį iki vairavimo, o apie jokį alkoholio vartojimą jis neužsiminė, todėl policijos pareigūnams prieš paimant iškvepiamo oro mėginį nebuvo jokio pagrindo laukti 15–20 minučių. Mano, kad E. Z. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos, neblaivumo laipsnio dydis, vos viršijantis leistiną normą, savaime nepripažintinas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti švelnios atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą, jo padarytas nusižengimas priskiriamas prie sunkių tyčinių nusižengimų, tokie tyčiniai veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinis ir juo labiau mažareikšmis pažeidimas.
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniu skundu ginčijama E. Z. kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. E. Z. teigia, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo neblaivumą, pažeidė alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją, t. y. – neblaivumą alkotesteriu tikrino nepraėjus 15–20 minučių po to, kai jis vartojo dantų skalavimo skystį, kuriame yra alkoholio, dėl ko, pasak E. Z., alkotesterio parodymai yra neteisingi. Taip pat E. Z. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą.
9. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad jų visuma patvirtina, jog E. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių neblaivumas (įvertinus matuoklio paklaidą – 0,41 promilės), todėl E. Z. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apylinkės teismas sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už minėto nusižengimo padarymą E. Z. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą 300 Eur bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis ir priimtu procesiniu sprendimu visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Z. viso proceso metu savo kaltę ginčijo tuo aspektu, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo neblaivumą, pažeidė alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją, nes neblaivumą patikrino nepraėjus 15–20 minučių po to, kai jis vartojo dantų skalavimo skystį, kuriame yra alkoholio, dėl ko, pasak E. Z., alkotesterio parodymai yra neteisingi. Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai tokią apelianto versiją atmetė bei išvadą dėl E. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Nutarimu, liudytojų vyr. patrulio R. B., tyrėjos T. K. tarnybiniais pranešimais ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), asmens blaivumo testu, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui aktu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje esančiais rašytine medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 2 d., 07.45 val. policijos pareigūnams sustabdžius E. Z. vairuojamą automobilį, kilus įtarimui, kad jis galimai yra neblaivus, visų pirma buvo paimtas momentinis mėginys ir alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Po šio, minėtu alkotesteriu E. Z. buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas. Nors E. Z. teigia, kad šiuo prietaisu nustatyti duomenys gali būti netikslūs, kadangi policijos pareigūnai prieš atlikdami patikrinimo procedūrą alkotesteriu, jo nepaklausė, ar jis iki tikrinimo buvo vartojęs skysčių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, taip pat nelaukė 15 minučių po paimto pirmo mėginio iš automobilio salono, tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Liudytoja T. K. tarnybiniame pranešime bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu duotose parodymuose nurodė, kad prieš tikrinant E. Z. neblaivumą alkotesteriu, jo paklausė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, į tai E. Z. atsakė, kad vakar vakare išgėrė dvi skardines alaus ir daugiau alkoholio nevartojo, tik ryte, maždaug prieš 30 minučių iki sustabdymo, vartojo dantų skalavimo skystį (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 4 b. l., garso įrašas). Liudytojas R. B. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes bei bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog sustabdžius E. Z. vairuojamą automobilį buvo klausiama, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, tačiau tikslesnių aplinkybių administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paaiškinti negalėjo, nes kaip nurodė, praėjo nemažas laiko tarpas, todėl jų gerai nepamena (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 5 b. l., garso įrašas). Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti liudytojos T. K. parodymais, kadangi analogiškas aplinkybes ji nurodė ir tarnybiniame pranešime, taigi buvo nuosekli, esminių prieštaravimų tarp jos, liudytojo R. B. ir kitų byloje esančių duomenų, nėra. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad jie turėjo ar turi pagrindą E. Z. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su byloje fiksuotais kitais duomenimis, teismas neturi pagrindo, jų parodymai laikytini patikimais. Prieš neblaivumo patikrinimą alkotesteriu E. Z. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, o prieš 30 minučių – dantų skalavimo skystį, pačiam sutikus pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir neprašius palaukti 15 minučių, policijos pareigūnai, būdami visiškai pagrįstai įsitikinę, kad E. Z. alkoholį ar kitus skysčius vartojo daugiau nei prieš 15 minučių, visiškai teisėtai ir pagrįstai patikrino E. Z. neblaivumą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų ar kitų veiksnių, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirminiai alkotesterio rodmenys klaidingi. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0631220 patvirtina, kad „Alcotest 6810“ Nr. ARFM–0245 buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2018 m. vasario 28 d., taigi policijos pareigūnai naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, jokių kitų duomenų, leidžiančių netikėti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu, nėra. Juolab, kad aplinkybę, jog E. Z. vairavo automobilį kai jam nustatytas didesnis negu 0,4 promilių neblaivumas, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
12. Kaip matyti, po pažeidimo užfiksavimo per vieną valandą E. Z. pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl medicininės apžiūros atlikimo, kurioje 2017–09–02 8.51 val. buvo paimtas jo kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti, o 9.09 val. alkotesteriu jam nustatytas 0,35 promilių neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2017–09–02 08.51 val. paimtame E. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio. Kadangi nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto patikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skyrėsi, E. Z. ginčijo pirminius alkotesterio rezultatus, buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti, kokia mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo E. Z. kraujyje transporto priemonės vairavimo metu. 2017–12–15 buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad mažiausia etilo alkoholio koncentracija E. Z. kraujyje transporto priemonės vairavimo metu – 2017–09–02 07.56 val., galėjo būti tarp 0,46 promilių ir 0,60 promilių. Alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos dėsningai mažėja, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujyje etilo alkoholio per vieną valandą eliminacijos fazėje paprastai sumažėja nuo 0,1 promilių iki 0,25 promilių, todėl šiuo atveju praėjus 55 minutėms iš E. Z. organizmo pasišalino dalis alkoholio ir vėlesni paimto kraujo bei alkotesterio rezultatai tai parodė. Visi paminėti duomenys papildo vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje ir nepaneigia E. Z. pirminio alkotesteriu nustatyto neblaivumo rezultato (0,44 promilės). Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog E. Z. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 0,4 promilių neblaivumas, todėl jis visiškai pagrįstai bei teisingai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
13. Apeliaciniu skundu E. Z. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu E. Z. taikyti minėtas nuostatas nėra jokio pagrindo.
13.1. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13.2. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Taip pat pagal to paties straipsnio 9 dalį už minėto nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas pakeitė Institucijos Nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo ir E. Z. už minėto nusižengimo padarymą paskyrė minimalaus dydžio baudą – 300 Eur ir nustatė trumpiausią administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą – vienus metus. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, jog E. Z. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežtos ar neteisingos, kas suponuotų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
13.3. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad E. Z. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių neblaivumas. Transporto priemonę E. Z. vairavo mieste, ryte – 07.58 val., kai eismas yra intensyvesnis, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesant tam jokio būtinumo, tokiu būdu elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai. Taip pat byloje nėra nustatytų E. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors E. Z. skunde prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą akcentuoja, kad per visą vairavimo stažą už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, gerai charakterizuojamas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat jam nustatytas girtumo laipsnis tik viena šimtąją viršija ribą nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės), tačiau visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos E. Z. skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Juolab, kad visos apelianto paminėtos aplinkybės nepagrindžia mažesnio E. Z. nusižengimo pavojingumo ir nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Nors E. Z. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, tačiau ši bei kitų neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti Pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, kaip jau minėta, teismas ir taip nustatė minimalios trukmės sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą, todėl dėl šių ir visų aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindo jį dar labiau sutrumpinti, nėra.
19. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. Z. ir jo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.