- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2-2607-866/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- Šveicarijos įmonės Chanel SARL
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro
- Advokatai
- Inga Lukauskienė
- Kategorijos
- 2.7.4.1Prekės ženklo registracija
žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Šveicarijos įmonės Chanel SARL ieškinį Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti prekių ženklą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Chanel SARL (toliau – ieškovas, apeliantas) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau – ir VPB Apeliacinis skyrius; atsakovas) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 2Ap-1780, bei įpareigoti atsakovą įregistruoti ieškovo prekių ženklą (tarptautinės paraiškos Nr. 450 944 A) 3 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms.
2. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė susiaurinti ginčo prekių ženklo registraciją prekių sąrašui pagal 3 klasę iki parfumerijos gaminių.
3. Nurodė, kad 2014 m. sausio 22 d. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai (PINO) pateikė prašymą dėl tarptautinio figūrinio prekių ženklo, turinčio buteliuko vaizdą (tarptautinės paraiškos Nr. 459 944 A), vėlesnio teritorinio apsaugos išplėtimo į Lietuvos Respubliką. Minėtas prekių ženklas, kurio pradinės registracijos data yra 1980 m. sausio 29 d., yra registruotas 3 klasės prekėms „parfumerijos, gaminiai, kosmetikos gaminiai, muilas, grimas, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų priežiūros gaminiai, dantų pastos, milteliai“.
4. PINO informavo atsakovą apie ieškovo kreipimąsi. Atsakovas atliko ieškovo ženklo ekspertizę ir atsisakė registruoti ženklą tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais.
5. Ieškovas pateikė apeliaciją atsakovo Apeliaciniam skyriui, tačiau pastarasis 2016 m. spalio 4 d. sprendimu apeliaciją atmetė.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodė, kad pareikštas registruoti tarptautinis figūrinis prekių ženklas yra erdvinio Chanel buteliuko, išsiskiriančio savo kvadratu pjaustytu stiklo flakonu su nuožulniais kraštais, kuris yra charakterizuojamas savo dailiomis linijomis ir modernistiniu paprastumu, turinčio plačius pečius ir siaurą apvalų kaklą bei aštuonkampį kamštį, vaizdas. Pažymėjo, kad prekių ženklų registravimo taisyklėse nėra reikalaujama papildomų individualizuojančių žymenį grafinių elementų kaip būtinų ženklo skiriamojo požymio turėjimui. Pareikštas registruoti žymuo ir pats turi skiriamąjį požymį registruojamų prekių atžvilgiu. Remiantis PŽĮ 5 straipsnio 4 punktu, prekių ženklas gali būti sudarytas iš erdvinių formų, tarp jų iš gaminių pakuotės ar talpyklos. Tai patvirtina ir atsakovas skundžiamame sprendime, cituodamas minimą PŽĮ 5 straipsnį bei pabrėždamas, jog „ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš <...> erdvinių formų (gaminio išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos)“. Ieškovo teikiamas registruoti žymuo – originalios formos Chanel klasikinis buteliukas. Registracijai buvo pateiktas 3-čios klasės prekių pakuotės trimatis vaizdas, o ne pačių prekių formos vaizdas.
7. Nurodė, kad erdvinis prekių ženklas, kuriame yra naudojamas buteliuko vaizdas, negali būti laikomas neturinčiu skiriamojo požymio, kadangi išsiskiria savo originaliomis savybėmis, tokiomis kaip: 1) kvadratu pjaustytas stiklo flakonas su nuožulniais kraštais, kuris yra charakterizuojamas savo dailiomis linijomis ir modernistiniu paprastumu; 2) turintis plačius pečius ir siaurą kaklą; 3) turintis aštuonkampį kamštį. Kaip visuma, šis flakonas bei originalus kamštis sukuria labai elegantišką įvaizdį, kuriuo būtent Chanel klasikinis buteliukas ir gali lengvai išsiskirti iš kitų. Todėl, ieškovo teigimu, akivaizdu, kad tai nėra standartinė ar įprasta 3-čios klasės prekių pakuotės forma.
8. Pažymėjo, jog siekiamame įregistruoti tarptautiniame prekių ženkle, turinčiame buteliuko vaizdą, vaizduojamas buteliukas nėra prekė, kuriai žymėti yra registruojamas prekių ženklas, kadangi minimas prekių ženklas siekiamas įregistruoti 3 klasės prekėms – „parfumerijos gaminiai, kosmetikos gaminiai, muilas, grimas, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų priežiūros gaminiai, dantų pastos ir milteliai“, tai yra paprastai skystos konsistencijos, beformės prekės. Ši nuostata galėtų būti taikoma tuo atveju, kai apsaugos būtų siekiama konkrečią formą turinčiai prekei, pavyzdžiui, kėdės vaizdas baldams 20 klasėje.
9. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, kad erdviniams ženklams, kaip ir kitiems prekių ženklams, taikomi tokie patys reikalavimai. Pirmos instancijos teismas yra pasisakęs, kad 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – ir Reglamentas Nr. 40/94) 7 straipsnio 1 dalies b punktas nedaro jokių skirtumų (išlygų) skirtingoms prekių ženklų kategorijoms, todėl negali būti taikomi griežtesni registrabilumo reikalavimai nagrinėjant erdvinius prekių ženklus (byla T-305/02, paragrafas 35, byla T-88/00, paragrafas 32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vertinant prekių ženklo registrabilumą nėra pateisinamas mechaniškas atsisakymas įregistruoti ženklą, bet turi būti įvertintos ir apsvarstytos visos aplinkybės (2001 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2001).
Šalies argumentai
10. Ieškovas nurodė pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-393/02, kuriame būtent buvo analizuojamas erdvinio prekių ženklo skiriamasis požymis. Šioje byloje teismas konstatavo, kad „prekių ženklas, kuris stipriai nukrypsta nuo normos ar ūkio šakos papročių, ir todėl atlieka pagrindinę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamųjų požymių. <...> Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas neskiria skirtingų prekių ženklų kategorijų. Todėl, vertinant iš pačių prekių formos arba iš šių produktų pakuotės formos sudaryto erdvinio prekių ženklo skiriamuosius požymius, neturi būti taikomi griežtesni kriterijai nei kitų prekių ženklų kategorijų atveju“.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką pakanka, kad registruojamas žymuo turėtų tik minimalų skiriamąjį požymį, t. y. Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkte, o taip pat PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad neregistruotini žymenys „neturintys jokio skiriamojo požymio“, ir iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, jog vien konstatavimo, kad pateiktame žymenyje nėra jokio neįprasto ar įsimenančio aspekto, nepakanka, kad būtų galima nuspręsti, jog nėra skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (byla T-441/05, 49 paragrafas). Skiriamojo požymio nebuvimas negali būti grindžiamas vaizduotės ar papildomo originalumo požymio nebuvimu (T-135/99 (30–31 paragrafai), T- 87/00 (39 paragrafas). Tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje teismų praktikoje visuotinai pripažįstamas principas, kad vertinant žymens, pareikšto registruoti prekių ženklu, atitikimą įstatyme numatytiems absoliutiems reikalavimams, būtina įvertinti ne tik jį sudarančius elementus, bet ir konkretaus žymens santykį su prekėmis ir (arba) paslaugomis, kurioms žymėti jis yra registruotas.
Šalies argumentai
12. Ieškovas nesutiko su atsakovo skundžiamame sprendime nurodomais argumentais, kad „<...> būtent pareiškėjas turėtų pateikti konkrečius įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius dėl pareikšto registruoti žymens esminių skirtumų nuo paprastų ar įprastų elementų derinio“. Nurodė, kad, atvirkščiai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kuriais remiasi teigdamas, kad ieškovo siekiamas įregistruoti ženklas ir jame atvaizduojamas klasikinio ir originalaus Chanel buteliuko atvaizdas nėra „laikytinas iš esmės besiskiriantis nuo rinkoje įprastų buteliukų“.
13. Kadangi daugelis 3 klasės prekių gamintojų naudoja skirtingo dizaino ir kompozicijų butelius / talpyklas, siekdami individualizuoti savo gaminių pakuotes bei talpyklas, kad pagal juos vartotojai atskirtų skirtingų gamintojų prekes, tai originalaus dizaino butelis atlieka ne dekoratyvinę, o priešingai, identifikacinę funkciją, kadangi leidžia vartotojams išskirti konkrečių prekių gamintoją. Priešingu atveju turėtų būti atsisakoma registruoti bet kokius vaizdinius prekių ženklus, nes jie visi gali būti laikomi dekoratyviniais, jeigu juose nėra žodinių elementų.
14. 2020 m. kovo 31 d. prašymu ieškovas papildomai pateikė atnaujintus duomenis apie ieškovo prekių ženklo naudojimo apimtis 2015-2019 metų laikotarpiu, kadangi byloje yra duomenys už 2008-2014 metus. Prašė prie bylos prijungti rašytinius įrodymus (UAB Fragrances International 2020 m. kovo 10 d. pažymą), nes vertinant dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį, yra atsižvelgiama į ženklo naudojimą ne tik iki paraiškos pateikimo datos, bet ir po jos. Nurodė, jog teikiami duomenys patvirtina nenutrūkstamą ir intensyvų žymens naudojimą, tuo dar labiau sustiprinant vertinimą, kad tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad ginčo žymuo neturi skiriamojo požymio, jis yra pripažintinas įgijusiu skiriamąjį požymį dėl naudojimo.
Atsiliepimas
15. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė savo argumentus, išdėstytus ginčijamame sprendime.
II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pritarė ieškovo argumentams, kad prašomas registruoti kvepalų buteliuko formos žymuo yra gerai pasaulyje žinomas modernaus meno kūrinys, unikalus savo forma.
17. Teismas pažymėjo, kad ginčo žymuo išsiskiria savo originaliomis savybėmis, tokiomis kaip: kvadratu pjaustytas stiklo flakonas su nuožulniais kraštais, kuris yra charakterizuojamas savo dailiomis linijomis ir modernistiniu paprastumu; turintis plačius pečius ir siaurą kaklą; turintis aštuonkampį kamštį, imituojantį šlifuotą deimantą. Tokiomis savybėmis pasižyminti forma, skirta kvepalams ir kosmetikos prekėms, ieškovo teigimu, yra esminis elementas prekybai skatinti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Taigi, prašomo registruoti žymens forma yra ypatingo dizaino, o dizainas yra pagrindinis ieškovo žymens elementas, kuris padidina prekės patrauklumą, t. y. jos komercinę vertę. Todėl, nepaisant kitų prekės savybių, galinčių taip pat suteikti prekei didelę vertę, forma suteikia prekei esminę vertę.
19. Tokių aplinkybių visumos nustatymo pakako teismui pripažinti, kad turi būti taikomas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktis (atitinkantis Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį) ir ženklą būtų atsisakyta registruoti, netiriant, ar ženklas turi ir ar dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 2 dalį (žr. pvz., EBBT 2011 m. spalio 6 d. sprendimas Bang & Olufsen A/S, T-508/08, 74–79 punktai).
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, remiantis 2018 m. gruodžio 4 d. PŽĮ pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1981 2 straipsnio 3 dalimi, prekių ženklų paraiškoms, kurios paduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2019 m. sausio 1 d.), taip pat tarptautinėms ženklo registracijoms, kuriose nurodyta Lietuvos Respublika, atliktoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėti ir prekių ženklams registruoti, įskaitant prekių ženklų registracijos užprotestavimo procedūrą, taikomos PŽĮ nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju taikytina iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi PŽĮ 6 straipsnio redakcija ir atitinkami jo punktai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad turinio prasme pastaroji norma iš esmės analogiška byloje taikytinos įstatymo redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 7 punktui (atitinkamai jo daliai), apeliacinės instancijos teismas pritarė atsakovės nuomonei, kad netinkamos įstatymo redakcijos nurodymas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žymuo negali būti registruojamas prekių ženklu, nes jis yra sudarytas vien iš formos, suteikiančios prekėms esminę vertę (PŽĮ 6 straipsnio, reglamentuojančio absoliučius atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, 1 dalies 7 punktas). Apeliantas teigia, kad teismas atmesdamas ieškinį nurodytu teisiniu pagrindu esmingai pažeidė civilinio proceso teises, nes atsakovas ginčijamame sprendime iš esmės nepasisakė dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto teisinio pagrindo taikymo, atsakovo sprendimas šioje dalyje buvo nemotyvuotas, netgi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas dėl ieškinio šiuo teisiniu pagrindu iš esmės nepasisakė, todėl, anot ieškovo, su juo sutiko. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas taip pat nurodo, kad VPK Apeliacinis skyrius savo sprendimą grindė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu tik tuo aspektu, kad žymuo yra vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, o ne vien forma, suteikianti prekėms esminę vertę (pagrindas, kurį taikė pirmosios instancijos teismas), vis dėlto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad atmesdamas ieškinį nurodytu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto atstovė pasisakė dėl aptariamo absoliutaus atsisakymo registruoti ženklą pagrindo, t. y. argumentavo, kad žymuo nėra vien forma, kuri suteikia prekėms esminę vertę (2019 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas apeliantui nebuvo siurprizinis. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog sutinka su apelianto argumentais, kad minėtą atsisakymo registruoti žymenį prekių ženklu pagrindą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai.
25. Teismas pažymėjo, jog pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą (aktualią jo dalį), žymuo negali būti registruojamas prekių ženklu, jeigu jis yra vien forma, suteikianti prekėms esminę vertę. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs apelianto argumentams, kad prašomas registruoti žymuo yra gerai pasaulyje žinomas modernaus meno kūrinys, unikalus savo forma, padarė išvadą, kad šio žymens forma yra ypatingo dizaino ir dizainas yra pagrindinis apelianto žymens elementas, kuris padidina prekės patrauklumą, t. y. jos komercinę vertę. Todėl, nepaisant kitų prekės savybių, galinčių taip pat suteikti prekei didelę vertę, forma, anot pirmosios instancijos teismo, suteikia prekei esminę vertę.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas akcentavo, jog apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino (taikė) „vertės“ sąvoką, taip pat netinkamai pritaikė patį vertės nustatymo modelį, nes, pasak apelianto, būtent parfumerijos gaminių kvapas, o ne įpakavimas sukuria prekės esminę vertę.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog aiškindamas PŽĮ nustatytą atsisakymo registruoti žymenį prekių ženklu pagrindą (6 straipsnio 1 dalies 7 punktą (aktualią jo dalį)), atsižvelgia ir į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos gaires.
Žemesnės instancijos teismas
28. Atkreipė dėmesį, jog ESINT Gairėse nurodoma, kad sąvoka „vertė“ turėtų būti aiškinama ne tik kaip komercinė (ekonominė), bet ir atsižvelgiant į „patrauklumą“, t. y. tikimybę, kad prekės bus nusipirktos pirmiausia dėl konkrečios jų formos <...> (ESINT Europos Sąjungos prekių ženklų nagrinėjimo gairių B dalis, 4 skirsnis: Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai, 6 skyrius). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritarė apelianto pozicijai, kad spręsti, jog parfumerijos gaminius vartotojai rinksis pirmiausia dėl jų talpyklos (buteliuko formos), o ne dėl kitų prekės savybių, tokių kaip kvapas, ar kitų priežasčių, nėra pakankamo pagrindo.
29. Sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomas registruoti žymuo yra sudarytas vien iš formos, kuri prekei suteikia esminę vertę, nėra pakankamai pagrįsta, todėl ir aptariamas absoliutus žymens neregistravimo pagrindas konstatuotas nesant pakankamo pagrindo. Kaip nurodoma minėtose ESINT Gairėse, daugeliu atveju tinkamas žymens įvertinimas bus galimas tik turint įrodymų, kad estetinė formos ar kitos savybės vertė savaime gali nulemti produkto komercinę vertę ir vartotojo pasirinkimą. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų, t. y. kad parfumerijos gaminiai bus perkami pirmiausia dėl buteliuko formos, byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas 2014 m. sausio 22 d. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai (PINO) pateikė prašymą dėl tarptautinio figūrinio prekių ženklo, turinčio buteliuko vaizdą (tarptautinės paraiškos Nr. 459 944 A), vėlesnio teritorinio apsaugos išplėtimo į Lietuvos Respubliką. Minėtas prekių ženklas, kurio pradinės registracijos data yra 1980 m. sausio 29 d., yra registruotas 3 klasės prekėms; „parfumerijos, gaminiai, kosmetikos gaminiai, muilas, grimas, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų priežiūros gaminiai, dantų pastos, milteliai“. Atsakovas atlikęs ieškovo prekės ženklo ekspertizę atsisakė registruoti ženklą tuo metu galiojusio PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindais.
31. Ieškovas pateikė apeliaciją atsakovo VPB Apeliaciniam skyriui, tačiau VPB Apeliacinis skyrius eksperto sprendimą 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2Ap-1780 paliko nepakeistą.
32. Ieškovo atstovė 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo prekės ženklo tipas yra ne erdvinis, o vaizdinis. Teigė, jog visi atsakovo argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamas sprendimas yra nepagrįsti, nes pareikštą registruoti prekės ženklą sudaro buteliuko vaizdas. Pats buteliukas kaip toks negali aprašyti prekės, nurodyti, jog tai yra parfumerijos gaminys. Taigi, ir atsisakymas registruoti prekės ženklą buvo formuluojamas kaip erdvinio prekės ženklo registravimo atsisakymas.
33. Pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios PŽĮ redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, pavyzdžiui: erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos). Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas ir siekia įregistruoti tam tikros talpyklos erdvinės formos vaizdą.
Dėl skiriamojo požymio įgijimo
34. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios PŽĮ redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio. To paties straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę.
35. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir grąžindamas civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, jog civilinė byla grąžintina siekiant išsiaiškinti ar ginčo prekės ženklas dėl naudojimo įgijimo skiriamąjį požymį. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ar ieškovo nurodomas erdvinis buteliuko formos žymuo turi skiriamąjį požymį, ar toks žymuo yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę ir ar tokį skiriamąjį požymį yra įgijęs dėl naudojimo Lietuvoje.
36. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartimi buvo nustatytas terminas pateikti visus argumentus, procesinius prašymus ir įrodymus, susijusius su nagrinėjamu ginču, tame tarpe atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje padarytas išvadas. Ieškovas į bylą pateikė 2020 m. kovo 10 d. pažymą apie prekes, gautas iš CHANEL ir parduotas Lietuvos rinkoje 2015-2019 m. laikotarpiu. Atsakovas nurodė, jog palaiko 2016 m. spalio 4 d. VPB Apeliacinio skyriaus sprendime Nr. 2Ap-1780 išdėstytus argumentus ir motyvus ir pateikė į bylą minėtos apeliacijos medžiagą.
37. Dėl atsisakymo registruoti prekės ženklą vadovaujantis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pažymėtina, jog kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, remiantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės gairėmis (toliau – ESINT gairės), daugeliu atvejų tinkamas žymens įvertinimas vertės požiūriu, bus galimas tik turint įrodymų, kad estetinė formos ar kitos savybės vertė savaime gali nulemti produkto komercinę vertę ir vartotojo pasirinkimą. Būtent šie įrodymai nagrinėjamos bylos atveju, civilinės bylos medžiagos nesudaro – į bylą nėra pateikta įrodymų, jog parfumerijos gaminys galėtų būti perkamas būtent dėl jo buteliuko (talpyklos) formos.
38. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, tiek Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad erdviniai prekių ženklai pasižymi tam tikra specifika, į kurią būtina atsižvelgti taip pat ir vertinant erdvinės formos galimybę būti prekių ženklu, t. y. vertinant tokio žymens atitiktį absoliutiems prekių ženklams keliamiems reikalavimams (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2003 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Nestle Waters France v. Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (Prekių ženklai ir dizainas) (OHIM), bylos Nr. T-305/02; 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Henkel KGaA v. Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (Prekių ženklai ir dizainas) (OHIM), bylos Nr. T-393/02).
39. Į šią specifiką būtina atsižvelgti taip pat ir vertinant visuomenės nuomonių tyrimo rezultatus (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Procter & Gamble Company v. Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (Prekių ženklai ir dizainas) (OHIM); sujungtos bylos Nr. C-468/01P – C-472/01P). Tai reiškia, kad, vertinant žymens atitiktį absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, būtina inter alia atsižvelgti ir į ženklo rūšį, ir į jos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2006).
40. Kaip buvo pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant pagal analogiją galima teigti, jog prekės specifika (nagrinėjamu atveju, parfumerijos gaminys), lemia tai, jog šios prekės techniškai negali būti realizuojamos nesupakuotos, o atitinkamos pakuotės – nepaženklintos papildomais žodiniais ar vaizdiniais žymenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-150. Teismų praktika. 2005).
41. Be to, kai kalbama apie erdvinius prekių ženklus, tokius kaip atitinkamos pakuotės, talpyklos ir pan., kaip kad yra ginčijamojo erdvinio prekių ženklo atveju, būtina turėti omenyje tai, kad vartotojas paprastai yra produkto, esančio toje pakuotėje ar talpykloje, vartotojas. Jam šiuo atveju būtent produktas yra svarbiausia. Bet tai per se nereiškia, kad tokiu atveju, jeigu talpyklos ar pakuotės gamintojas ir produkto gamintojas nesutampa, talpyklos ar pakuotės gamintojo siekis įsiregistruoti tą talpyklą ar pakuotę kaip jam priklausantį erdvinį prekių ženklą savaime reikš, kad toks erdvinis prekių ženklas neatitinka absoliutaus reikalavimo prekių ženklui, t. y. toks ženklas per se gali klaidinti visuomenę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2006).
42. Taigi, vertinant aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, vertintina, jog ieškovas, norėdamas įrodyti, jog vartotojas jo produktą perka ne tik dėl parfumerijos gaminio kaip tokio, kuris yra patalpintas būtent ginčo talpykloje, bet ir dėl talpyklos kaip tokios, kurią norima įregistruoti kaip prekės ženklą turi pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tokia pati išvada darytina ir dėl gaminio talpyklos skiriamojo požymio įgijimo pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
43. Teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti duomenys apie ieškovo parfumerijos prekių pardavimus Lietuvos Respublikoje parodo tik tam tikrą kiekį prekių, kurios yra parduodamos valstybėje, į kurios prekės ženklo apsaugą siekia išplėsti ieškovas. Teismo vertinimu, šie duomenys nepagrindžia, ar ieškovo prekės ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį, taip pat, ar jo prekės talpykla yra perkama vien dėl jos formos, o ne dėl gaminio, esančio jos viduje.
44. Be kita ko, sutiktina su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, jog ieškovo teikti įrodymai, būtent, reklaminės nuotraukos bei kita reklaminė medžiaga parodo, jog ieškovas savo pareikštą įregistruoti prekės ženklą (parfumerijos gaminio buteliuką) naudoja su kitais prekių ženklais – būtent, žodiniais, kurie ir leidžia identifikuoti gaminio gamintoją ir su juo siejamą prekės ženklą.
45. Taip pat sutiktina su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, jog sociologinės apklausos, kurios atliktos Prancūzijos Respublikoje parodo tam tikrą dalį Prancūzijos Respublikos apklaustųjų visuomenės narių, kurie atpažįsta ginčo prekės ženklą ir identifikuoja ieškovo prekę dėl jos talpyklos, tačiau, šie duomenys neparodo atpažįstamumo rezultatų Lietuvos Respublikos visuomenėje, taigi, teismas vertina, jog šiuo atveju, taip pat teigtina, jog ieškovas neįrodo įgyto prekės ženklo skiriamojo ženklo dėl naudojimo valstybėje, kurioje prašoma išplėsti prekės ženklo apsaugą.
46. Teismas, ieškovas neįrodo aplinkybės, jog jo prašomas įregistruoti erdvinis prekės ženklas – parfumerijos gaminio buteliuko vaizdas turi įgijęs skiriamąjį požymį Lietuvos Respublikoje, į kurios teritoriją šio prekės ženklo apsaugą norima išplėsti. Teismo neįtikino ieškovo pozicija, jog jo gaminio talpykla įgijo bent minimalų skiriamąjį požymį, ar, jog jo gaminį vidutinis vartotojas Lietuvos Respublikoje galėtų atpažinti būtent iš talpyklos, kaip tokios, be papildomų vaizdinių ar žodinių prekės ženklų naudojamų kartu su prašomu įregistruoti prekės ženklu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovo parfumerijos gaminiai yra parduodami Lietuvoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie yra parduodami būtent dėl to, jog ieškovo prašomas įregistruoti prekės ženklas yra atpažįstamas ir iš esmės skiriasi nuo kitų tos pačios rūšies gaminių būtent dėl jo talpyklos, o ne dėl kitų kartu su talpykla naudojamų prekės ženklų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškovo Šveicarijos įmonės Chanel SARL ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.