Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Stateta“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Tele 2“ priteisti 73 538,91 Lt sumą, kurią sudaro ieškovo atsakovui permokėtų baudų suma – 71 397,00 Lt, ir palūkanos – 2 141,91 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008 m. vasario 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė „Tele 2“ paslaugų platinimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo sudaryti UAB „Tele 2“ vardu paslaugų teikimo sutartis su klientais ir parduoti mobiliuosius telefonus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas. Sutarties 3 priedo 5 skyriuje yra įtvirtinta ieškovui mokėtino atlyginimo sumažinimo tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos deklaruojamas tikslas – drausminti ieškovo prekybos vietas, kuriose yra per didelis piktybiškai nemokių abonentų skaičius. Iš ieškovo pateikiamo nemokių klientų apskaitos apibendrinto sąrašo akivaizdu, kad bauda ženkliai viršija prekybos agentui sutartyje nustatytą atlyginimą už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį, ir tai, kad nemokiam abonentui apmokėjus sąskaitą atsakovas gauna dvigubą naudą, t.y. ieškovo sumokėta bauda nėra grąžinama, nors nemokus abonentas savo sąskaitą apmoka. Ieškovas nėra įsipareigojęs atsakovui garantuoti, kad sudarytos sutartys bus įvykdytos, ir už tai negauna Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.158 straipsnio 3 dalyje numatyto papildomo atlyginimo, todėl Sutarties norma, numatanti 140 Lt baudą už sudarytą sutartį su piktybiškai nemokiu klientu, laikytina įtvirtinančia atsakovo teisę sumažinti mokėtiną atlyginimą prekybos agentui už nekokybiškai įvykdytą pavedimą. Sisteminė CK normų, reglamentuojančių komercinį atstovavimą, analizė leidžia daryti išvada, kad bet kokiu atveju, ar atlyginimo mažinimo pavidalu, ar baudų ir sankcijų pavidalu, prekybos agentui už nekokybiškai įvykdytą pavedimą atlyginimas negali būti mažinamas didesne suma negu pats atlyginimo dydis, t.y. atstovaujamasis gali sumažinti mokėtiną atlyginimą arba jo išvis nemokėti. Tuo atveju, jei atlyginimas jau yra sumokėtas, o pavedimo įvykdymo kokybė yra vertinama vėliau – atstovaujamasis už nekokybiškai atliktą pavedimą gali skirti tokio dydžio maksimalią baudą, kokio dydžio buvo sumokėtas atlyginimas pagal konkretų sudarytą sandorį. Atsakovas, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio atlyginimas buvo sumokėtas ieškovui už sudarytą sandorį, vėliau nustačius, kad sandoris buvo sudarytas su piktybiškai nemokiu abonentu, taikė 140 Lt baudą. Tokie Atsakovo veiksmai prieštarauja CK nuostatoms, pagal kurias prekybos agentui, neįsipareigojusiam garantuoti, kad sudarytos sutartys bus įvykdytos, privalo būti mokamas atlyginimas už sėkmingai sudarytą sandorį, o esant pavedimo kokybės trūkumams, atlyginimas gali būti mažinamas iki atlyginimo nemokėjimo. Ieškovas reikalauja grąžinti 14 560 Lt, kuriuos sudaro nepagrįstai atsakovo gauti 140 Lt nuo kiekvienos sutarties, kuri buvo pripažinta sudaryta su piktybiškai nemokiu abonementu, nors vėliau minėti klientai atsiskaitė su atsakovu, t.y. sandoris buvo sėkmingas, taip pat 56 837 Lt skirtumą tarp baudos sumos (140 Lt) ir gauto atlyginimo už sudarytus sandorius su piktybiškai nemokiais abonentais, kurie pažymos parengimo dieną su atsakovu nebuvo atsiskaitę, viso 71 397 Lt. Ieškovas 2011 m. liepos 5 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija. Atsakovas savo prievolę sumokėti ieškovo permokėtų baudų dydį turėjo įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., tačiau atsakovas ieškovo pareikštos pretenzijos netenkino ir ieškinio pareiškimo dieną nėra grąžinęs ieškovui jo nepagrįstai permokėtų sumų. Atsakovo mokėtinos palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį pradedamos skaičiuoti nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d. ir skaičiuojamos už šešių mėnesių laikotarpį, taigi palūkanų suma sudaro 2 141,91 Lt.

Atsakovas UAB „Tele 2“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 2.152 straipsnio 1 dalyje pateiktu apibrėžimu, prekybos agentu pripažįstamas tik tas asmuo, kuriam komercinis atstovavimas yra pagrindinė ūkinė veikla. Ieškovo veikla, susijusi su verslo administravimo paslaugų teikimu atsakovui, nėra pagrindinė. Atsakovo 2010 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinė ieškovo veikla yra mažmeninė prekyba degalais, telekomunikacijų įrangos mažmeninė prekyba, prekyba medžiagomis, statybos-montavimo darbai, transporto paslaugos. Tik pačiame atsakovo 2010 metų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 4 punkto gale paminėta, kad ieškovas atstovauja atsakovą. Kadangi ieškovas teigia, jog šalis Sutarties pagrindu siejo komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, o atsakovas šį ieškovo teiginį ginčija, turi būti nustatyti tikrieji šalių ketinimai. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad Sutarties objektas yra šalių bendradarbiavimas, todėl akivaizdu, kad šalys, sudarydamos Sutartį, neturėjo tikslo sukurti komercinio atstovavimo santykių. Ieškovas neveikė kaip nepriklausomas asmuo CK 2.152 straipsnio 1 dalies prasme, o tik vykdė privalomus atsakovo nurodymus, neprisiimdamas jokios reikšmingos rizikos dėl atsakovo prekių ir paslaugų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas veikė kaip atsakovo prekybos agentas. Ieškovas teikė atsakovui atlygintines verslo administravimo paslaugas, todėl ieškovo nurodoma CK 2.158 straipsnio 2 dalis ir CK 2.160 straipsnis nagrinėjamu atveju apskritai netaikytini. Atlyginimo sumažinimo tvarka nėra susijusi su ieškovui mokamu atlyginimu už su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis ar suteiktas paslaugas. Nuo pat Sutarties sudarymo pradžios (2008 m. vasario 1 d.) ieškovui taikoma 140 Lt bauda už piktybiškai nemokius abonentus. Ieškovas eilę metų dėl tokios baudos ar jos dydžio pagrįstumo atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, todėl darytina išvada, kad ieškovas nemanė, ir pareikšdamas šį ieškinį taip pat nemano, kad Sutarties 3 priedo 5 skyriuje nustatyta bauda ar jos dydis pažeidžia ieškovo interesus. Pretenzijas dėl neva per didelio baudos dydžio ieškovas pradėjo reikšti tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad atsakovas, optimizuodamas savo verslą, davė ieškovui nurodymą uždaryti ir/arba perduoti kitam atsakovo verslo administravimo paslaugų teikėjui kelis prekybos salonus. Nuo tada šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, todėl tikėtina, kad šį ieškinį ieškovas reiškia tik siekdamas priversti atsakovą bylinėtis, jau iš karto žinodamas, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Net jei būtų sprendžiama, kad tarp šalių susiklostė būtent komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas sutartyje su prekybos agentu numatyti sankcijas už netinkamą sutarties vykdymą. Ieškovo procesiniuose dokumentuose pateikiamas komercinį atstovavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas yra išimtinai palankus prekybos agentui. Toks aiškinimas, kai viena sutarties šalis turi tik pareigas, o kita tik teises, be to, jos atsakomybė yra ribojama tik jos gaunamo atlyginimo dydžiu, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje, pažeidžia CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus civilinės teisės subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus. Sutartyje nustatyta 140 Lt bauda už vieną piktybiškai nemokų abonentą yra pagrįsta ir teisinga, neprieštaraujanti jokioms galiojančioms teisės normoms. Be to, ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti sumos dydžio. Vienintelis ieškovo reikalavimo dydį pagrindžiantis dokumentas yra ieškovo sudaryta pažyma. Pažymoje nurodytų duomenų tikrumas nėra pagrįstas jokiais kitais dokumentais. Ieškinio ir dubliko priedai, neva patvirtinantys permokėtų baudų sumą, vertintini tik kaip subjektyvi ieškovo nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, ir todėl neturinti jokios įrodomosios galios.