Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams R. O. ir V. O. dėl įsiskolinimo už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 23332,97 Eur įsiskolinimo už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2023-10-09 pateikė prašymą (pareiškimą) dėl ieškinio sumos sumažinimo, kuriuo sumažino ieškinio sumą nuo 23332,97 Eur iki 15882,19 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su trečiuoju asmeniu L. O. pradėjo artimai bendrauti nuo 2019-10-09, vėliau gyveno kartu kaip sugyventiniai. Iš pradžių kartu gyveno pas ieškovo tėvus (duomenys neskelbtini), taip pat remontavo L. O. tėvo atsakovo R. O. paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), kuriame tikėjosi gyventi kartu su trečiuoju asmeniu. Po to pradėjo ieškoti namo kaime. Rado priimtiną namų valdą (duomenys neskelbtini). Namas buvo senos statybos, reikalaujantis didelio remonto ir investicijų. L. O. tėvai (atsakovai) namų valdą (duomenys neskelbtini). įsigijo savo vardu, sumokėjo už ją 24000 Eur ir leido ieškovui su trečiuoju asmeniu namų valda naudotis, kad susitvarkius galėtų ten gyventi. Ieškovas, pasitelkęs į pagalbą savo giminaičius ir pažįstamus, atliko namų valdoje statybos-remonto, rekonstrukcijos darbus; namą ir aplinką sutvarkė iš pagrindų. Darbai truko apie metus laiko. Kai kurias medžiagas pirko jis (ieškovas), kai kurias – jo tėvai, visais atvejais buvo apmokama jo lėšomis, kurių buvo sukaupęs pats ir dalį davė tėvai. Baigus tvarkyti namų valdą ir su trečiuoju asmeniu ten pagyvenus apie mėnesį laiko, su trečiuoju asmeniu išsiskyrė. Ieškovas įdėjo daug darbo tvarkydamas namų valdą bei panaudojo savo sutaupytas ir jo tėvų duotas pinigines lėšas, tačiau su atsakovais gražiuoju dėl kompensacijos sumokėjimo susitarti nepavyko, todėl kreipėsi į teismą. Mano, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su jų dukra (trečiuoju asmeniu) L. O. gyveno kartu nuo 2019 m. spalio mėnesio, iš pradžių gyveno pas ieškovo tėvus, nuo 2020 m. gegužės mėnesio apsigyveno pas atsakovus adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio mėnesį mirė atsakovo mama ir po jos mirties liko butas (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas tuo metu niekur nedirbo, jis remontavo šį butą; pinigines lėšas, reikalingas remonto medžiagoms, atsakovė pervesdavo į ieškovo sąskaitą, už remonto darbus ieškovui sumokėjo 800 Eur, o ieškovo giminaičiui, kuris padėjo ieškovui – 400 Eur. 2021-08-12 už 24000 Eur nupirko namų valdą adresu (duomenys neskelbtini) ir leido dukrai su ieškovu ten apsigyventi. Namas buvo tinkamas gyventi, tik reikėjo einamojo remonto. Ieškovas tuo metu niekur nedirbo ir piniginių lėšų neturėjo, todėl susitarė, kad lėšas statybinių medžiagų pirkimui skirs atsakovai, ir visi (ieškovas, jo tėvai, atsakovai, jų dukra ir sūnus) bendromis jėgomis padarys remontą. Dirbo visi kartu. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovai nupirko valymo įrenginį „Traidenis”, kurį įrengti padėjo kaimynas. 2022 m. liepos mėnesį ieškovas nusprendė nebegyventi su atsakovų dukra. Ieškovas išsivežė įvairius daiktus, nežiūrint to, jog šie daiktai pirkti ne tik už ieškovo pinigus. Ieškovas darbus atliko nekokybiškai, kai kurių darbų nebaigė, be to, ieškovas nėra statybininkas, todėl iš jo pateiktos lokalinės sąmatos darbų kainos ir vertės įvertinti negalima. Mano, kad šalis siejo ne panaudos, o daugiau jungtinei veiklai būdingi teisiniai santykiai.

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovas sumažintą ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad santechnikos elementus pirko jo tėvas, statybines medžiagas pirko jis, naudojosi tėvų, draugų pagalba. Įsigyti būstą ieškojo patys, tačiau suradus tinkamą variantą, namų valdą nupirko Lolitos tėvai savo vardu. Namas nebuvo tinkamas gyventi, nebuvo vandens, elektra išvedžiota seniai, namuose buvo pelėsių kvapas, namams reikėjo remonto, taip pat reikėjo nugriauti nereikalingus statinius. Remonto darbuose dalyvavo jis, jo tėvai, trečiasis asmuo ir jos tėvai, draugai. Pagrinde buvo naudojamos jo ir jo tėvų piniginės lėšos. Namo remonto darbai buvo atliekami nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. vasaros. Tuo metu dirbo, darydavo įtempiamas lubas, vertėsi individualia veikla, atlikdamas statybos baigimo ir apdailos darbus, taip pat pjovė žolę. Didžiąją dalį pajamų gaudavo grynaisiais. Savo pinigų išleido apie 2000 Eur, 3000 Eur davė jo tėvai. Bendrai medžiagoms išleido apie 5000 Eur. Kitą prašomą priteisti sumą sudaro atlygis už darbą, nes darbai truko apie metus laiko, be to, jam padėjo draugai ir tėvai. Sąmatoje nurodytas PVM mokestis paskaičiuotas už medžiagas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, paaiškino, kad byloje įrodyta, jog atsakovai leido naudotis ieškovui namu neatlygintinai, taip pat pažadėjo prisidėti prie remonto darbų. Ieškovas ir jo tėvai pagerino atsakovų turtą, iki tol netinkamą gyventi. Tarp ieškovo ir atsakovų buvo susitarimas, kad ieškovui bus atlyginta už darbus. Didelę dalį medžiagų pirko ieškovo tėvas. Ieškovas piniginių lėšų įsigyti medžiagas turėjo. Ieškovas pagerino atsakovų turtą, kuriuo atsakovai toliau naudojasi.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. O. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad sodybą pirko dėl savęs. Dukrai su ieškovu išreiškus norą, leido jiems gyventi sodyboje. Namas buvo tinkamas gyventi. Leido dukrai ir ieškovui tvarkytis pagal save. Yra prisidėjusi savo darbu, tvarkė aplinką, plėšė tapetus. Buitinę techniką, baldus pirko ji su vyru (atsakovai), rūsio langus pirko ir keitė atsakovai. Duris tvarkė atsakovas. Ieškovo išvardinti darbai buvo atlikti buitiniu būdu, nekokybiškai. Darbus daugiausia atliko jos vyras (atsakovas) ir ieškovo tėvas. Ieškovas įrengė įtempiamas lubas, prisidėjo prie elektros instaliacijos sutvarkymo, glaistymo, šlifavimo. Po dukters skyrybų su ieškovu, buvo sutikę ieškovui sumokėti iki 3000 Eur kompensaciją. Už medžiagas mokėdavo grynaisiais arba kortele. Pirko medžiagas pamatų šiltinimui, plastikinius langus, valymo įrangą. Sodyboje buvo jų mediena. Santechnikos medžiagas pirko dukra. Vamzdžius pirko atsakovas ir ieškovo tėvas. Lubas gavo ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog ieškovas ir trečiasis asmuo L. O. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. gyveno kartu kaip sugyventiniai. 2021-08-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovai (trečiojo asmens tėvai) už 24000 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su pastatais (gyvenamuoju namu ir kt.), adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovai leido ieškovui ir trečiajam asmeniui L. O. gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad bendru šalių (ieškovo ir atsakovų) bei trečiojo asmens sutarimu buvo nuspręsta atlikti gyvenamojo namo remonto, namų valdos (aplinkos) tvarkymo darbus, kurie truko laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. (po namų valdos įsigijimo) iki 2022 m. liepos mėn.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Vadovaujantis nurodyto straipsnio 2 dalimi nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata įtvirtinta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje: jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 44 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu bylos atveju tarp šalių ir trečiojo asmens buvo susiklostę mišrūs teisiniai santykiai, turintys panaudos, jungtinės veiklos požymių (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.629, 6.969 straipsniai).

Kasacinio teismo praktika dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo panaudos atveju yra nuosekliai išplėtota, joje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikoma CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis); taip pat išskirtos tokios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) turi būti nustatytas nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) įstatymu ar šalių sutartimi neturi būti nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; kt.).

Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Kasacinio teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008 ir kt.).

Pagal bendrąją taisyklę būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, bet jų dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovai leido ieškovui ir dukrai, trečiajam asmeniui, L. O. neatlygintinai gyventi ir naudotis jiems (atsakovams) priklausančia namų valda, esančia Bitininkų g. 18, Kumpikų k., Kretingos r. Ieškovo ir trečiojo asmens iniciatyva, atsakovams pritariant ir sutinkant, buvo nuspręsta atlikti gyvenamojo namo remonto, namų valdos (aplinkos) tvarkymo darbus. Darbai buvo atliekami ūkio būdu ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens, kitų asmenų neatlygintinai, o ne juos samdant. Iš šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad remonto, aplinkos tvarkymo darbus atliko ne tik ieškovas, bet ir jo tėvas R. N., atsakovas R. O., prisidėjo atsakovė V. O., trečiasis asmuo L. O., ieškovo motina D. N., epizodiškai padėjo ir kiti asmenys (S. S., E. N., D. D., K. D., D. O., O. O.).

Ginčydami pirmąją CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygą (panaudos gavėjas pagerino daiktą), atsakovai nurodo, kad įsigytam turtui iš esmės joks remontas nebuvo reikalingas, ieškovo nurodomi atlikti darbai negali būti vertinami kaip būtini, buvo atliktas tik einamasis remontas. Visgi, teismo vertinimu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, fotonuotraukos, lokalinė sąmata, išlaidas patvirtinantys dokumentai, apžiūros aktai) leidžia daryti išvadą, kad ieškovo kartu su kitais asmenimis atlikti ginčo turto pagerinimo darbai iš esmės pakeitė turto savybes. Jie buvo atlikti ne siekiant išlaikyti ginčo turtą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas ieškovui ir trečiajam asmeniui, bet iš esmės jį pagerinti (atnaujinta/pertvarkyta namo vidaus apdaila – sienos, grindys, lubos, langai, durys; pakeista/atnaujinta elektros instaliacija, santechnika, sumontuotas vandens šildytuvas, įrengtas nuotekų valymo įrenginys, atlikti lauko tvarkymo darbai). Byloje nustatyta, kad atsakovai šiems darbams neprieštaravo, su jais sutiko, kaip pažymėjo ieškovas, visi darbai buvo derinami su atsakovais, buvo atsižvelgiama į jų nuomonę.

Minėta, kad reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovas grindžia patikslinta lokaline sąmata, kurioje nurodyta bendra ieškovo ginčo objekte atliktų statybos darbų ir medžiagų vertė su PVM 15882,19 Eur (be PVM 13125,78 Eur). Nors ieškovas neteikė įrodymų apie ginčo turto elementų ir jų dalių vertę iki ir po pagerinimų atlikimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagerinimai nebuvo atlikti ar jie buvo nereikšmingi. Visgi įvertinus paties ieškovo, atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad visa sąmatoje nurodyta suma – 15882,19 Eur – gali būti vertinama kaip ieškovo patirtos turto pagerinimo išlaidos ir/ar ginčo turto vertės padidėjimas. Teikdamas paaiškinimus ieškovas pripažino, kad ne jis vienas atliko lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, prie darbų atlikimo prisidėjo tiek jo tėvas, tiek atsakovas R. O. bei kiti asmenys. Be to, sąmatoje nurodytas medžiagas taip pat pirko ne tik ieškovas, jo tėvas, bet ir atsakovai, trečiasis asmuo, ką patvirtina ir atsakovų į bylą pateikti mokėjimo dokumentai (kvitai, sąskaitos), banko sąskaitų išrašai. Ieškovas taip pat teikė į bylą kvitus, čekius, tačiau reikalavimo sumą grindė minėta lokaline sąmata. Lokalinėje sąmatoje nurodyta bendra darbo užmokesčio suma 5301,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sąmatoje nurodytus darbus atliko ne tik ieškovas, bet ir jo tėvas, atsakovas (darytina išvada, kad šie asmenys daugiausia prisidėjo prie remonto darbų) yra pagrindas nurodytą sumą dalinti į tris dalis; be to, iš nurodytos sumos turi būti išskaičiuoti su darbo užmokesčio mokėjimu susiję privalomi mokėti mokesčiai, kadangi darbai buvo atliekami ūkio būdu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui tenkanti suma už darbą yra apie 1069 Eur. Sąmatoje nurodyta bendra medžiagų vertė be PVM 7492,97 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad iš šios sumos būtų iškaityta 3091,58 Eur suma ir 330,41 Eur suma, kurias mokėjo atsakovai (sąmatos skyriai „6 Lauko tvarkymo darbai ir valymo įrenginio montavimas“ ir „3 Langų, durų įrengimas“), be to, ieškovas nurodė, kad sąmatos skyriuje „1 Sienų įrengimas“ nurodytas medžiagas už 423,63 Eur sumą pirko trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl medžiagų įsigijimui panaudotų lėšų, iš sąmatoje nurodytos 7492,97 Eur sumos išskaitytinos 3091,58 Eur, 330,41 Eur ir 423,63 Eur sumos, kas sudaro 3647,35 Eur (su 21 proc. PVM atitinkamai 4413,29 Eur). Papildomų medžiagų vertės 224,79 Eur sumai ieškovas nepagrindė. Iš sąmatoje nurodytos 106,06 Eur sumos už mechanizmus išskaičiuotina 43,17 Eur suma, nurodyta sąmatos skyriuje „6 Lauko tvarkymo darbai ir valymo įrenginio montavimas“, kurią ieškovo paaiškinimais sumokėjo atsakovas R. O.. Taigi pagal lokalinės sąmatos duomenis ir įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad už medžiagas ir mechanizmus ieškovo panaudotų lėšų suma galėtų sudaryti 4476,18 Eur (4413,29 Eur + 62,89 Eur). Kadangi įsigyjant statybines medžiagas, kitas prekes, buvo mokamas PVM mokestis, medžiagų įsigijimui panaudotų lėšų suma skaičiuotina su PVM. Taigi bendras ieškovo indėlis į atsakovų turto pagerinimą gali būti vertinamas 5545,18 Eur suma (1069 Eur + 4476,18 Eur).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prie atsakovų turto pagerinimo prisidėjo tiek darbu, tiek medžiagomis (ginčo dėl įtempiamų lubų nėra); ieškovo naudai dirbo ir jo tėvai, kurie taip pat prisidėjo ir piniginėmis lėšomis (trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovo tėvas pirko vandens šildytuvą, pats R. N. nurodė, kad ieškovui davė apie 3000 Eur). Pažymėtina, kad ginčo turto remonto darbai vyko ūkio būdu, pakankamai ilgą laiką (apie metus), šalis, trečiąjį asmenį, liudytojus tuo metu siejo geri tarpusavio santykiai, tikėtina, ieškovas nerinko visas jo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl itin tiksliai įvertinti ieškovo indėlį tiek darbu, tiek medžiagomis sudėtinga. Visgi įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų 5545,18 Eur kompensaciją už jų turto pagerinimą. Nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė argumentų dėl pagerinimų neatlygintinumo, priešingai, iš šalių, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad iki ieškovui kreipiantis į teismą buvo kalba apie tam tikros kompensacijos ieškovui ir/ar jo tėvui sumokėjimą, tačiau kilo nesutarimų dėl jos dydžio. Nenustačius bylos šalis siejusio susitarimo dėl panaudos objekto pagerinimo išlaidų neatlygintinumo, nėra pagrindo konstatuoti esant išimtį, dėl kurios būtų galima netaikyti ketvirtosios CK 6.501 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

Dėl atsakovų nurodytų argumentų, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, neatitinka kokybės reikalavimų, pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, darbai buvo atliekami ūkio būdu, be to, darbus atliko ne vien ieškovas, bet ir patys atsakovai; bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad darbų atlikimo metu atsakovus darbų kokybė tenkino. Šie atsakovų argumentai ir į bylą pateikti įrodymai dėl netinkamos kokybės darbų nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovui pirmiau nurodyto dydžio kompensacijos.

Taigi, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 5545,18 Eur dydžio kompensacija už jų nekilnojamojo turto pagerinimą.

CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovo ieškinį teisme iškelta 2022-11-25, ieškovas yra pareiškę reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 125 Eur žyminio mokesčio, o likusios 400 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas 2022-11-25 teismo nutartimi. Už ieškovo patenkintą ieškinio reikalavimo dalį ir yra mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis (5545,18 Eur × 3 proc. × 75 proc.), todėl būtent dėl tokios žyminio mokesčio sumos paskirstymo toliau ir pasisakytina, o dėl likusios atidėto žyminio mokesčio sumos priteisimo valstybei nespręstina. Ieškovas taip pat turėjo 100 Eur išlaidų už lokalinės sąmatos parengimą ir 3000 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Iš viso ieškovas patyrė 3225 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas.

Įvertinus ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovo ieškinys (sprendžiant pagal sumažintą ieškinio sumą) patenkintas 35 proc. (atitinkamai atmestas 65 proc.).

Proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1128,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (3225 Eur × 35 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 564,37 Eur. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovo priteitina 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų (2000 Eur × 65 proc.), t. y. kiekvienam atsakovui iš ieškovo priteistina po 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 67,28 Eur. Ši suma priteistina valstybei iš ieškovo ir atsakovų proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai: iš ieškovo valstybei priteistina 43,74 Eur šių išlaidų (67,28 Eur × 65 proc.), o iš atsakovų lygiomis dalims priteistina 23,54 Eur šių išlaidų (67,28 Eur × 35 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. O. ir V. O. 5545,18 Eur kompensaciją už atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5545,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui M. N..

Priteisti iš atsakovo R. O. 564,37 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. N..

Priteisti iš atsakovės V. O. 564,37 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. N..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. N. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. O..

Priteisti iš ieškovo M. N. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. O..

Priteisti iš ieškovo M. N. 43,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovo R. O. 11,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovės V. O. 11,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.