- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- e1-1842-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54522-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- J. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, turintis neįgalumą, teistas, paskutinį kartą 2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: J. M. 2019 m. gruodžio 23 d., apie 21.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.31 promilės apsvaigimas), žodinio konflikto su savo sugyventine I. Z. metu lazda, skirta pasiremti vaikštant, sudavė jai vieną smūgį į pilvą, taip sukėlė fizinį skausmą, kurį pajutusi nukentėjusioji susilenkė ir galva trenkėsi į šalia buvusią spintelę, nuo ko I. Z. galvos plaukuotoje dalyje atsirado žaizda.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad I. Z. yra jo sugyventinė, su ja gyvena 8 metus jam priklausančiame vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 23 d. vakare, jis su sugyventine ir draugu K. M. namuose vartojo alkoholį, išgėrė vieną litrą degtinės. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, sugyventinė išvedė pavedžioti jų šuniuką. Sugyventinė grįžusi namo pasakė, kad šuniukas nuo jos pabėgo. Jis dėl to labai susinervino, supyko ant sugyventinės, liepė jai eiti ieškoti šuniuko ir negrįžti, kol neras. Moteris išėjo, po kurio laiko grįžo namo šuniuko neradusi, kas jį labai supykdė, dėl to nesusivaldęs rankoje turėta lazda sudavė I. Z.. Kur pataikė, pasakyti negali, nes yra aklas, gali būti, kad pataikė į pilvą. Po to nebeįleido jos į namus. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti savo sugyventinei fizinį skausmą, tačiau taip pasielgė impulsyviai, apimtas pykčio. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (48-49, 54-55 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta I. Z. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu J. M., kuris yra neįgalus, visiškai aklas, vaikščiodamas naudojasi neregio lazdele. 2019 m. gruodžio 23 d. ji su sugyventiniu ir jo draugu K. M. vartojo alkoholį. Apie 19.00 - 20.00 val. ji išvedė pasivaikščioti šunį, kuris lakstė lauke, o išgirdęs fejerverkų garsą išsigando ir pabėgo. Neradusi šunio grįžo namo, apie tai papasakojo sugyventiniui, šis liepė eiti jai ieškoti šuns. Dar valandą ieškojo šuns, tačiau neradusi grįžo namo. J. M. pasakė, kad negali surasti šuns. Sugyventinis pareiškė, kad neįleis jos į butą tol, kol nepagaus šuns. J. M. sugriebė bute buvusią savo draugo K. M. lazdą, kuria jis naudojasi pasiremti vaikščiodamas, ir sudavė jai smūgį į pilvą. Nuo smūgio ji susilenkė ir galva atsitrenkė į laiptinėje stovėjusią spintelę. Iš galvos pradėjo bėgti kraujas, iš kaimynės iškvietė policijos pareigūnus. Dėl suduoto smūgio į pilvą bei prakirstos galvos jautė fizinį skausmą. Savo sugyventiniui pretenzijų neturi ir norėtų su juo susitaikyti (19-20 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. M. parodė, 2019 m. gruodžio 23 d., apie 19-20 val., jis buvo pas draugus I. Z. ir J. M., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 - 20.00 val. I. Z. išvedė pavedžioti šunį. Grįžusi pasakė, kad šuo išsigandęs fejerverkų pabėgo. Girdėjo, kaip J. I. liepė eiti ieškoti šuns. I. Z. išėjo, po kurio laiko vėl grįžo, paskambino į duris, kurias nuėjo atidaryti J. Liudytojas girdėjo, kad tarp I. Z. ir J. M. vyko žodinis konfliktas. Nematė, ar J. sudavė I., kadangi pats tuo metu sėdėjo kambaryje. Kur buvo palikęs savo metalinę lazdą, pasakyti negali. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir J. sulaikė (36-37 b. l.).
2019 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m,. gruodžio 24 d., apie 10.30 val., gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 23 d. naktį pranešėjos vyras ją sumušė (kraujuoja galva), išvarė iš namų. Įvykio vietoje pranešėja I. Z. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 23 d., apie 17.00 val., su sugyventiniu J. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, sugyventinis varė ją iš namų, išmetė jos daiktus į bendro naudojimo koridorių ir su lazda, kurią naudoja draugas K. M. kaip pasiramstymo įrankį, smogė I. Z. į galvos viršugalvį ir jį praskėlė. Sumušimai buvo akivaizdžiai matomi, moteris svirduliavo, skundėsi galvos svaigimu, bendru silpnumu, drebėjo rankos. Įvykio vietoje K. M. paaiškino, kad matė, kaip J. M. varė iš namų I. Z., išmetė jos daiktus. Smūgių nematė, kadangi buvo kitame buto kambaryje. Įvertinus visas aplinkybes buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (11-12 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1213/2020 (01) nurodyta, kad I. Z. vienu trauminiu poveikiu padaryta galvos plaukuotosios dalies žaizda, dėl kurios ji galėjo jausti fizinį skausmą (32-34 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta K. M. pateikta metalinė lazda, kuri po apžiūros grąžinta K. M. (39-40, 41 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis J. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu sudavė lazda smūgį į pilvą I. Z., kuri nuo smūgio susilenkė ir galva trenkėsi į šalia buvusią spintelę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. J. M. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. Z. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1213/2020 (01), kurioje nurodyti I. Z. padaryti sužalojimai.
Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. J. M. ir I. Z. kartu gyvena viename būste, veda bendrą ūkį. Ikiteisminio tyrimo metų duodami paaiškinimus tiek I. Z., tiek ir J. M. patvirtino, kad yra sugyventiniai, todėl jie teisingai pripažinti šeimos nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Alkosterio Alcotest 6810 kvitas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 24 d., 11.20 val. M. nustatytas 1,31 prom. girtumas (64 b. l.).
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė (b. l. 75-76).
Skirdamas bausmę J. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką J. M. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
J. M. yra neįgalus (nustatytas 5 proc. darbingumo lygis), nedirba, teistas, administracine tvarka nebaustas, nėra duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena J. M. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į J. M. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, J. M. skirtinas įpareigojimas nuo 22.000 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Kadangi J. M. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (57 b. l.).
Duomenų, kad J. M. būtų buvęs laikinai sulaikytas, baudžiamojoje byloje nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepateiktas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. M. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.