Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2843-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
e1-2843-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19178-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2843-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19178-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Kunigėlio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. K. 2021 m. birželio 13 d. apie 9.20 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 296, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

R. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. K. 2021 birželio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas „Vingio parke“, Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 100, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po to, nenustatytą dalį narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią dalį laikė su savimi iki 2021 m. birželio 13 d. 16.03–16.05 val., kai Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registracijos skyriaus vyresnysis pareigūnas paėmė savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu du popierinius lankstinukus su nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 0,248 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,9 %).

R. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 13 d. 2021 m. birželio 13 d. važinėjo automobiliu Toyota Corolla Verso, valstybinių numerių neprisimena, Vilniaus mieste, nes dirbo. Po to, paėmęs pažįstamą ir jo draugą, kurį laiką dar pavažinėjo miesto gatvėmis, o po to nuvažiavo prie viešbučio, Vilniuje, Naugarduko g. 95, kur jie gėrė viskį. Kiek pamena, ten buvo 0,7 l talpos viskio butelis. Kiek laiko jie gėrė, jis negali nurodyti. Neprisimena, kaip jis vairavo, kur važiavo ir kokiu tikslu. Po kurio laiko suprato, kad yra policijoje sulaikytas. Automobilis Toyota Corolla Verso priklauso jo draugei, kuri jam davė naudotis darbo reikalais. Neprisimena, kiek promilių jis pripūtė į alkotesterį. Dėl rastų pas jį narkotinių medžiagų parodė, kad maždaug prieš savaitę iki jo sulaikymo, susipažinus su dviem vaikinais Vingio parke, vienas iš vaikinų, pasiūlė parūkyti kanapių, po to šis vaikinas davė jam kanapių, supakuotų į celofano gabalėlį. Už tai jis jokių pinigų iš jo nereikalavo ir jis jam jokių pinigų nemokėjo. Kaltinamojo teigimu, kanapes pasiliko sau, po to jas padalino į dvi dalis, suvyniojo į du popierinius lankstinukus ir visą laiką laikė savo kelnių kišenėje. Kiek pamena, iš vieno lankstinuko netrukus suvartojo kanapes, o kitus du lankstinukus visą laiką turėjo su savimi. 2021 m. birželio 13 d., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jie rado du lankstinukus su kanapėmis. Vienas lankstinukas buvo tuščias, ten galėjo likti tik pėdsakai, o kitame lankstinuke buvo likusi kanapių dalis. Narkotinių medžiagų jis nevartoja, labai gailisi ir pergyvena. Pažada daugiau nevartoti narkotinių medžiagų ir alkoholio (b. l. 131–133).

Liudytojas D. B. (D. B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 13 d. apie 9 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 296, važiuoja automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant nuo Santariškių žiedo pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį, kurį sustabdė. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. K., kuris automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Nuo minėto piliečio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pasiteiravus, kada vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad alkoholio nevartojo. Alkotesterio pagalba R. K. 9.19 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas, o 9.42 val. – 1,62 promilių girtumas. R. K. su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 51–53).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 8 d. davė savo automobilį draugui R. K., kad jis sutvarkytų jį techniškai. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, yra pareigingas ir niekada nepagalvotų, kad galėtų sėsti neblaivus prie vairo. Ji jam pretenzijų neturi. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 13 d. apie 10.25 val. buvo pristatytas R. K. dėl vairavimo, kai automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Apžiūros patalpoje paprašius minėto piliečio ištraukti visus daiktus iš kišenių, R. K. staigiu judėsiu iš kišenės, tačiau iš kokios nepastebėjo, kažką ištraukė ir paslėpė po stalu, ant esančios spintelės. Apžiūrėjus spintelę, pamatė ant spintelės padėtus 2 vnt. popierinių lankstinukų, kuriuose aptiko augalinės kilmės medžiagą, galimai narkotinę medžiagą. Paklausius pastarojo, ar čia kanapės, R. K. nurodė, kad tai marihuana (b. l. 68–69).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuota, kad 2021 m. birželio 13 d. 9.01 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas pranešėjo R. J. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 296, link Žirmūnų nuvažiavo galimai neblaivus automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris blaškosi po visą kelią, visiems signalizuoja (b. l. 12–15).

2021 m. birželio 13 d. vyriausiojo patrulio R. Ž. (R. Ž.) tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojo D. B. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB–0131 2021 m. birželio 13 d. 9.18 val. patikrinus R. K. blaivumą, nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o 9.42 val. – 1,62 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1486549). 2021 m. birželio 13 d. neblaivumo nustatymo akte R. K. užfiksuotas neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 18–21).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra J. B., tačiau iš pridėtų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad 2021 m. gegužės 12 d. J. B. pardavė minėtą automobilį įmonei, kurį 2021 m. birželio 7 d. įsigijo I. K. (b. l. 32–35).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Corolla Verso, 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1810 Eur (b. l. 44).

2021 m. birželio 13 d. vyriausiojo postinio M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 13 d. 10.25 val. buvo pristatytas R. K., kuris asmens apžiūros patalpoje iš drabužių kišenės ištraukė du sulankstytus popierinius lankstinukus ir paslėpė po stalu ant esančios spintelės. Apžiūrėjus lankstinukus, juose rasta augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (kanapės) (b. l. 66).

2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. L. pateikė du popieriaus lankstinukus su viduje augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine, paimtus apžiūros pas R. K. metu (b. l. 71–72).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1369019-21 nurodyta, kad:

1) tirti pateiktose R. K. rankų nuoplovose (tyrimo metu pažymėtose „A“) (Vokas Nr. 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Tirti pateiktose R. K. rankų nuoplovose (tyrimo metu pažymėtose „B“) (Vokas Nr. 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

2) žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko (tyrimo metu pažymėto „B“), kurį 2021 m. birželio 13 d. pateikė R. K. jį pristačius į asmens apžiūros patalpas, ištraukdamas iš kišenės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,248 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,9 %. Rudos spalvos, sausos, dalinai susmulkintos augalinės kilmės medžiagos iš žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko (tyrimo metu pažymėto „B“), kurį 2021 m. birželio 13 d. pateikė R. K. jį pristačius į asmens apžiūros patalpas, ištraukdamas iš kišenės, ekstrakto sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

3) ant popieriaus lankstinuko (tyrimo metu pažymėto „A“) su žalios ir rudos spalvų, sausų, susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio likučiais (Vokas Nr. 3), 2021 m. birželio 13 d. pateikto R. K. jį pristačius į asmens apžiūros patalpas, kurį šis ištraukė iš kišenės, paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (b. l. 78–83).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, kai jo iškvėptame ore yra 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad R. K. vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, be kita ko, patvirtina policijos įvykių registre užfiksuoti duomenys ir liudytojo D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – 2021 m. birželio 13 d. vyriausiojo patrulio R. Ž. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje taip pat neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis R. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo faktą. Pasak kaltinamojo, iki nagrinėjamo įvykio likus savaitei, jam būnant Vingio parke, nepažįstamas vaikinas davė kanapių, supakuotų į celofano gabalėlį. Jis padalijo kanapes į dvi dalis, suvyniojo į du lankstinukus ir visą laiką laikė savo kelnių kišenėje. Kiek pamena, iš vieno lankstinuko netrukus suvartojo kanapes, o kitus du lankstinukus visą laiką turėjo su savimi. Kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jie rado du lankstinukus su kanapėmis. Tai, kad R. K. disponavo narkotine medžiaga, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojo M. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, tokias aplinkybes patvirtina 2021 m. birželio 13 d. jo paties M. L. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, 2021 m. birželio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos aplinkybės. Aplinkybę, kad R. K. neteisėtai disponuota medžiaga yra narkotinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g (šiuo atveju R. K. neteisėtai disponavo 0,248 g). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir prašo leisti sumokėti baudą per metus (b. l. 167–170).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, viena iš jų transporto eismo saugumui, kita – susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priskiriamas atitinkamai nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamajam nusižengimui (BK 259 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis).

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. neteistas (b. l. 160), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 161–163), paties teigimu, dirbantis. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 164), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 165), nesigydė Psichikos sveikatos centre (b. l. 166).

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio, o BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytus nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – baudą.

Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio baudos bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą ir 30 MGL dydžio baudos bausmė už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 60 MGL dydžio baudos – bausmės pridėjus dalį – 15 MGL dydžio baudos – švelnesnės bausmės ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

R. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis R. K. prašo leisti sumokėti baudą per metus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,62 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2021 m. birželio 15 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

R. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Toyota, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė I. K. (b. l. 32–35). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – I. K., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1810 Eur) išieškojimas iš R. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 1810 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 136–142). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

R. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 13 d. 9.20 val. iki 2021 m. birželio 14 d. 8.48 val. (viena diena) (b. l. 98–99, 135). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti:

1) kanapes (antžemines dalis) (0,115 g), saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje–saugykloje, Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. l. 78–83);

2) tyrimo objektus ir jų pakuotes, supakuotus į voką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2021 m. rugsėjo 2 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004228) (b. l. 84–87).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 60 MGL dydžio baudos – bausmės pridėjus dalį – 15 MGL dydžio baudos – švelnesnės bausmės ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 13 d. 9.20 val. iki 2021 m. birželio 14 d. 8.48 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. birželio 15 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1810 Eur (vieno tūkstančių aštuonių šimtų dešimties eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti R. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti:

1) kanapes (antžemines dalis) (0,115 g), saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje–saugykloje, Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) tyrimo objektus ir jų pakuotes, supakuotus į voką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2021 m. rugsėjo 2 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004228).

R. K. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;

2) sumokėjęs baudą, automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

R. K. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis