Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2993-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
1-2993-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00593-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2993-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00593-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2; (S) 1.2.14.1.2.2; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 30 parų arešto bausmė; iš įkalinimo vietos paleistas 2015 m. sausio 30 d., atlikus arešto bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., įsibrovęs į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2018 m. vasario 4 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. I., kurio atžvilgiu kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla yra perduotas teismui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, A. I. atrakinus turimu raktu rūsio duris, išlaužus dujiniu raktu durų spyną sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. J. ir nulaužus dujiniu raktu durų kilpą spynai pakabinti sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. G., įsibrovė į minėtų sandėlių vidų ir pasikėsino pagrobti iš sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) akumuliatorių - 40 eurų vertės, du vandens čiaupus ir žarną - bendros 40 eurų vertės, iš sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) - televizorių „Sony Bravia“ - 60 eurų vertės, taigi įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam P. J. priklausantį 80 eurų vertės turtą ir nukentėjusiajam R. G. priklausantį 60 eurų vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas P. J..

Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublkos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

V. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai, dėl padaryto labai gailėjosi ir paaiškino, kad buvo pagautas įvykio vietoje, todėl prisipažįsta. Įtarime minimu metu jis su A. I., kurį pažįsta apie dvejus metus, priėjo prie (duomenys neskelbtini). Iš anksto turėjo tikslą įsibrauti į sandėliukus ir ką nors pavogti. Priėjus prie namo rūsio durų, A. I. su kažkokiu savo turimu raktu atrakino rūsio pagrindines duris ir jie įėjo į rūsio patalpas. Jis pats sandėliukų durų nelaužė, stovėjo šalia, o A. I. savo turimu dujiniu raktu išlaužė dviejų sandėliukų duris, jie užėjo į vidų ir į koridorių išnešė, kas maždaug vertinga, atsimena, kad išnešė televizorių, akumuliatorių, kažkokias detales. Jiems būnant rūsio patalpose, išgirdo, kad pagrindines rūsio duris kažkas užrakino iš lauko pusės, negali nurodyti per kiek laiko, bet gan greitai atvyko policijos pareigūnai ir rūsio patalpose juos sulaikė policija. Įvykio metu jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, buvo apsvaigęs, A. I. irgi buvo apsvaigęs. 2018 m. vasario 4 d., apie 12 valandą, Naujininkų rajone jie susitiko atsitiktinai, iš ten viešuoju transportu nuvažiavo į čigonų taborą, ten iš kažkokių čigonų įsigijo narkotikų, juos vartojo tabore, o būtent fentonilą leidosi į veną. Pavartojus narkotikų, jie visuomeniniu transportu, su skirtingais maršrutiniais autobusais, nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten juos ir pagavo pirmame name, į kurio rūsį jie užėjo, daugiau tikrai jokių vagysčių nespėjo padaryti. Jis pats jokių įrankių neturėjo, A. I. turėjo su savimi kažkokių įrankių. Jis į sandėliukus brautis nemėgsta, jis dažniausiai vagia parduotuvėse. Dėl įvykio gailisi. Papildomai parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys aiškus. Lietuviškai kalba, rašo, supranta. Vertėjas nereikalingas. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą 2019 m. kovo 7 d. pranešime apie įtarimą. Minėtą veiką padarė įtarime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Lieka prie duotų parodymų, juos pamena, naujų aplinkybių nenurodys. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pasielgė, nes buvo reikalingi pinigai narkotikams (b.l. 131, 132, 144 ).

- liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. vasario 4 d., apie 14.45 val. pas jį į namus atėjo kaimynas P. J., kuris pasakė, kad išlaužtos jo sandėliuko durys ir paklausė, ar ne jo televizorius stovi rūsio koridoriuje. Nuėjęs į namo rūsį, jis pamatė, kad viduje yra du policijos pareigūnai ir du jam nepažįstami vyrai. Jis pamatė, kad jo sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durys atidarytos, viduje daiktai buvo savo vietose, tik nebuvo juodos spalvos televizoriaus SONY BRAVIA, kurio vertė 60 eurų, televizorius stovėjo rūsio bendrame koridoriuje už kampo. Daugiau iš sandėliuko nieko nedingo. Jis taip pat pamatė, kad išlaužtos durys, tai yra išlaužta pakabinamos spynos įkaba, dėl to padarytą 10 eurų turtinė žala. Televizorius jam grąžintas, todėl žala padaryta tik dėl durų įkabos sugadinimo. Asmenų, kurie buvo rūsyje, jis nepažįsta ir niekada jų nematė (b.l. 5);

- liudytojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. vasario 4 d., apie 14.20 val. jis nusileido į namo rūsį, nes norėjo iš jo paimti plytelių pjaustiklį. Bendros rūsio durys buvo neužrakintos. Nusileidęs į rūsio patalpą, jis išgirdo, kad trinktelėjo duris. Priėjęs prie sandėliuko, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad koridoriuje stovi jo automobilinis akumuliatorius ir kaimyno televizorius. Tada jis pamatė, kad išlaužtas jo sandėliuko durų užraktas, girdėjosi, kad sandėliuko viduje kažkas yra, girdėjo, kad kažkas viduje krabžda. Tada jis išėjo iš rūsio į lauką, užrakino bendras lauko duris ir atsirėmęs į jas laikė, o pats tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu iš praeivio telefono. Kol laukė policijos, kažkas rūsyje bandė atidaryti lauko duris iš vidaus, o jis laikė jas užrėmęs. Atvykus policijos pareigūnams, kartu užėjo į rūsį ir koridoriuje pamatė du vyrus, kurie pareigūnams paaiškino, kad rūsyje leidosi narkotines medžiagas. Atvykus pareigūnams, jo automobilinis akumuliatorius stovėjo jau jo sandėliuko viduje, o kaimyno televizorius stovėjo bendrame koridoriuje, tačiau toliau, už kampo. Akumuliatoriaus vertė apie 40 eurų. Taip pat apžiūrėję rūsį pamatė, kad nėra dviejų vandens čiaupų bei dušo žarnos, kurių bendra vertė apie 40 eurų. Šiuos daiktus policijos pareigūnai rado sudėtus į tamsios spalvos kuprinę, kuri stovėjo bendrame koridoriuje, šalia minėtų vyrų. Sulaužyto rūsio durų užrakto vertė 20 eurų, bendrai turtinę žalą vertina 100 eurų. Minėti vyrai policijos pareigūnams prisistatė esantys V. Š. ir A. I.. Papildomai parodė, kad akumuliatorius jam buvo grąžintas, todėl turtinė žala nepadaryta. Dušo žarną ir du čiaupus pasiėmė pareigūnai, kurie po įvykio buvo rasti juodoje kuprinėje (kuprinė buvo rasta rūsyje, kur tiksliai jis nepamena). Dušo žarna ir du čiaupai, jei jam bus grąžinti, civilinio ieškinio jis nereikš. Buvo sugadinta sandėliuko durų spyna, 10 eurų vertės, todėl teko pirkti naują spyną, kuri kainavo 10 eurų. Dėl sugadintos spynos reikš civilinį ieškinį. Dėl įvykio jam padaryta 30 eurų turtinė žala (b.l. 1, 76, 77);

- liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. vasario 4 d., apie 14.32 val., patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu M. L., iš AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas sulaikė asmenį, kuris apvogė jo rūsį, laiko uždaręs duris. Prašo paskubėti. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pilietis P. J., kuris užrakinęs laiptinės ((duomenys neskelbtini) butai) rūsio duris, nusileidus laiptais į rūsį, nurodė ten esantį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, A. I. (nesimatė ar asmuo yra apsvaigęs) ir šalia jo stovintį akivaizdžiai apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų V. Š.. Apžiūrėjus rūsio sandėliukų duris pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) sandėliukų durų užraktai yra išlaužti. Ant vieno iš sandėliukų (kiek pamena Nr. (duomenys neskelbtini) durų kabėjo pakabinama spyna, o kito sandėliuko (kiek pamena sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) šerdelė buvo išlaužta. Pranešėjas P. J., kartu su jais nusileidęs į rūsį, pasakė, kad jau akumuliatorių A. I. (pranešėjas buvo tikras, kad rūsyje uždarė tik vieną vagį) nunešė atgal į jam priklausantį sandėliuką. Plazminis televizorius, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklauso piliečiui R. G., buvo pastatytas ant grindų rūsio koridoriuje, priešais sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) duris. (Duomenys neskelbtini) butų gyventojai P. J. ir R. G. turi pretenzijų dėl išlaužtų sandėliukų, pareiškimus perduos NVRS pareigūnams atvykus. Vėliau atėjęs R. G. patvirtino, kad plazminis televizorius priklauso jam ir šio sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dėžė nuo to televizoriaus. R. G. apžiūrėjo televizorių ir pasakė, kad televizorius be pažeidimų. Paviršutinės apžiūros metu pas A. I. rasti penki vienetai raktų, sukabintų ant vieno žiedo ir vienas raktas atskirai (rasti striukės kišenėse). V. Š. turėjo keturis vienetus raktų (nepamena, kur buvo rasti pas V. Š. raktai). Taip pat kišenėse buvo panaudoti švirkštai su adatomis, jie patys krovė iš kišenių ir dėjo ištrauktus daiktus į bendrą krūvą, todėl neįsidėmėjo kas ką ištraukė iš kišenių. Vienas iš minėtų raktų tiko rūsio durų spynai atrakinti. Šitą faktą žino, kadangi uždarius minėtus asmenis į tarnybinį automobilį, jos kolega paėmęs visus rastus raktus, nuėjo prie rūsio bendrų durų ir vienas iš raktų tiko spynai atrakinti (bendrų rūsio durų spyna buvo neišlaužta, be to, pranešėjas minėtus du asmenis užrakino prieš pareigūnams atvykstant). Visi išvardinti raktai galimai yra naudojami rūsio ir sandėliuko atrakinimui. Rūsyje šalia minėtų įtariamųjų (už atremtos į sieną valties) jos kolega rado juodos spalvos kuprinę, kurioje buvo sudėti galimai nusikaltimui atlikti naudojami įrankiai: atsuktuvai (4 vnt.), žirklės (1 vnt.), reguliuojamas varžtams sukti skirtas raktas (1 vnt.),varžtai, adatos, santechnikos įrangos detalės, vandens maišytuvas, žarnos ir kt., žibintuvėlis tvirtinamas ant galvos (1 vnt.). Sulaikyti asmenys neigė, kad kuprinė yra jų. A. I. elgėsi arogantiškai ir nenorėjo atsakinėti į jų klausimus. Minėtus asmenis pristatė į 1 PK (b.l. 86);

- įtariamojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, dėl to ir vogė, nes nuolat vartoja narkotines medžiagas. 2018 m. vasario 4 d., apie 14.20 val. jis iš tikrųjų norėjo įvykdyti vagystes sandėliukuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo kartu su V. Š., šį gan seniai pažįsta, dažniausiai susitinka tabore. Jis šiam vakar ir pasiūlė apvogti sandėliukus, turėjo su savimi tam pritaikytų įrankių. Iš pradžių čigonų tabore kartu su V. Š. vartojo narkotines medžiagas, kurias įsigijo tabore, o vėliau jis ir pasiūlė įvykdyti vagystę, V. Š. sutiko. Jie su viešuoju transportu, skirtingais autobusais atvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten ir nuėjo į tą namą adresu (duomenys neskelbtini), to namo pagrindinės rūsio durys buvo atrakintos, jie užėjo į vidų, jis su savo dujiniu raktu išlaužė 2 sandėliukų duris ir tada kartu su V. iš sandėliuko vidaus nešė kiek vertingesnius daiktus, kiek atsimena, tai buvo televizorius, akumuliatorius, kažkokios detalės. Jie šiuos daiktus išnešė į bendrą rūsio patalpą. Tada ir išgirdo, kad kažkas iš lauko pusės uždarė duris ir užrakino, po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir juos rūsio patalpose sulaikė. Tikrai prisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką. 2018 m. vasario 4 d. daugiau niekur jokių vagysčių atlikti nespėjo, tai buvo iš karto pirmas adresas, kur juos sulaikė. Juodos spalvos kuprinė, rasta 2018 m. vasario 4 d. rūsyje, priklauso jam, joje buvo daiktais irgi jo, tai pat į minėtą kuprinę buvo sudėjęs daiktus, kuriuos pagrobė iš sandėliuko (sandėliuko numerio nepamena), adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, pagrobtus daiktus pardavė, o pinigus išleido narkotinėms medžiagoms. Labai gailisi, padaręs nusikalstamas veikas. Sutinka dėl proceso pabaigos sutrumpinta tvarka (b.l. 110-111,125-126);

-BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2018 m. vasario 4 d., 14.31 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas P. J. sulaikė asmenį, kuris apvogė jo rūsį, laiko uždaręs duris, prašo paskubėti (b.l. 44);

- 2018 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtos rūsio patalpos, esančios (duomeny neskelbtini). Protokole nurodyta, kad sandėliuko, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), durų užkaba yra išlaužta, nulaužta užkabos auselė, esanti ant durų varčios. Sandėliuko viduje bendra tvarka nepažeista. Maždaug 1,5 m. nuo sandėliuko durų ant grindų stovi juodos spalvos televizorius „Sony“. Kito sandėliuko spynos užrakto ertmė yra tuščia. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų pėdsakais ir švirkštai (b.l. 47-59);

- 2018 m. birželio 25 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta rūsyje rasta juodos spalvos su raudonomis linijomis kuprinė su joje buvusiais daiktais – atsuktuvu, veržliarakčiu, kryžminiu atsuktuvu, plokščiaisiais atsuktuvais ir kt. (b.l. 87-94);

- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(1322)-IS1-1616, kurioje nurodyta, kad du pirštų pėdsakai, paimti įvykio vietos apžiūros metu 2018 m. vasario 4 d., apžiūrint sandėliukus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskrelbtini) tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. Du piršto pėdsakai yra palikti ne A. I. ir V. Š. pirštais, bet kito asmens (b.l. 97-98);

- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(1321)-IS1-1486 nurodyta, kad ant 2 vnt. vienkartinių švirkštų, 2018 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros metu rastų rūsio patalpose ant grindinio, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos - metadono pėdsakai (b.l. 101);

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-831-1034/2019 A. I. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už 2018 m. vasario 4 d. įvykdytą pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš sandėliukų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimas yra visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. 2018 m. vasario 4 d., apie 14.20 val., veikdamas kartu su A. I., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, A. I. atrakinus turimu raktu rūsio duris, išlaužus dujiniu raktu sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) durų spyną, priklausančio P. J. ir nulaužus dujiniu raktu sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) durų kilpą spynai pakabinti, priklausančio R. G., įsibrovė į minėtų sandėlių vidų ir pasikėsino pagrobti iš sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) akumuliatorių - 40 eurų vertės, du vandens čiaupus ir žarną - bendros 40 eurų vertės, iš sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) - televizorių „Sony Bravia“ - 60 eurų vertės, taigi įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam P. J. priklausantį 80 eurų vertės turtą ir nukentėjusiajam R. G. priklausantį 60 eurų vertės turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas P. J.. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes jis, veikdamas kartu su A. I., į sandėliukus pateko be nukentėjusiųjų leidimo, išlaužę durų spynas ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes rūsyje buvo užrakinti nukentėjusiojo P. J. bei sulaikyti atvykusių policijos pareigūnų.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. Š. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu bei jos dydžiu (b.l. 209).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. Š. - anksčiau teistas 13 kartų (b.l. 164-169), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 176-198), nedirba (b.l. 203), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose.

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma maksimali 90 parų arešto bausmė už nusikaltimą, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (daug kartų teistas ir baustas administracine tvarka) šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu V. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. vasario 4 d., 15.00 val. iki 2018 m. vasario 6 d., 11.17 val. (2 paros), taip pat nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., 14.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., 17.46 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 134, 137, 155, 153).

Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 157-158).

P. J. pareikštas 30 eurų dydžio civilinis ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu priteistas iš A. I..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. Š. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. Š. keturias laikino sulaikymo paras nuo 2018 m. vasario 4 d., 15.00 val. iki 2018 m. vasario 6 d., 11.17 val. (2 paros) ir nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., 14.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., 17.46 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Š. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

V. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti

Išaiškinti V. Š., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, privalo darbo dieną įstaigos darbo metu (I-IV – 8.00 val. – 17 00 val.; V – 8 val. – 15.45 val.) atvykti atlikti arešto bausmę į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, esančius adresu Technikos g. 34, Kaune (tel. Nr. (8-37) 452 371). Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalės kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, nurodant, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Teisėja Ingrida Mikužytė