Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2012 m. sausio 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bausmę atlikęs;

2) 2014 m. lapkričio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2015 m. vasario 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų, nuo 2015 m. balandžio 8 d. atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. 2015 m. kovo 14 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje kilusio žodinio konflikto metu rankomis pakėlė savo motiną V. J. už pažastų į viršų ir paleido, dėl to nukentėjusioji nukrito ant grindų ir susitrenkė dešinę ranką, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Be to, kaltinamasis G. J. 2015 m. kovo 15 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje kilusio žodinio konflikto metu prie stalo sėdinčiai savo motinai V. J. kumščiu sudavė du kartus į galvą bei vieną kartą kumščiu į dešinės rankos žastą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamasis G. J. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo savo motinai pripažino visiškai. Parodė, kad 2015 m. kovo 14 d. namie su motina gėrė alkoholį. Kilus konfliktui, suėmė mamą už pažastų, pakėlė į viršų ir paleido ant žemės. Nestebėjo, kaip mama nukrito. 2015 m. kovo 15 d., grįžę iš rinkimų namo, susėdo su mama kambaryje prie stalo išgerti alaus. Tarp jų vėl kilo konfliktas, du kartus trenkė motinai į galvą ir vieną kartą į dešinės rankos žastą. Tą dieną buvo labai girtas, dėl to kai kurių aplinkybių neprisimena. Supranta, kad mamai sukėlė skausmą. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams. Policijos pareigūnus iškvietė mama.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę dėl skausmo kaltinamojo motinai V. J. sukėlimo patvirtina kiti žemiau aptarti bylos faktiniai duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, 2015 m. kovo 14 d. apie 19 val. grįžusi namo, rado sūnų G. J. neblaivų, dėl to pradėjo jam priekaištauti, kilo konfliktas. Sūnus priėjo ir, abiem rankomis suėmęs jai už pažastų, pakėlė į viršų, po to paleido. Ji krito ant grindų ir susimušė dešinę ranką, jautė fizinį skausmą. Sūnus išėjo iš namų ir tą dieną daugiau nesmurtavo. 2015 m. kovo 15 d. apie 15 val. po balsavimo rinkimuose grįžo į namus su sūnumi, šis jau buvo neblaivus. Abu susėdo kambaryje išgerti degtinės, nes buvo jos gimtadienis. Vėl įvyko žodinis konfliktas. Sūnus supyko, atsistojo ir rankos kumščiu sudavė smūgį į dešinės rankos žastą, po to smūgius į galvos kairę ir dešinę puses ties smilkiniais. Po smūgių ji jautė fizinį skausmą, išbėgo iš namo (17-19 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2015 m. kovo 15 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodyboje (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo patalpose (5-7 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadoje konstatuota, kad V. J. kūno paviršiuje, apžiūrint ją 2015 m. kovo 24 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma, esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, nėra galimybės (23-24 b. l.).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos tyrėjos E. T. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2015 m. kovo 15 d. 15.24 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) G. J. smurtauja prieš motiną, namuose rasta V. J., kuri paaiškino, jog 2015 m. kovo 14 d. ir 2015 m. kovo 15 d. ją po konflikto sumušė sūnus, pakėlęs į viršų, paleido ant grindų, sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, skauda petį ar mentę. Sužalojimai neužfiksuoti (8-12 b. l.).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad G. J. 2015 m. kovo 15 d. 16.15 val. nustatytas 2,78 promilių girtumas (25 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. J. parodė, kad 2015 m. kovo 14 d. apie 19 val. namuose jis buvo neblaivus, konfliktavo su motina. Ją rankomis stipriai paėmė už pažastų, pakėlė į viršų bei paleido. Motina krito ant grindų. Tuo konfliktas pasibaigė. 2015 m. kovo 15 d. apie 15 val. su motina po balsavimo grįžo į namus, kur abu gėrė alkoholinius gėrimus, vėl įvyko konfliktas. Tuomet jis, priėjęs prie sėdinčios motinos, kumščiu sudavė jai į žastą ir du kartus į galvos sritį. Motina iškvietė policiją (31, 35 b. l.).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia G. J. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis iš pykčio tyčia du kartus per dvi dienas paeiliui panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną V. J. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties ir nukentėjusiosios parodymai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų abiem atvejais jautė fizinį skausmą, be to, skausmo sukėlimo galimybę tokiu atveju patvirtino ir specialistas S. J.. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į asmens fizinę ir psichinę sveikatą, nusikalsta prieš artimą asmenį – senyvo amžiaus motiną. Kaltinamasis yra teisiamas nebe pirmą kartą (41-49 b. l.), jis nusikalto, atlikdamas bausmę už analogišką nusikaltimą. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis nedirba (62 b. l.), darbo biržoje nesiregistruoja (63 b. l.), baustas administracinėmis nuobaudomis, skirtų baudų nesumoka (53-59 b. l.), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (61 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog pripažino kaltę dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kaltinamasis vos per metų laikotarpį jau trečią kartą teisiamas už motinos mušimą, nusikalto bausmės atlikimo metu. Tačiau taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiosios elgesį – girtavimą kartu, konfliktavimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo charakteristiką, jo teistumą, tai, jog neliko jokių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, nusikalstamos veikos nepasižymėjo žiaurumu, G. J. skirtina BK 140 straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis, paskirtos bausmės už atskiras veikas subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, jas iš dalies sudedant. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Ši bausmė subendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, ją pakeičiant pagal BK 65 straipsnio 1 dalies a punkto taisykles, ir pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus tai, jog kaltinamasis gailisi dėl nusikaltimų padarymo, į tai, jog nekilo sunkios nusikaltimo pasekmės, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis po nuosprendžio paskelbimo paleistinas iš arešto bausmės (BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. J. laikino sulaikymo nuo 2015 m. kovo 15 d. 16.20 val. iki 2015 m. kovo 16 d. 16.43 val. laikas (2 paros) (26-27 b. l.).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-309, 312 -313 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. kovo 14 d.), ir skirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. kovo 15 d.), ir skirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir G. J. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. J. laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta arešto 90 parų bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti G. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių keturioms dienoms.

Į bausmės laiką įskaityti G. J. laikino sulaikymo nuo 2015 m. kovo 15 d. 16.20 val. iki 2015 m. kovo 16 d. 16.43 val. laiką (2 paras).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti G. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamąjį po nuosprendžio paskelbimo paleisti iš arešto bausmės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.