- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-337-332-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00762-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Klavdija Kruminienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-332/2011
Teisėja: Vitalija Liauzginienė Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00762-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.29.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.4.2.; 1.1.8.;
1.1.7.2.4.
NUOSPRENDIS
2011 m. rugsėjo 14 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendžio, kuriuo:
V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-07 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003-10-01 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2010-12-11, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., prie motelio „(duomenys neskelbtini)“, iš O. V. automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios rankinės pagrobė dokumentą – O. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-10-17 Klaipėdos VPK, ir šį vairuotojo pažymėjimą neturėdamas teisėto pagrindo realizavo, 2010-12-11, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie AB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamas G. J..
G. J. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010-12-11, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie AB „(duomenys neskelbtini)“, paimdama iš V. Š. šio pagrobtą O. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-10-17 Klaipėdos VPK, neturėdama teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą ir šį vairuotojo pažymėjimą neturėdama teisėto pagrindo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., iki 2011-01-10, 9 val.. Dėl šio nusikalstamos veikos G. J. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendį dalyje, kurioje G. J. išteisinta, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – G. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir nuteisti ją 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad G. J. įgydama ir laikydama O. V. vairuotojo pažymėjimą, nesuprato, kad jį įgijo ir laikė be teisėto pagrindo ir nenorėjo taip elgtis. Vyriausiasis prokuroras teigia, kad Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jos kvalifikavimui nebūtini padariniai, o baigtu nusikaltimu pripažįstamas straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų (įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, realizavimas) atlikimas, o padariniai yra už nusikaltimo sudėties ribų ir gali turėti reikšmės parenkant ir skiriant bausmę. Tai reiškia, kad veika atitiks Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. požymius, ne tik tuomet, kai yra pagrobtas dokumentas (antspaudas, spaudas), bet ir tuomet, kai dokumentas įgyjamas be teisėto pagrindo ir jis laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Dokumento įgijimas, laikymas bei naudojimasis tampa neteisėtu, kai tai daroma be dokumento savininko sutikimo, t. y. dokumento įgijimas neturint teisėto pagrindo yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba keičia šių dalykų buvimo erdvėje vietą.
Vyriausiasis prokuroras nurodo, kad teismas konstatavo, jog ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja dokumentą ir nori taip elgtis. Vyriausiojo prokuroro nuomone, G. J., žinodama, kad vairuotojo pažymėjimas priklauso ne V. Š., o kitam asmeniui – O. V., kuris jai buvo skolingas, neturėdama teisėto pagrindo, įgijo jo vairuotojo pažymėjimą ir jį laikė, taigi nežinodama dokumento savininko valios, t. y. neturėdama jo sutikimo, neteisėtai įgijo ir laikė dokumentą. Vyriausiojo prokuroro manymu, G. J. suprato, kad vairuotojo pažymėjimas jai duodamas kaip užstatas garantuojantis, kad O. V. sugrąžins jai pinigus, tačiau ji taip pat turėjo suprasti ir suprato, kad ji neturi jokio teisėto pagrindo įgyti O. V. vairuotojo pažymėjimo, jį laikyti ar atlikti kitus su neteisėtai įgytu dokumentu veiksmus. Vairuotojo pažymėjimas jai buvo garantija, kad O. V. grąžins paimtus pinigus, o ji grąžins be teisėto pagrindo įgytą jo vairuotojo pažymėjimą, t. y. įgydama dokumentą ji veikė tiesiogine tyčia.
Vyriausiojo prokuroro nuomone, negali būti pripažįstama, kad dokumentas įgyjamas teisėtu pagrindu, kai jis įgyjamas iš trečiųjų asmenų, siekiant atgauti skolą ir tai pateikiama kaip garantija, kaip užstatas, kad pinigai bus grąžinti. Toks dokumento įgijimas negali būti traktuojamas kaip įgytas teisėtai, todėl nusikaltimu laikoma ne tik dokumento pagrobimas, bet ir bet koks neteisėtas, neturint teisėto pagrindo dokumento įgijimas. Be to, prokuroras pažymi ir tai, kad teismas, priimdamas G. J. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik tikėtinais G. J. parodymais, nurodydamas, kad tikėtina, jog G. J. galvojo, kad vairuotojo pažymėjimas jai duodamas kaip garantija, kad bus grąžinti pinigai, o tai taip pat rodo ir įrodo, kad dokumentas – O. V. vairuotojo pažymėjimas buvo įgytas neturint teisėto pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendį (apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta skundžiamo Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio data) dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde V. Š. nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar neturint tam teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tokiu būdu baudžiamoji atsakomybė numatyta už neteisėtą įgijimą ir vėlesnius veiksmus su neteisėtai įgytu dokumentu. Tokia veiką atlieka asmuo, neturintis teisės disponuoti šiame kodekso straipsnyje nurodytais dokumentais.
Apeliantas teigia, kad 2010-12-11, apie 13 val., G. J. paskambino jam ir paprašė, nuvažiavus prie motelio „(duomenys neskelbtini)“ iš baltame automobilyje laukiančio asmens paimti 1500 ar 1600 Lt skolą. Jam įsėdus į O. V. automobilį „Ford Mondeo“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apkabinus per pečius vairuotoją ir pasakius „Nebūk O. B., atiduok pinigus“, O. V. iš karto suprato, apie ką kalbama, pinigus pažadėjo atiduoti iki šeštadienio. V. Š. teigia, kad jam paklausus, ar dabar O. V. turi pinigų, jis atsakė, kad turi 100 Lt. Todėl jis (apeliantas) nuo automobilio galinės sėdynės paėmė ten buvusią rankinę, tikėdamasis rasti pinigų, kuriuos galėtų perduoti G. J., tačiau jų neradęs, iš piniginės paėmė vairuotojo pažymėjimą ir pasakė O. V., kad paima jo vairuotojo pažymėjimą ir jį gražins tada, kai jis (O. V.) atveš pinigus. Apeliantas pažymi, kad O. V. neprieštaravo, kad jis paimtų jo vairuotojo pažymėjimą ir su jo pasiūlymu grąžinti vairuotojo pažymėjimą jam atvežus pinigus iš esmės sutiko. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad O. V. būtų prieštaravęs ar kitokiais veiksmais nesutikęs duoti jam savo vairuotojo pažymėjimo, priešingai – O. V. neprieštaravo, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų paimtas, kaip jo prievolės G. J. grąžinant avansu duotus pinigus, užtikrinimo būdas. Tokiu būdu apeliantui akivaizdu, kad vairuotojo pažymėjimą jis paėmė kaip užstatą už skolą G. J.. Tokiu būdu, apelianto nuomone, jis įgijo teisę laikyti O. V. vairuotojo pažymėjimą iki jis grąžins piniginę skolą G. J., todėl jis vairuotojo pažymėjimo nepagrobė ir pavojingos, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliantas pažymi, kad teismas nenustatė, kad jis būtų O. V. atžvilgiu vartojęs fizinį ar psichologinį smurtą, jam grasinęs. Apelianto nuomone, O. V., elgdamasis nesąžiningai ir siekdamas išvengti skolos mokėjimo G. J., sukūrė versiją dėl savavaldžiavimo pagrobiant jo dokumentą ir kreipėsi į policiją.
Apeliantas nurodo, kad G. J., kuriai jis perdavė O. V. vairuotojo pažymėjimą taip pat suprato, jog šis dokumentas yra užstatas, garantuojantis, kad O. V. grąžins jai pinigus. Teigia, kad O. V. buvo žadėjęs pinigus grąžinti per tris dienas, todėl praėjus nustatytam laikotarpiui ir G. J. neatgavus skolos, ji O. V. vairuotojo pažymėjimą nunešė į Telšių policijos komisariatą ir ten atidavė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. Š. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, G. J. gynėja prašė Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas. Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendis dalyje dėl G. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).
Bylos aplinkybės liudija, jog apylinkės teismas, neištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, nesiremdamas teismų praktika, padarė nepagrįstą išvadą ir nurodė, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog G. J., įgydama ir laikydama O. V. vairuotojo pažymėjimą, nesuprato, kad jį įgijo ir laiko be teisėto pagrindo ir nenorėjo taip elgtis, ir G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis G. J. atžvilgiu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Lietuvos Respublikos BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai. Pagal teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., požymiai reiškiasi aktyviais neteisėtais dokumento pagrobimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo veiksmais. Ši nusikalstama veika yra tyčinė ir padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo (ar neveikimo) gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. J. 2010-12-11, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., prie AB „(duomenys neskelbtini)“, paimdama iš V. Š. šio pagrobtą O. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-10-17 Klaipėdos VPK, neturėdama teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą ir šį vairuotojo pažymėjimą neturėdama teisėto pagrindo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., iki 2011-01-10, 9 val.. Tokiu būdu G. J. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d..
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, 2007-06-28, Nr. T-1).
G. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji su O. V. susitarė, kad jis už 800 Lt per vieną mėnesį jos parduotuvėje įrengs šaldymo vitriną. Per sutartą terminą negavusi žadėtos šaldymo įrangos, ji skambindavo O. V., tačiau jis neatsiliepdavo. Paskambinus O. V. iš kito telefono, jis pakėlė ragelį ir pasakė, kad šaldymo vitrinos jis nepristatys. Tuomet jie susitarė, kad jis per savaitę grąžins jai 800 Lt, kitu atveju – jis turės grąžinti 1500 Lt. Tačiau žadėtų pinigų O. V. neatvežė, o jam skambinant ragelio nekėlė. G. J., supratusi, kad O. V. ją apgavo, nutarė jam paskambinti iš kito telefono, prisistatyti nepažįstamu asmeniu ir pasidomėti dėl šaldymo vitrinų. Paskambinusi iš kito telefono, ji paklausė O. V., ar jis turi šaldymo vitrinų. O. V. atsakė, kad turi ne tik šaldymo vitrinų, bet ir lentynų, ir jie susitarė susitikti 2010-12-11, 13 val., (duomenys neskelbtini) prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Prieš pat sutartą susitikimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., prie AB „(duomenys neskelbtini)“ pastato sugedo jos automobilis. Todėl ji paskambino pažįstamam V. Š., kuriam buvo pasakojusi, kad vienas žmogus jai negrąžina pinigų, ir paprašė nuvažiuoti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir iš to žmogaus, kuris yra ją apgavęs, paimti pinigus, sumos nesakė. V. Š. sutikus jai padėti, ji sėdėjo automobilyje (duomenys neskelbtini) g., prie AB „(duomenys neskelbtini)“ pastato ir jo laukė. Netrukus V. Š. privažiavo prie jos ir padavė O. V. vairuotojo pažymėjimą, sakydamas, kad po savaitės jai skolingas vyriškis atveš pinigus, tada ir atiduosi vairuotojo pažymėjimą. Ji neklausinėjo V. Š., kokiu būdu jis paėmė iš O. V. jo vairuotojo pažymėjimą, o V. Š. to neaiškino. Iš V. Š. gavusi O. V. vairuotojo pažymėjimą, ji suprato, kad jis jai duodamas kaip užstatas, garantuojantis, kad O. V. grąžins jai pinigus. Grįžusi namo ji norėjo vairuotojo pažymėjimą grąžinti O. V., jam skambino, tačiau jis nekėlė telefono ragelio, todėl ji O. V. vairuotojo pažymėjimą laikė savo namuose, kol perdavė policijos pareigūnams. O. V. pas ją atvykęs nebuvo, iki šiol pinigų nėra grąžinęs, vairuotojo pažymėjimo neprašė (47, 48, 53, 54, 129 b. l.).
Nukentėjysis ir civilinis ieškovas O. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jam paskambino G. J. ir paklausė, ar yra galimybė gauti padėvėtą šaldymo vitriną. Jis atsakė, kad yra, ir susitaręs su G. J. dėl 800 Lt avanso, jis iš jos gautą avansą atidavė trečiam asmeniui, kuris turėjo parvežti vitriną, tačiau šis žmogus jį apgavo, vitrinos neparvežė ir pinigų negrąžino. O jis pats apie tai G. J. neinformavo ir gauto avanso jai negrąžino. 2010 m. gruodžio mėn. jam paskambino G. J. ir pareikalavo grąžinti jai pinigus už žadėtą šaldymo virtiną. Nors šio pokalbio metu jis pažadėjo jai pinigus grąžinti po trijų dienų, tačiau savo pažado netesėjo, nes neturėjo pinigų. Po trijų dienų jam paskambino nepažįstama moteris ir paklausė, ar yra galimybė gauti šaldymo vitriną ir lentynas. Jis paaiškino, kad galimybė yra ir su šia moterimi susitarė susitikti 2010-12-11 (duomenys neskelbtini) prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutartu laiku nuvažiavo į sutartą vietą. Į susitikimo vietą atvažiavęs jam nepažįstamas vyriškis (V. Š.), įsėdo į jo automobilį, elgėsi ir kalbėjo grubiai, ir reikalavo iš jo 1500 Lt – 800 Lt, gautus avansu už vitriną, bei 700 Lt už važinėjimą ir sugaištą laiką. Jam atsakius, kad tokių pinigų neturi, V. Š. nuo automobilio sėdynės paėmė jo rankinę ir iš jos paėmė jo vairuotojo pažymėjimą, sakydamas, kad jis turi grąžinti 1500 Lt per savaitę. Tą pačią dieną, grįžęs į namus, jis kreipėsi į Palangos miesto policiją (14, 20-22, 29, 30, 130 b. l.).
Nuteistasis V. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2010-12-11 jam paskambino G. J. ir paaiškinusi, kad sugedo jos automobilis, paprašė 13 val. nuvažiuoti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kur stovės baltos spalvos automobilis „Ford Mondeo“, ir iš šio automobilio vairuotojo paimti 1500 Lt.. Nuvykus į nurodytą vietą, ten jau stovėjo G. J. nurodytas automobilis. Jis įlipo į tą automobilį ir liepė vyriškiui (O. V.) grąžinti skolą. Tačiau O. V. pasakius, kad dabar turi tik 100 Lt, jis paėmė ant galinės sėdynės buvusią piniginę ir, joje neradęs pinigų, iš jos paėmė vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas bus grąžintas tada, kai jis grąžins pinigus. Jis vyriškiui negrasino ir smurto nenaudojo. Po to jis nuvažiavo prie AB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, kur jo laukė G. J., ir jai atidavė vairuotojo pažymėjimą, sakydamas, kad šį pažymėjimą galės grąžinti tam vyriškiui, kai šis atveš pinigus. Po šio įvykio G. J. jam papasakojo, kad O. V. jai buvo pažadėjęs jos parduotuvėje įrengti šaldymo vitriną ir už tai paėmęs 800 Lt avansą, daugiau nebepasirodė, į telefono skambučius neatsakė, pinigų jai negrąžino. Tada ji paskambino O. V. iš kito telefono ir, prisistačiusi nepažįstama moterimi, pasidomėjo dėl šaldymo vitrinos. O. V. pažadėjus ją įrengti, jie susitarė susitikti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais veiksmais G. J. tikėjosi atgauti iš O. V. pinigus (68, 69, 73, 74, 128, 129 b. l.).
Iš 2011-01-10 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad 2011-01-10 G. J. policijos pareigūnei pateikė O. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą 2005 m. spalio 17 d. Klaipėdos VPK (37-39 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad G. J. įvykdė nusikalstamą veiką – neturėdama teisėto pagrindo įgijo O. V. vairuotojo pažymėjimą ir neturėdama teisėto pagrindo jį laikė savo namuose. G. J. kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir šiame nuosprendyje išdėstytais bylos duomenimis: nukentėjusiojo O. V. ir nuteistojo V. Š. parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais, pačios G. J. parodymais ir kitais bylos duomenimis.
Iš bylos duomenų matyti, kad G. J. O. V. vairuotojo pažymėjimą įgijo 2010-12-11 ir Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui jį pateikė tik 2011-01-10, kai jau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, policijos pareigūnai aiškinosi nusikaltimo aplinkybes bei nusikaltimą padariusius asmenis. G. J. pirmosios instancijos teismo metu neginčijo, kad iš V. Š. įgijo ir laikė O. V. vairuotojo pažymėjimą, tačiau neigė turėjusi tyčią įgyti ir laikyti svetimą dokumentą. Atsižvelgiant į nuteistojo V. Š. ir pačios G. J. parodymus, jog V. Š. padavus jai O. V. vairuotojo pažymėjimą ir nepasakius, kokiu būdu jį gavo, tik pasakius tai, kad, kai O. V. atveš pinigus, tada ir atiduosi jam vairuotojo pažymėjimą, ji pagalvojo, jog vairuotojo pažymėjimas jai duodamas kaip užstatas, garantuojantis, kad O. V. grąžins jai pinigus, tačiau šio dokumento ji O. V. iš karto negrąžino, o laikė pas save namuose. Tai patvirtina, kad G. J. suprato, jog įgijo ir laikė O. V. vairuotojo pažymėjimą, t. y. G. J. suprato įgijusi kito asmens dokumentą, nes sąmoningai jį paėmė iš V. Š. ir laikė pas save namuose. Todėl daroma išvada, kad O. V. vairuotojo pažymėjimą G. J. paėmė tyčia, suprasdama, jog tai dokumentas, ir to norėdama. Pastebėtina, kad G. J. neturėjo Lietuvos Respublikos įstatymais jai suteiktų teisių paimti kito asmens dokumentą, ji vairuotojo pažymėjimą paėmė be nukentėjusiojo O. V. leidimo, todėl tokie jos veiksmai laikytini neteisėtais, kas pagal teismų praktiką tokiose bylose pripažįstama dokumento įgijimu ir laikymu, neturint teisėto pagrindo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, G. J. nusikalstama veika dėl O. V. vairuotojo pažymėjimo įgijimo ir laikymo neturint teisėto pagrindo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. Š. atžvilgiu dėl O. V. vairuotojo pažymėjimo pagrobimo ir realizavimo, neturint teisėto pagrindo, apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. V. Š. kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtais ir šiame nuosprendyje jau aptartais nukentėjusiojo O. V. ((14, 20-22, 29, 30, 130 b. l.), G. J. parodymais (47, 48, 53, 54, 129 b. l.), daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais (37-39 b.l.), paties V. Š. parodymais (68, 69, 73, 74, 128, 129 b. l.), kitais įrodymais.
Vertinant minėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. Š. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo V. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d..
V. Š. apeliacinio skundo argumentų, kad jis O. V. atžvilgiu fizinio ar psichologinio smurto nevartojo, jam negrasino, ir O. V. neprieštaravo, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų paimtas, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl jie atmestini. Priešingai, šiuos nuteistojo argumentus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo O. V. parodymai, kad nuteistasis V. Š. susitikimo su juo metu elgėsi ir kalbėjo grubiai, reikalavo grąžinti 800 Lt skolą G. J. ir 700 Lt už važinėjimą ir sugaištą laiką. (20-22, 130 b. l.). Netikėti O. V. parodymais nėra pagrindo.
Skirdamas G. J. bausmę už jos padarytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas, teisiamosios asmenybę – neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra individualios įmonės savininkė, susituokusi, atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. J. skirtina Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatyta ir prokuroro apeliaciniu skundu siūloma skirti bausmė – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2011-05-25 nuosprendį dalyje, kurioje G. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
G. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., ir nuteisti 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.