Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-31 · Administracinė byla Nr. I-1232-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
I-1232-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03964-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1232-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-03964-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant atsakovės atstovui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK), 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. liepos 16 d. buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Pareiškėjo teigimu, kameroje nebuvo lango, buvo tamsu. Areštinėje nebuvo gyvenamųjų patalpų nerūkantiems arba norintiems mesti rūkyti, kitas kameroje kartu buvęs asmuo per dieną surūkydavo 10-15 cigarečių. Per parą tik 1 valandą galėjo pasivaikščioti lauke. Kameroje nebuvo karšto vandens, veidrodžio, todėl negalėjo nusiskusti, nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti rūbus. Kameroje nebuvo unitazo, gamtinius reikalus turėjo atlikinėti į skylę grindyse, sienos ir lubos buvo avarinės būklės, nebuvo ventiliacijos, trūko oro, buvo drėgna. Kameroje buvo tarakonų, pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Nurodo, kad buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai. Policijos pareigūnai jį teismo salėje laikė su antrankiais ir už grotų, o tai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. Pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nenumato jokio senaties termino.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 7-9) su skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, skundą atmesti. Paaiškino, kad 2012 m. liepos 3 d. pareiškėjas buvo laikinai sulaikytas ir uždarytas į Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerą Nr. 6. 2012 m. liepos 5 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl kardomosios priemones (suėmimo) skyrimo. Pareiškėjas buvo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, konvojaus pareigūnai, pasinaudodami Konvojavimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis bei atsižvelgdami į konkrečią situaciją ir įvertinę ypatingų įvykių riziką, t. y. kad teismo posėdžio salėje nebuvo specialaus atitvaro, atskiriančio konvojuojamąjį asmenį nuo kitų proceso dalyvių, teisėtai pasinaudojo jiems suteikta teise panaudoti antrankius kaip saugumo priemonę konvojuodami pareiškėją. Be to, pareiškėjas surakintas antrankiais buvo palyginti neilgą laiko tarpą, nes konvojavimo maršrutas vyko Vilniaus miesto ribose, teismo posėdis truko trumpai.

Vilniaus AVPK areštinės kameroje Nr. 6 vėdinimui užtikrinti yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, tai atitiko HN 37: 2009 23 p. reikalavimą. Pareiškėjas buvimo Vilniaus AVPK areštinėje skundų ir pageidavimų dėl laikymo ar kitų sąlygų nepareiškė. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad Vilniaus AVPK nebuvo patalpų nerūkantiems arba norintiems mesti rūkyti, tačiau su prašymais jį perkelti į areštinės kamerą, kurioje nerūkoma, į Vilniaus AVPK nesikreipė ir tokio pageidavimo neišreiškė. Areštinės būklė yra patenkinama, ji iš esmės tinkama laikyti suimtuosius ir sulaikytuosius asmenis. Sanitarinių mazgų areštinėje įrengimas atitinka HN 37:2009 reikalavimus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė kartą per savaitę praustis po dušu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 p., nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Vilniaus AVPK areštinė 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagristi įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinėje nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. liepos 16 d. Iš teismui pateiktos medžiagos, atsakovo atsiliepimo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. liepos 16 d. (b. l. 7).

Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2016 m. spalio 3 d. (b. l. 3), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų apimti laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. Kaip minėta, pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo laikomas iki 2012 m. liepos 16 d., todėl į teismą kreipdamasis 2016 m. spalio 3 d. praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjo teigimu, pažeidimai jo atžvilgiu prasidėjo nuo buvimo Vilniaus apskrities VPK areštinėje, t. y. nuo 2013 m. liepos 3 d., tačiau skundą teismui jis išsiuntė tik 2016 m. spalio 3 d. Apie savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti šių pažeidimų pasireiškimo momentu, nuo tada ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad jo teisių pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas bei nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė.

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovo atstovas prašo ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12). Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti Vilniaus apskrities VPK prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. A-261-1027/2011, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2408-624/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas