Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Š. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutarimo, kuriuo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį nubaustas 1250 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem (2) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nubaustojo V. Š. atstovas advokatas M. M. mano, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, administracinė byla, kurioje V. Š. nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d., nutraukta dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo (ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p.). Tvirtina, jog teismas nekonstatavo, ar byloje pakanka įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių, teismas vadovavosi vien V. Š. pirminiu paaiškinimu, tačiau nepatikrino bei neįvertino teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių. Teismas nurodė, jog duomenų apie kitą asmenį, kuris galėjo vairuoti automobilį, nepateikta, todėl visos aplinkybės, susijusios su I. G. asmeniu, buvo vertinamos kaip išgalvotos ir neatitinkančios objektyvios tiesos. Advokato įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. Š. pirminis paaiškinimas, greičio matavimo aparatu užfiksuoti duomenys bei tarnybinis pranešimas – V. Š. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepagrindžia. Nurodo, kad V. Š. dėl padaryto pažeidimo save apkalbėjo ir prisiėmė kaltę, nenorėdamas pakenkti draugui, tačiau sužinojęs, kad už tokio pobūdžio pažeidimą numatyta griežta nuobauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, V. Š. apie šį įvykį dar kartą pranešė I. G., kuris sutiko duoti parodymus policijos pareigūnams bei teismui. Advokato M. M. tvirtinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei tarnybinis pranešimas taip pat surašyti remiantis pirminiu ir tikrovės neatitinkančiu V. Š. paaiškinimu. Nurodo, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatydami pažeidimo padarymo faktą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą, galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Apeliantas teigia, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamos traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Vadovaujantis teismų praktika ir bendrai priimtomis nuostatomis, teismo išvados nutarime negalėjo būti grindžiamos vien V. Š. pirminiu prisipažinimu dėl padaryto pažeidimo, jei šių aplinkybių nepatvirtina kiti įrodymai. Advokatas M. M. nurodo, jog teismas, nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylas, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai ir nešališkai. Byloje jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nubausti V. Š. už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, kurio realiai nepadarė, nėra. Nagrinėjamu atveju nutarimas grindžiamas prielaidomis, teismas visiškai nepagrįstai kritikavo V. Š. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kurios iš viso ištirtos nebuvo. Kadangi kilusioms abejonėms išsklaidyti jokių priemonių imtasi nebuvo, todėl šios abejonės aiškinamos apelianto naudai. Apelianto nuomone, teismas buvo šališkas, bylos nagrinėjimo metu išsakė savo išankstinę nuomonę dėl būsimo nepalankaus procesinio sprendimo V. Š., nepagrįstai atmesdamas prašymą apklausti V. Š. sutuoktinę dėl įvykio aplinkybių bei I. G. viešnagės Klaipėdoje, nurodė, jog sutuoktinė vis vien duos melagingus parodymus. Kadangi teismo posėdžio protokolas rašomas nebuvo, šias aplinkybes turėtų patvirtinti teismo posėdžio garso įrašas. Apeliantas prašo dar kartą įvertinti V. Š. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat apklausti V. Š. sutuoktinę bei išsamiai ištirti ir įvertinti visą rašytinę bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

2011-09-19 V. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-29 nutarimu už tą pažeidimą jis nubaustas 1250 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem (2) mėnesiams.

2011-09-19 paaiškinime V. Š. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog turėjo įsigijęs bilietus į keltą Klaipėda–Kylis, Rimkų gyvenvietėje buvo uždaryta geležinkelio pervaža, vėlavo, todėl labai skubėjo (b. l. 5).

2011-09-19 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK KPB Administracinės veiklos poskyrio specialistė V. D. nurodė, jog pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolo Nr. 728/3225 duomenis buvo nustatyta, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. Š., viršijo leistiną greitį. Atvykęs į Kelių policijos biurą V. Š. su padarytu pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 str. 6 d. (b. l. 7).

Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole Nr. 728/3225 užfiksuota, jog 2011-07-30 20.20.41 val. (duomenys neskelbtini), automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 128 km/val. greičiu (greitis, atmetus paklaidą – 125 km/val.), nors leistinas važiavimo greitis 70 km/val. (b. l. 6).

Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos teismo posėdžiuose ATPK 283 straipsnyje nustatyta tvarka ir viešai (ATPK 254 str.). Iš skundžiamo nutarimo galima manyti, kad V. Š. bylos nagrinėjimo dieną į teismą atvyko, posėdyje dalyvavo, tačiau teismo posėdžio protokolo byloje nėra. Skundžiamame teismo nutarime nurodyta, kad V. Š. parodė, jog automobilį vairavo ne jis, o jo draugas I. G., su kuriuo kartais susisiekia per „Scype“, žino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo gimimo datos ir tikslaus adreso nurodyti negalėjo. V. Š. su I. G. atsitiktinai susitiko Jūros šventės metu, pokalbio metu išsiaiškino, kad V. Š. išvyksta į užsienį, o I. G. kelias dienas dar viešės Lietuvoje, todėl V. Š. davė jam naudotis savo automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toliau skundžiamame nutarime nurodoma, kad jie skubėjo į keltą, administracinio teisės pažeidimo padarymo metu už vairo sėdėjo I. G.. Kai V. Š. buvo iškviestas į Kelių policijos biurą, jis, nežinodamas, kad už padarytą teisės pažeidimą gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, prisiėmė visą atsakomybę sau, ir tai galėtų paliudyti jo sutuoktinė, kuri atsisveikino su V. Š. ir I. G. prieš jiems išvykstant.

Iš skundžiamame nutarime teisėjos laisvai interpretuojamų V. Š. parodymų, kurie teismo posėdžio protokole neužfiksuoti, nes toks administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą patvirtinantis dokumentas nesurašytas iš viso, galima suprasti, kad V. Š. turėjo išvykti į užsienį, todėl jis savo automobiliu leido naudotis Lietuvoje viešėti pasilikusiam I. G.. Tame pačiame teismo nutarime tvirtinama, kad į keltą skubėjo ir vienas, ir kitas, automobilį vairavo I. G.. Nesant teismo posėdžio protokolo, nustatyti, ką teismo posėdyje aiškino V. Š., neįmanoma, neįmanoma nustatyti ir to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareiškė kokius nors prašymus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, kaip tie prašymai buvo išspręsti, ar nebuvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (ATPK 272 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos (ATPK 249 str., Lietuvos Respublikos 1992-05-26 įstatymo Nr. I-2589 ir 2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1142 redakcijos).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, priimdama skundžiamą nutarimą, įvertino administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentus, bet jokių veiksmų V. Š. versijai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, patikrinti nesiėmė. Administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdžio protokolo, kuris galėtų V. Š. teismo posėdžio metu duotus parodymus patvirtinti, nėra, nes teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 83 straipsnyje numatytas teismo posėdžio eigos fiksavimas. Kiekviename administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka, rašomas protokolas ir daromas garso įrašas (ABTĮ 83 str. 1 d.). Protokolas turi būti baigtas rašyti ir posėdžio pirmininko arba jo pavedimu teisėjo pranešėjo bei teismo posėdžio sekretoriaus pasirašytas (nurodant pasirašymo datą) ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos (ABTĮ 83 str. 4 d.). Teismo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą teismo posėdžio garso įrašą pažymima teismo posėdžio protokole. Jeigu darant teismo posėdžio garso įrašą dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies, vadovaujamasi protokole esančia informacija. Šalys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, taip pat atlygintinai gauti šio įrašo skaitmeninę kopiją (ABTĮ 83 str. 5 d.). Šalys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasirašymo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabas raštu dėl protokolo (ABTĮ 83 str. 6 d.).

Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos (ABTĮ 79 str. 5 d.).

Tam, kad būtų galima patikrinti V. Š. iškeltą versiją, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo ir greitį viršijo I. G., visų pirma būtina pašalinti V. Š. parodymų prieštaravimus. Keltu Klaipėda–Kylis plaukę asmenys, automobiliai galėjo būti registruojami kelto dokumentuose, todėl būtų galima nustatyti, ar įvykio vakarą V. Š. išplaukė keltu su automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienas ar su I. G.. Turint bent kokius nors duomenis apie tai, būtų galima daryti išvadą ir dėl V. Š. naujai iškeltos versijos – ar pažeidimo padarymo dieną savo automobilį „Renault Laguna“ vairavo pats V. Š..

Kadangi kyla abejonių, ar V. Š. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje, nes skundžiamo teismo nutarimo įžanginėje dalyje tokios sąvokos kaip „teismo posėdyje“ nėra, byloje nėra ir teismo posėdžio protokolo, o todėl skundžiamame nutarime V. Š. išdėstytų paaiškinimų laikyti autentiškais nėra pagrindo, yra pagrindo konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pažeisdamas toms byloms nagrinėti nustatytą įstatymais reglamentuotą tvarką, pažeisdamas administracine tvarka nubausto V. Š. teisę į nešališką ir teisingą teismą, ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 257, 283 straipsnių reikalavimus. Šie pažeidimai laikomi esminiais proceso teisės pažeidimais, turėjusiais įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (302¹⁷ str. 1 d. 5 p.), todėl skundžiamas nutarimas kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas, o byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti ir V. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.