Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-34-1183/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-02
Bylos Nr.
II-34-1183/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00272-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-34-1183/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00272-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 6.1; 21.10.4;21.11.3(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. B.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovams D. K. ir S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjos D. K. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. VMI-04-ANR_N-1678-2023 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė L. G. 2023 m. spalio 18 d. D. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2023 m. spalio 8 d. 11.10 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., bendrovės vadovė D. B., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, leido E. P. 2023 m. spalio 8 d. dirbti padavėjos pareigose įmonės naudai, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjos D. K. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-1678-2023 D. B. buvo nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 eurų dydžio bauda.

D. B. (toliau – ir Pareiškėja) su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad patikrinimo metu specialistei buvo pateikti dokumentai, kad 1 SD pranešimas dėl darbuotojos E. P. priėmimo į darbą buvo pateiktas Sodrai 2023 m. spalio 6 d., tačiau pildant 1SD pranešimą, įmonės buhalterė, rašydama datą suklydo ir įrašė 2023 m. spalio 10 d. Buhalterė nepasitikrino dar kartą, kad rašant datą kitame laukelyje, suklydo. Įmonės vadovė el. paštu buhalterei 2023 m. spalio 5 d. išsiuntė nurodymą įdarbinti E. P. nuo 2023 m. spalio 8 d., visi dokumentai, vykdant vadovės nurodymą, buvo parengti 2023 m. spalio 5 d., Sodros 1SD forma pateikta 2023 m. spalio 6 d. Vadovės el. paštu siųstas nurodymas, dokumentų pildymo ir pateikimo datos įrodo, kad piktnaudžiavimo šiuo atveju nebuvo, buvo padaryta klaida. Su darbuotoja buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau buvo nepasirašyta, kadangi buvo savaitgalis, pati buvo išvykusi, tačiau 2023 m. spalio 8 d., sekmadienį, pirmą darbuotojos darbo dieną, atvyko į darbą pasirašyti darbo sutarties, apie 10 val. Tuo metu vyko operatyvus patikrinimas, darbuotoja E. P. patvirtino, kad dirba nuo 2023 m. spalio 8 d., bet sutarties dar nespėjo pasirašyti. Tai, kad darbuotoją su įmone sieja darbiniai santykiai įrodo ir tai, kad darbo užmokestis išmokėtas nuo 2023 m. spalio 8 d., pildomas darbo laiko žiniaraštis, grafikas, kad pranešimas Sodrai apie priėmimą į darbą buvo pateiktas 2023 m. spalio 6 d. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, į šiuos argumentus visiškai nebuvo atsižvelgta ir šios aplinkybės nevertintos, o nutarta, kad padarytas nusižengimas dėl nelegalaus darbo. Tai, kad įmonėje buvo nelegalaus darbo faktas nesutinka ir tą patvirtina visos faktinės aplinkybės, todėl teismo prašo paskirtą baudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su Pareiškėjos skundu. Atsiliepime į skundą nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2023-10-08 kavinėje dirbo padavėja E. P.. Patikrinimo metu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių nustatyta, kad E. P. UAB (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2023 m. spalio 10 d., t. y. ir darbuotojos įdarbinimo įmonėje data. E. P. dėl darbo įmonėje 2023-10-08 pateikė paaiškinimą Nr.(31.49) FR1047-2481, kuriame nurodė, „Prašymo dėl priėmimo į darbą dar nesu parašiusi, taip pat neturiu sudarytos darbo sutarties. 2023-10-08 man vyksta apmokymai atliekant darbines funkcijas, užsakymų iš klientų priėmimas, maisto ir gėrimų nunešimas klientams, darbas su kasos aparatu, priimant iš klientų pinigus ir atiduodant grąžą, indų nuo stalų nurinkimas, kavinės savininkė ir kolegė pasakė, kad šiandien apsimokinsime dirbti.“ Tai paneigia Pareiškėjos poziciją, kad pranešant Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos E. P. darbo pradžią nuo 2023-10-10, o ne nuo 2023-10-08, buvo padaryta klaida. Nurodo, kad Pareiškėja neužtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla būtų organizuojama tinkamai.

Pareiškėja teismo posėdyje skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad nesutinku su tokia didele suma, norėtų, kad bauda būtų sumažinta, tokią klaidą padarė ne ji. Žinojo, kad ji įdarbinta nuo 8 d., ne nuo 10 d. Kai inspektorė patikrino, sako, kad ji dirba nuo 10 d., prie jos paskambino buhalterei. Buhalterė paaiškino, kad suklydo. Parodė atvykusiai inspektorei visus susirašinėjimus, paskambino prie inspektorės buhalterei. Buhalterė padarė klaidą netyčia, ji nepamatė, kad padarė tą klaidą. Buhalterė yra D. B., jos pareigos numatytos sutartyje. Buhalterė skaičiuoja atlyginimus, sąskaitas, sutartis, perduoda Sodrai, mokesčiams. Buvo įsitikinę, kad ji yra įdarbinta 8 dieną. Prieš kelias dienas darbuotoja buvo atvykusi, susitarė, kad nuo sekmadienio ją įdarbina. Pokalbis buvo su ja ir dukra G. N.. E. P. turėjo ateiti nuo 8.00 val. ir dirbti barmene - padavėja, tą dieną ir pasimokinti. Po darbo pokalbio gal dar darbuotoja su dukra bendravo telefonu, bet negali pasakyti. Atrodo, kad bendravo dukra, nes ji yra vedėja, ji kalbasi su darbuotojais, nurodo ką dirbti. Darbo laiką nurodė nuo spalio 8 d., tai buvo sekmadienis, atlyginimas minimalus. Dukra kalbėjo apie sutarties pasirašymą tą dieną, ir pati tą dieną atvyko, bet tai klaida. Prieš dieną atvyko, būtų sudariusi sutartį ir pasirašiusi. Pati buvo vietoje ir būtų pasirašę, jei būtų žinoję, tai klaida. Buhalterė tikrai žinojo, kad nuo 8 d., kadangi buvo savaitgalis taip viskas ir išėjo. Pokalbis buvo ankščiau, bet ji žinojo, kad įdarbinta nuo 8 d., nuo savaitgalio. E. minėjo, kad kažkur buvo dirbusi, bet labai neilgai, lyg kirpėja buvusi. Banko sąskaitą lyg buvo nurodžiusi, bet apie tas aplinkybes kalbėjo labiau su dukra. Kaltę pripažįsta iš dalies, su pažeidimu sutinka iš dalies, kad nepasirašė sutarties prieš dieną. Kai atsiuntė sutartį gal pati būtų pastebėjusi, bet sako sekmadienį ateina į darbą ir pasirašys. Darbo sutartyse padaryta klaida, ji yra padavėja, ne pardavėja. Sutartį darbuotoja pasirašė turbūt atvažiavusi pirmadienį, po patikrinimo. Tuomet pasakė jai, kad ji eitų namo, jei tokia klaida įvyko. Ankščiau jokių pažeidimų dėl nelegalaus darbo įmonėje nebuvo. Su liudytojomis apie šiandienos liudijimą nekalbėjo.

Liudytoja E. P. teismo posėdyje parodė, kad nesupranta, kodėl šiandien yra kviesta. Pas D. B. dirbo barmene - padavėja. Spalio 8 dieną vyko patikrinimas iš mokesčių inspekcijos. Spalio 8 dieną turėjo vykti jos įdarbinimas. Pirminis darbo pokalbis buvo, bet kada nepamena, ankščiau, prieš patikrinimą. Bendravo su G., jos pavardės nežino, ji buvo atsakingas asmuo. Pačios D. B. darbo pokalbyje nebuvo. Gali būti, kad jai atvykus į pokalbį, ji buvo kabinete. Su G. kalbėjo dėl darbo sąlygų, apie darbo pobūdį, grafiką, atlyginimą, turėjo pradėti dirbti nuo spalio 8 dienos. Pareigos barmenė - padavėja, bandomojo laikotarpio nebuvo numatyta. Ankščiau yra dirbusi tokį darbą. Dokumentų nepasirašinėjo, juos pasirašė po patikrinimo. Darbo pokalbio metu banko duomenų nenurodė. Banko sąskaitos duomenis atnešė spalio 8 dieną. Nurodymus tą dieną, ką dirbti, kaip dirbti, davė kolegė. D. B. atėjo, pasveikino atvykus į kolektyvą. Per patikrinimą spalio 8 dieną pamatė D. B., buvo daug streso, daug ko nepamena. Šiuo metu nedirba, po patikrinimo dirbo dar vieną dieną ir išėjo. Pirmadienį dar dirbo, turėjo kitą dieną ateiti, bet parašė, kad nebeateis ir išėjo. Kalbos apie dokumentus, darbo sutarties pateikimą nebuvo, nepasirašė. Nebuvo mačiusi buhalterės ir nežino, neteko su ja bendrauti. Suprato, kad yra buhalterė, vardo, pavardės nežino. Dėl bylos su niekuo nebendravo.

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad spalio 5 d. gavo elektroniniu paštu pranešimą, kad reikia įdarbinti E. P. nuo spalio 8 dienos, skliaustuose sekmadienis. Pasitikslino, ar tikrai taip, gavo atsakymą, kad tikrai. Supildė visus dokumentus spalio 5 dienos darbo sutartį, įsakymą, prašymą, o spalio 6 dieną, penktadienį, pateikė Sodrai pranešimą ir įrašė dešimt – dešimt. Įrašė, kad darbo pradžios data: 2023.10.10, nors aiškiai žinojo, kad nuo spalio 8 dienos, tiesiog suklydo. Įsakymą gavo nuo spalio 8 d. įdarbinti žmogų - padavėją. Tiesiog pildydama vienoje eilutėje suklydo. Viršuje spalio 6 d. matosi, nes pateikė prie dokumentų įsakymą, kad prašo priimti būtent nuo spalio 8 dienos. Gavo vadovės įsakymą ir tikrai negalėjo jos neklausyti. Nurodymą siuntė iš UAB (duomenys neskelbtini), kur yra elektroninis paštas ir ji gauna nurodymus. Gavo penktadienį, kad reikia įdarbinti nuo spalio 8 d., pirmoji darbo diena ir išdėstyti visi E. P. duomenys, asmens kodas, viskas. Iš vadovės pusės tikrai buvo nurodymas nuo spalio 8 dienos. Viską gavo elektroniniu paštu. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuris teikia buhalterines paslaugas UAB (duomenys neskelbtini). Tiesiogiai įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirba. Jos funkcijos teikiant paslaugas: pirkimai, pardavimai, pavedimai tik Mokesčių inspekcijai, Sodrai, tiekėjams ne, darbo sutarčių sudarymas, pranešimas Sodrai. Pati gauna pranešimą, kad prašo įdarbinti žmogų, pirmoji darbo diena tokia ir tokia, ir žmogaus visus duomenis. Paruošia darbo sutartį, prašymus, įsakymus tam tikromis formomis ir persiunčia paštu (duomenys neskelbtini). Jai pareigos nuvežti žmogui sutartį, kad jis pasirašytų nėra. Atrodo, kad parašus surenka vedėja, bet pasirašo tik direktorė. Apie darbo pokalbį su E. P. nežino. Gauna nurodymą įdarbinti žmogų ir visada jį vykdo. Prašymą paruošė spalio 5 d. ir buvo persiųsta elektroniniu paštu, turbūt ji buvo atspausdinta, bet kodėl nenuėjo pasirašyti sutarties, nežino. Darbo funkcijos nurodytos sutartyje „pardavėja“ jos klaida, net nežinojo, bet tikrai žinojo, kad įdarbinama padavėja. Įsakymus ruošia, prašymus dėl priėmimo į darbą, kad liktų padėti parašą ir išsiunčia įmonei el. paštu. Jei įmonėje pastebi klaidą, gauna pastabą, kad reikia pakoreguoti. Šiuo atveju, gavo nurodymą įdarbinti nuo spalio 8 d., klaidų ankščiau yra pasitaikę, bet tokios ne.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, pagal kurias darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog iš esmės nėra ginčo, kad kaltinime minima E. P. 2023 m. spalio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., atliko padavėjos funkcijas. Tai pripažįsta ir pati pareiškėja, nurodydama, kad buvo įsitikinusi, jog E. P. yra įdarbinta nuo 2023 m. spalio 8 d.; E. P. turėjo ateiti nuo 8.00 val. ir dirbti barmene - padavėja, tą dieną ir pasimokinti; darbo laiką nurodė nuo spalio 8 d., tai buvo sekmadienis. Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog atliekant patikrinimą, kavinėje dirbo (užsakymus iš klientų priėmė, maisto patiekalų ir gėrimų nešimas klientams, atsiskaitymas su klientais už prekes, indų nuo stalų surinkimas) padavėja E. P.. Iš D. B. paaiškinimo raštu matyti, kad ji nurodė, jog E. P. 2023 m. spalio 8 d. dirbo padavėjos pareigose, ji dirbo pirmą dieną nuo 8 val. iki 17 val.; jos pareigos aptarnauti klientus, priimti užsakymus, patiekti maistą, stebėti kaip dirbama su kasos aparatu. Analogiškas aplinkybes paaiškinime raštu nurodė ir E. P.. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad 2023 m. spalio 8 d. kavinėje (duomenys neskelbtini) E. P. dirbo ir atliko padavėjos pareigas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog operatyvaus patikrinimo metu, buvo nustatyta, jog nebuvo laikytasi DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog E. P. UAB (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pradžios data yra 2023 m. spalio 10 d., t. y. ir darbuotojos įdarbinimo įmonėje data. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti 1 SD forma (Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią). Tačiau Pareiškėja tvirtina, jog šiuo atveju buvo padaryta buhalterės klaida, kadangi jai buvo nurodyta, jog E. P. įdarbinama nuo 2023 m. spalio 8 d., sekmadienio. Teisme apklausta galimai minėtą klaidą padariusi ir įmonės buhalteriją tvarkanti buhalterė D. B., patvirtino, jog 2023 m. spalio 5 d. gavo elektroniniu paštu pranešimą, kad reikia įdarbinti E. P. nuo spalio 8 dienos, skliaustuose sekmadienis; pasitikslino, ar tikrai taip, gavo atsakymą, kad tikrai; supildė visus dokumentus spalio 5 dienos darbo sutartį, įsakymą, prašymą, o spalio 6 dieną, penktadienį, pateikė Sodrai pranešimą ir įrašė, kad darbo pradžios data - 2023.10.10, nors aiškiai žinojo, kad nuo spalio 8 dienos, tiesiog suklydo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog visi E. P. įdarbinimo dokumentai, t. y. darbo sutartis, įsakymas dėl priėmimo į darbą, E. P. prašymas dėl priėmimo į darbą, prašymas buhalterijai bei dėl darbo užmokesčio mokėjimo buvo sudaryti 2023 m. spalio 5 d. data, kaip nurodė ir minėta liudytoja D. B.. Todėl, šiuo atveju, teismas neturi pagrindo netikėti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nurodyta neteisinga E. P. darbo pradžios data galėjo būti žmogiška buhalterės klaida, t. y. teismo vertinimu nusižengimas buvo padarytas neatsargia kalte, dėl žmogiškosios klaidos, o ne tyčine kaltės forma.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga, Pareiškėjos bei liudytojų parodymai, neabejotinai patvirtina ir tai, jog E. P. 2023 m. spalio 8 d. dirbo padavėjos pareigose įmonės naudai, kai buvo iš anksto susitarta dėl darbo sąlygų ir tvarkos, darbo apmokėjimo ir kt., nors rašytinė sutartis su ja sudaryta nebuvo, t. y. akivaizdu, jog D. B. būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, sudarydama darbo sutartį, nagrinėjamu atveju būtent savo neveikimu - jos nepasirašydama, su E. P., nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių, nors Pareiškėjos bei liudytojos D. B. teigimu, sutartis buvo paruošta, tik nepasirašyta. Šių aplinkybių skundo nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir Pareiškėja, todėl dėl minėtos priežasties – nesant ginčo dėl rašytinės darbo sutarties nepasirašymo (nesudarymo) fakto (kuris teismo vertinimu laikomas įrodytu), teismas, šioje dalyje skundžiamo nutarimo nevertina ir plačiau nepasisako.

Visi anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai D. B. veiksmuose nustatė visus ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui būtinus požymius, todėl pastarajai inkriminuotas administracinis nusižengimas laikytinas įrodytu, o skundžiamas nutarimas šioje dalyje paliekamas galioti.

Pareiškėja D. B. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdyje nesutiko su jai paskirtos baudos dydžiu ir prašė skirti mažesnio dydžio baudą. Teismas pažymi, kad švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis straipsnis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Teismo nuomone, nors D. B. veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, nurodytas administracinis nusižengimas ilgalaikių ar esminių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė. Be to, nors ir ne tiksliai nurodant įdarbinimo datos pradžią, tačiau apie E. P. įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiant 1 SD formą 2023 m. spalio 6 d., tai yra dar iki Šiaulių apskrities VMI patikrinimo, kas iš esmės patvirtina, kad nebuvo siekiama nuslėpti darbo santykių ir pasipelnyti iš nelegalaus darbo. D. B. savo kaltę iš esmės pripažino, teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, supranta, jog neatliko visko pagal teisės aktų procedūras, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. D. B. už analogiškas veikas nėra bausta, o byloje esantys D. B. apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo ją charakterizuoti neigiamai. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog 2023 m. spalio 8 d. buvo pirma E. P. darbo diena, todėl akivaizdu, jog nelegalus darbas truko gana trumpą laikotarpį (vos kelias valandas). E. P. už dirbtą laiką buvo atlyginta. Dar daugiau, bylos duomenys patvirtina, jog po patikrinimo, t. y. 2023 m. spalio 8 d. 12.16 val. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. VRE_PTE-38750, kuriame nurodyta E. P. darbo pradžia 2023 m. spalio 8 d. Taigi, D. B. nedelsiant ištaisė padarytus pažeidimus. Teismas įvertina ir tai, kad D. B. veika – nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos priėmimą į darbą buvo padaryta neatsargia kaltės forma, nulemta galimai buhalterės, kuri tik teikia D. B. buhalterines paslaugas, klaidos. Taipogi įvertintina ir tai, kad D. B. tikint, jog apie E. P. darbo pradžią 2023 m. spalio 8 d. buvo SODRAI pranešta tinkamai, ir D. B. neatvykus dar prieš darbo pradžią pasirašyti darbo sutartį su E. P., D. B. veikė neatsargiai, nerūpestingai, o ne tyčia su minėta darbuotoja nepasirašė ir (ar) neketino pasirašyti darbo sutarties. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamo nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški ar piktavališki, nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepakankamo D. B. rūpestingumo), netinkamai įvertinus teisės aktų reikalavimus, D. B. neužtikrinus pakankamos darbo teisinių santykių reikalavimų laikymosi kontrolės įmonėje, ir jo pavojingumas yra mažesnis, už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį D. B., todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sprendžia, kad administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju laikytina pernelyg griežta ir gali būti mažinama per pus. Teismo vertinimu, toks skirtinas baudos dydis yra gana ženklus ir padarys Pareiškėjai pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ateityje ir sudarytų pagrindą atidžiau laikytis darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl D. B. skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. VMI-04-ANR_N-1678-2023 keistinas, ir D. B. skirtina švelnesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobaudą – 500 eurų bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalim, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjos D. K. 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1678-2023 ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, D. B. paskirtą administracinę nuobaudą – 1 000 eurų dydžio baudą sumažinti iki 500 eurų dydžio baudos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Donatas Dauginis