- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-2972-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31308-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. C.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Finansveda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Finansveda“ dėl restitucijos taikymo ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 650 Eur, atsakovei sumokėtų už paslaugas, 560 Eur baudą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, jog ieškovė 2018 m. birželio 21 d. su atsakove sudarė pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti krovinį – automobilį – (duomenys neskelbtini), ir nugabenti jį į iškrovimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. liepos 2 d. Ieškovė sumokėjo atsakovei už paslaugas 650 Eur, tačiau atsakovė krovinio nepaėmė ir nepristatė jo ieškovei.
2. Atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl ieškovė nutraukė pervežimo sutartį. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, nutraukus sutartį, taikoma restitucija, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei 650 Eur sumą. Pagal pervežimo sutarties 3 punktą, jeigu vežėjas pavėluoja atvykti į pasikrovimo (iškrovimo) vietą, jis įsipareigoja mokėti užsakovui 20 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Todėl atsakovė už 28 dienas turi mokėti 560 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir įpareigojo ieškovę L. C. per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus bei papildomai sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ieškiniui pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nagrinėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio mokėjimo dokumentą.
4. Teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškinys negali būti visiškai patenkintas, nes pateiktų įrodymų nepakanka visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Teismas nustatė, jog dalis reiškiamų reikalavimų yra netikslūs. Ieškovė prašo taikyti restituciją, priteisiant 650,00 Eur, ir nurodo, jog 2018 m. birželio 21 d. sudaryta pervežimo sutartis nutraukta, vežėją informavus elektroniniu laišku. Susipažinęs su transporto užsakymo Nr. 00087 sutartimi, teismas padarė išvadą, kad šalys neaptarė galimo sutarties nutraukimo, vienai iš šalių neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kadangi atsakovė nevykdė sutarties, sutartis gali būti nutraukta ir taikoma restitucija – ieškovei grąžintina tai, ką ji yra perdavusi atsakovui (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas ieškovei pasiūlė tikslinti ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CK taisyklėmis, prašant nutraukti sudarytą pervežimo sutartį ir taikyti restituciją, ieškovei grąžinti 650,00 Eur sumą.
5. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, tačiau rašytiniai įrodymai neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų. Todėl nustatytina, kad rašytiniai įrodymai neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Teismas ieškovę įpareigojo primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Žyminio mokesčio dydžio teismas negalėjo nurodyti, nes ieškovė turi tikslinti ieškinį ir šioje proceso stadijoje, kai nėra pateikto patikslinto ieškinio, jo dydis nėra aiškus.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė L. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išnagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra nepagrįsta. Teismas padarė klaidingą ir neatitinkančią CK nuostatų išvadą, jog sutarties šalys neaptarė jos nutraukimo galimybės, kai viena iš šalių neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų, todėl sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka. Pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas vienašališkai, nesikreipiant į teismą, galima nutraukti sutartį įstatymo numatytais atvejais. Ieškovė ieškinyje nurodė argumentus dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė ne tik teisėtai nutraukė sutartį, esant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, bet ir laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos pagal CK 6.218 straipsnio reikalavimus. Todėl ieškovė ieškinyje pagrįstai neprašo teismo pakartotinai nutraukti sutarties.
6.2. Teismas ignoravo ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės sutartines netesybas. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sutartyje buvo numatyta, jog atsakovei pavėlavus atvykti į pasikrovimo (išsikrovimo) vietą, ji įsipareigoja ieškovei mokėti 20 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovė įgijo teisę reikalauti netesybų. Todėl ieškovė neprivalo pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtų nuostolių dydį.
6.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškinys negali būti visiškai patenkintas. Teismas nenurodė, kokių konkrečių leistinų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą, ieškovė nepateikė, nenurodė, kokios reikšmingos aplinkybės pagal ieškovės pateiktus įrodymus nėra atskleistos. Ieškovės reikalavimai grindžiami sutartiniais santykiais bei leistinais rašytiniais įrodymais, kurių pakanka išvadai, jog ieškinys būtų visiškai patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nutarta bylą nagrinėti ne dokumentinio proceso tvarka, bet pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 424 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal aptartą teisinį reguliavimą pagrindiniai reikalavimai dokumentinio proceso tvarka nagrinėtinam ieškiniui yra tik CPK 424 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų reikalavimų suformulavimas bei jų pagrindimas tik leistinais rašytiniais įrodymais. Taigi jau pradinėje ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi vertinti ieškovo reikalavimų pobūdį bei pateiktų įrodymų leistinumą bei pakankamumą. Pažymėtina, jog net po ieškinio priėmimo, preliminaraus sprendimo priėmimo stadijoje teismas pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį padaręs išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
10. Pirmojoje dokumentinio proceso stadijoje teismas vertina tik šalies pateiktus rašytinius įrodymus ir jų pakankamumą ieškinio patenkinimui. Tačiau šiuos įrodymus teismas taip pat turi vertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi ir dokumentinio proceso metu, tirdamas ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas vertina juos pagal savo vidinį įsitikinimą. Todėl pripažintina, jog teismas, spręsdamas, ar ieškinys gali būti patenkintas pagal pateiktus rašytinius įrodymus, turi jam įstatymo suteiktą diskrecijos teisę pasirinkti ginčui tinkamiausią bei ieškinio galimam patenkinimui objektyviausią proceso formą.
11. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismui kilo abejonių dėl ieškovės pareikštų reikalavimų tikslumo bei juos pagrindžiančių duomenų išsamumo. Pagrindine kliūtimi dokumentiniam procesui teismas nurodė aplinkybę, jog šalių sudarytoje pervežimo sutartyje nėra aptarta jos nutraukimo galimybė vienai iš šalių neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Taigi ieškovės iniciatyva atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas negali būti pagrįstas pateiktos sutarties sąlygų atitikimu. Iš dalies sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog pagal CK 6.217-6.218 straipsnio nuostatas sutartį galima vienašališkai nutraukti ir nesikreipiant į teismą. Tačiau, sprendžiant reikalavimo dėl restitucijos tenkinimą, šios aplinkybės vis tiek turi būti teismo patikrintos, o tinkamai jas nustatyti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės pagal ginčo teisenos taisykles.
12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
13. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.