Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-07-08 · Civilinė byla Nr. 2S-497-124/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
2S-497-124/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė, Regina Agota Gutauskienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Atsakovas
M. S.

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-497-124/2011

Teisėja G. Janušienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04504-2009-62009-2

Procesinio sprendimo kategorija 101.,122.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams M. S. ir A. I. dėl skolos priteisimo.

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2011 m. kovo 10 d., buvo gautas atsakovo M. S. pareiškimas dėl teisėjos E. Dambrauskienės nušalinimo, nurodžius, kad teisėja E. Dambrauskienė ir ieškovo atstovė advokatė A. Meškaitė, atsakovo duomenimis, kartu dirbo prokuratūroje (2 t., 59 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė G. Janušienė 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovo M. S. prašymą dėl teisėjos E. Dambrauskienės nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą (2 t. 77–78 b. l.).

Bylą nagrinėjant 2011-03-10 teismo posėdyje, atsakovas M. S. pakartotinai pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, nes teisėja bylos nagrinėjimo metu neleido pasisakyti jo atstovui dėl bylos nagrinėjimo vietos (2 t., 84 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė Gema Janušienė 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovo M. S. pakartotinį prašymą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovui M. S. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrė 500,00 Lt baudą (2 t., 79–80 b. l.).

Nurodė, kad šalis negali reikšti nušalinimo, siekdama kitokių tikslų, tokių kaip bylos vilkinimo ar panašiai. Pažymėjo, kad sistemingas nepagrįstų nušalinimo pareiškimų reiškimas trikdo normalų teismo darbą, neleidžia užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, taip pažeidžiama procesinė pareiga veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. M. S. nesiekia greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise.

Atsiliepimas

Atsakovas M. S. pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo (2 t., 116 b. l.). Prašyme nurodė, kad bauda jam paskirta nepagrįstai, nes jis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pagal galimybes dalyvauja visuose teismo posėdžiuose. Yra įsitikinęs, kad teismas yra šališkas. Be to, teismo pirmininkė neturėjo teisės skirti jam baudą, nes ne ji nagrinėja šią bylą. Teismo pirmininkė galėjo spręsti tik nušalinimo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovo M. S. prašymą dėl paskirtos 500,00 Lt baudos panaikinimo atmetė (2 t., 140–141 b. l.).

Teismas nurodė, kad atsakovas 2011-03-10 teismo posėdžio metu du kartus reiškė nušalinimą teisėjai E. Dambrauskienei. Pažymėjo, kad šalis negali reikšti nušalinimo, siekdama kitokių tikslų - pvz.: bylos vilkinimo ar panašiai. Teisėjos nušalinimai iš esmės visais atvejais reiškiami siekiant komplikuoti teismo darbą. Sistemingas įstatyme numatytais pagrindais nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimas trikdo normalų teismo darbą, neleidžia užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, taip pažeidžiama procesinė pareiga veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas pripažino, kad pakartotinai reikšdamas nepagrįstus teisėjos Editos Dambrauskienės nušalinimo pareiškimus, atsakovas M. S. nesiekia greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise. Pažymėjo, kad spręsdamas nušalinimo klausimą, teismo pirmininkas turi teisę skirti teismo nuobaudą byloje dalyvaujantiems asmenims.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti jam skirtą 500,00 Lt baudą. Nurodo, kad yra įsitikinęs, jog teismas yra šališkas. Teismas yra palankus ieškovo bei jo atstovei, nes jos buvo susijusios praeityje darbiniais santykiais. Aplinkybę, kad ieškovo atstovė yra artimai susijusi su teisėja, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ir po pareikšto nušalinimo, ieškovo atstovė išėjo iš teisėjos kabineto. Dėl tos priežasties atsakovas prašė teismo išsaugoti 2011-03-10 vaizdo įrašą patalpos, prie kurios yra teisėjos kabinetas, tačiau teismas šio prašymo netenkino, nevertino ir dėl to nutartyje net nepasisakė. O tai rodo, jog atsakovo prašymas buvo išnagrinėtas šališkai, tendencingai ir neobjektyviai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovei buvo leidžiama pasisakyti visais klausimais, tuo tarpu M. S. atstovui tai daryti uždraudžiama, neva, tai nesusiję su sprendžiamu klausimu.

Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkė neturėjo teisės skirti jam baudą, teismo pirmininkė galėjo spręsti klausimą tik dėl teisėjos nušalinimo, o baudos skyrimo klausimą turėjo spręsti bylą nagrinėjantis teisėjas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 320 str., 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo pareiškimą dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimą LR CPK 69 str. 1 d. nustatyta tvarka, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis apeliantui buvo skirta dėl to, kad nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui jis reiškė pakartotinai, grindė neteisingomis bei neįrodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, dėl ko laikinai buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Taip pat teismas vertino apelianto procesinį elgesį kaip sąmoningą piktnaudžiavimą proceso teisėmis, kaip veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (LR CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).

Byloje esantys teismo procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga rodo, kad atsakovas du kartus reiškė nušalinimus teisėjai E. Dambrauskienei, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti, o tai trikdė proceso eigą, iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. 2011 m. kovo 10 d. vykusiame teismo posėdyje, po išspręsto pirmojo teisėjos nušalinimo, ieškovas pakartotinai pareiškė nušalinimą teisėjai todėl, kad teisėja E. Dambrauskienė nepaklausė atsakovo M. S. atstovo nuomonės dėl galimumo civilinę bylą nagrinėti posėdžių salėje. Teisėjai nepaklausus atsakovo atstovo nuomonės, buvo pareikštas pakartotinis nušalinimas. LR CPK 68 str. 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Kadangi prašymas dėl teisėjos E. Dambrauskienės nušalinimo jau kartą buvo išspręstas ir atmestas, todėl pakartotinio nušalinimo pareiškimas, nesant tam jokio teisėto pagrindo, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, trikdančiu normalų teismo darbą ir siekiančiu vilkinti bylos nagrinėjimą.

Pažymėtina, kad nors atsakovas M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti jam skirtą baudą, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu paskirta bauda turėtų būti panaikinta. Atskirajame skunde M. S. išdėstė tik teisėjos E. Dambrauskienės šališkumo argumentus.

LR CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Minėta teisės norma nenumato, kad baudą turi skirti, būtent, bylą nagrinėjantis teismas, o nurodo, kad baudą skiria teismas, kuris nustatė šalies piktnaudžiavimo atvejus. Kadangi teismo pirmininkė, išnagrinėjusi nušalinimo klausimus, nustatė atsakovo M. S. piktnaudžiavimo nušalinimo teise faktą, taigi ji ir turėjo teisę paskirti atsakovui baudą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal LR CPK 95 str., kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise, yra pagrįstas ir atitinka šią įstatymo normą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teismo pripažinti nepagrįstais teisėtai. Vadovaujantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė MatiukienėRegina Agota Gutauskienė