Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant atsakovo UAB „Herera“ atstovams A. A., advokatei Reginai Baranauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovui UAB „Herera“ ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, kompensacijos, delspinigių, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie posėdį ieškovui pranešta tinkamai (b.l. 52, 63). Pateiktas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 54, 64), todėl byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d., 410, 411 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. N. pagal 2011 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį buvo priimtas į UAB „Herera“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį įmonės vadovo iniciatyva (b.l. 6). 2011 m. lapkričio 9 d. ieškovas K. N. pateikė prašymą atleisti iš užimamu pareigų savo noru. Prašyme taip pat ieškovas pažymėjo, jog pinigai visi sumokėti, dėl atsikaitymo pretenzijų neturi (b.l. 22). Drabo sutartis su ieškovu nutraukta 2011 m. lapkričio 9 d. pagal DK 127 str. 1 d. (b.l. 20).

DK 127 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam 14 dienų įspėjimo terminui, nuo darbuotojo nurodytos datos. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Byloje nenustatyta, kad buvo prieštaravimų dėl ieškovo atleidimo iš darbo kitą dieną po prašymo pateikimo.

Ieškovas, teigdamas, kad jo pasirašytas pareiškimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu pagal LR DK 127 str. 1 d. neatitinka jo tikrosios valios, kad tokį prašymą pasirašė atsakovo spaudžiamas, turėjo šias aplinkybes įrodyti (LR CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2004).

Ar darbuotojas nebuvo priverstas parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru, kiekvienu atveju spręstina įvertinus konkrečios bylos faktinių aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į tai ar tam tikri darbdavio veiksmai turėjo įtakos darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį formavimuisi, į šių veiksmų teisėtumą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atleidimo dieną ar anksčiau atsakovas vertė ieškovą atlikti prieš jo valią atitinkamus veiksmus. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nenurodant konkrečių aplinkybių ir neesant atsakovo neleistinus veiksmus patvirtinančių įrodymų, neįrodo atsakovo spaudimo ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas gindamas savo tariamai pažeistas teises, ieškinį teisme pateikė tik 2012-11-06, t.y. praėjus vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo dienos. Tai neatitinka sąžiningo, protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl ieškovo teiginys, jog pareiškimas surašytas psichologinio spaudimo įtakoje ar, kad atsakovas savavališkai nutraukė darbo teisinius santykius, atmestinas kaip neįrodytas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus, įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad atsakovas nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ieškovas atleistas teisėtai, todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat atmestini ir ieškovo reikalavimai dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio, palūkanų priteisimo, nes šie reikalavimai yra išvestinio pobūdžio ir nustačius, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir su juo buvo visiškai atsiskaityta, nėra teisinio pagrindo kitų reikalavimų patenkinimui.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra rašytinio prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Ten pat įtvirtinta ir imperatyvi nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį rašytinį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (b.l. 71-73). Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos priteistinos (CPK 93, 98 str.). Atsakovas pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovas turėjo 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 71-73). Nustatyta, kad atsakovo atstovė advokatė Regina Baranauskienė dalyvavo 2 posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val. 10 min (1,10 val. x 0,15 x 850 = 140,25 Lt), advokatė taip pat paruošė atsiliepimą į ieškinį (2.400,00 Lt). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyti maksimalūs advokatui priteistino atlyginimo dydžiai. Minėtu įsakymu rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų teisnių klausimų naujumą ir bylos nagrinėjimo laiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo posėdžiai dėl juose sprendžiamų klausimų nelaikytini sudėtingais, reikalaujantys ypatingų žinių bei pasiruošimo, atsakovo atstovė į teismo posėdžius turėjo vykti iš Klaipėdos. Todėl, teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, mano, kad pagrįstas ir advokatų darbo sąnaudas atitinkantis užmokestis nagrinėjamoje byloje būtų 2.540,25 Lt (CPK 93 str.).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268-271, 282, 410 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. N. 2.540,25 Lt (du tūkstančiai penki šimai keturiasdešimt litų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Herera“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.