- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-1041/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Algirdas Gailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo buvusio atsakovo likvidatoriaus R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Šilumnešis“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidavimo“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. spalio 10 d. įsakymu minėtos bendrovės likvidatoriumi paskyrė A. S., kuris 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu iš šių pareigų buvo atšauktas, ir į šias pareigas buvo priimtas R. A.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu R. A. buvo atleistas iš darbo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Šilumnešis“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir likviduojamai UAB „Šilumnešis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto Valdymas“. Buvęs atsakovo likvidatorius R. A.s atskiruoju skundu prašė panaikinti šią teismo nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Sprendė, kad R. A. yra buvęs atsakovo UAB „Šilumnešis“ likvidatorius, su kuriuo darbo sutartis nutraukta 2009 m. gegužės 8 d., jis nėra atsakovo kreditorius, todėl nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo ir neturi teisės paduoti atskirąjį skundą (CPK 305 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Buvęs atsakovo likvidatorius R. A. atskiruoju skundu (b. l. 16-17) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog R. A. nėra UAB „Šilumnešis“ kreditorius. 2006 m. gruodžio 21 d. – 2008 m. kovo 18 d. laikotarpiu pastarasis dirbo UAB „Šilumnešis“ buhalteriu, tačiau ši bendrovė neišmokėjo jam su darbo užmokesčiu susijusių išmokų (b. l. 18-25). Be to, paaiškinimo raštas (b. l. 20) patvirtina, kad jis yra šioje byloje dalyvaujantis asmuo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime (b. l. 30) prašo atskirajame skunde keliamus klausimus išspręsti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 35-37) prašo atmesti atskirąjį skundą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. R. A., paduodamas skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties, praleido įstatyme numatytą tokių nutarčių apskundimo terminą.
2. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, R. Atkočius įgytų kreditoriaus teises bankroto procese tik pareiškęs savo kreditorinius reikalavimus, ir teismui šiuos reikalavimus patvirtinus.
3. R. A. būtų įgijęs trečiojo suinteresuoto asmens teises tik tuo atveju, jei teismui būtų pareiškęs savo kreditorinius reikalavimus, ir teismas nutartimi būtų įtraukęs jo reikalavimus į kreditorių reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33). Tokiu atveju jis turėtų teisę apskųsti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Atskirojo skundo prašymas išspręsti klausimą iš esmės yra netinkamas, nes pagal CPK 320 straipsnio nuostatas, teismas, negalėdamas peržengti skundo ribų, neturėtų pagrindo priimti jokio konkretaus sprendimo.
5. R. A. skundas yra grindžiamas naujais įrodymais, kuriuos jis turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. To nepadarius, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų vertinti neturėtų (CPK 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 3 straipsnio 2 punkto nuostatas, įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai). Šios įstatymo nuostatos kitų reikalavimų, su kurių įvykdymu būtų sietinas kreditoriaus statusas, nenumato.
Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. A. yra UAB „Šilumnešis“ kreditorius. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. bei 2008 m. birželio 10 d. nutartimis (b. l. 18-19) nutarė išieškoti iš UAB „Šilumnešis“ atitinkamai 19 896,67 Lt, 4475,52 Lt ir 4 862,52 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Byloje nėra įrodymų, kad šios priteistos sumos R. A. būtų sumokėtos, tokių įrodymų nepateikta ir su atsiliepimais į atskirąjį skundą. Be to, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo priedo (b. l. 24) „UAB Šilumnešis“ neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suvestinė“ taip pat yra žinoma, kad minėta bendrovė A. A.i yra skolinga 24 843,80 Lt. Priešingai nei teigiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime, ši informacija buvo žinoma ir pirmosios instancijos teismui (b. l. 104).
Pažymėtina, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, viena ta aplinkybė, kad apelianto reikalavimai nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, negali užkirsti kelio kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 3 str. 1 d., 5 str. 1 d.)
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina. Kadangi teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą nagrinėtu pagrindu, nesprendė, ar skundas atitinka kitus įstatymo reikalavimus, jo priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.