- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 1-177-548/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00423-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- G. Ž.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šešto skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-548/2014 (teisminio proceso Nr. 1-63-1-00423-2014-7) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. A. IĮ traktorininku, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam savo šeimos nariui – sugyventinės sūnui E. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė E. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. Ž., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) , kartu su savo sugyventine S. Z., jos sūnumi E. K. ir jų dukra V. Ž.. 2014-08-15 jo sugyventinė buvo išėjusi pas kaimynę, jis liko su E. namuose. Iš parduotuvės parsinešė alaus ir su E. K. gėrė. Pritrūkus alaus užsipuolė E., kad jis paėmė, parodė, kad jam bus blogai. Jis supyko ir paėmė nuo stalo peilį, bet juo negrasino, pradėjo jį vytis, bet nieko blogo padaryti nenorėjo, truputį jį pasivijęs grįžo į namus. Tuomet paėmė kirvį, jis metė link jo, bet nenorėjo pataikyti ir nepataikė, nes E. K. buvo toli nubėgęs. Grįžęs į namus pasiėmė kastuvą ir vėl jį vijosi, bet nepavijo ir nieko jam nesakė. Po to atėjo kaimynas K. L., jie gėrė alų ir jis vėl užsipuolė E. Sudavė E. iš rankos kumščio į veidą, kiek smūgių nepamena. Kaimynas juos ramino. Dėl savo elgesio labai gailisi. (b.l. 25-26).
Apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2014-08-15 apie pietus, tikslaus laiko nepamena, gėrė su mamos S. Z. sugyventiniu G. Ž.. Paskui šis nerado alaus, kurį buvo pats paslėpęs, ir pradėjo prie jo kabinėtis, kad jis pavogė jo alų. Nuo stalo pagriebęs peilį pradėjo artintis prie jo, bet jis spėjo pabėgti. Paskui grįžęs namo pasiėmė kirvį, kurį metė į jį, bet nepataikė. Po to grįžo vėl namo, pasiėmė kastuvą ir vėl jį vaikėsi. Jis pasislėpė, kiek laiko slėpėsi, nežino. Paskui grįžo namo, bet jo nebuvo. Po kurio laiko grįžo ir G. Ž.. Pamatęs, kad jis namie, vėl kibo prie jo ir kumščiu trenkė į veidą, kiek kartų pasakyti negali. Per muštynes ir jis šiek tiek jį apdraskė. Dėl sužalojimo pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Muštynes matė ir mama. (b.l. 12).
Apklausta liudytoja S. Z. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi E. K. ir sugyventiniu G. Ž.. Paskutiniu metu jie labai nesutaria, pykstasi. 2014-08-15, dienos metu, ji su G.buvo išėjusi į svečius. Po to jis išėjo į namus, o ji dar liko svečiuose. Į vakarą, valandos nepamena, ji grįžo namo, buvo išgėrusi ir nuėjo miegoti. Išgirdusi triukšmą atsikėlė, nuėjo į lauką ir pamatė, kad jos sugyventinis G. Ž. su kastuvu rankose vejasi jos sūnų E. K.. Jie buvo tolokai nubėgę, ji negirdėjo, ką jie kalbėjo. Parėjus jai į kambarį parėjo ir sugyventinis, padėjo kastuvą, buvo aprimęs. Ji nuėjo miegoti ir nematė, kaip jis mušė jos sūnų. Suskambo jos mobilusis telefonas, skambino iš policijos ir pasakė, kad skambinta buvo iš jos telefono, ji pasakė, kad reikalinga policija, nes bijojo, kad G. Ž. pramigęs vėl vaikysis E. Atvykę policijos pareigūnai G. Ž. išsivežė. Kitą dieną ji matė, kad E. prie akies yra mėlynė, jis jai pasakė, kad jį primušė jos sugyventinis G. Ž.. (b.l. 18-19).
Apklaustas liudytoju K. L. parodė, kad jis gyvena(duomenys neskelbtini). 2014-08-15 vakare apie 18-19 val. jis buvo pas savo kaimyną G. Ž., kur abu gėrė alų. E. K. buvo kitame kambaryje. G. Ž. prikibo prie E. dėl ko nežino. Jie abu pradėjo stumdytis, rėkauti, kas kuriam sudavė smūgius, jis nematė, tik matė, kad jie abu buvo susikibę. Jis juos abu išskyrė ir jie apsiramino, o jis išėjo namo. (b.l. 20).
2014-08-16 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – E. K., o smurtą galintys įrodyti požymiai – kraujosruva (mėlynė) veide, po dešiniąja akimi. (b.l. 4-5).
Iš alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ (serijos Nr. 19006) asmens blaivumo testo Nr. 1780 matyti, kad 2014-08-15, 23:10:00, G. Ž. testo rezultatas – 3,22 promilių (b.l. 29).
Iš 2014-08-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11).
Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad kaltinamasis G. Ž. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam savo šeimos nariui – sugyventinės sūnui E. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė E. K. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. Ž. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta G. Ž. kaltu, o jo veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad G. Ž. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 36).
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kad G. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( LR BK 60 str.).
Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. Ž. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas
nusprendžia:
G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 (1) str. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, skiriant galutinę bausmę 6 (šešių mėnesių) laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 7 val.
G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti G. Ž., kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.