Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėja V. Švedienė Procesinio sprendimo kategorija1.2.3.2.3.;1.2.4.2.8.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. spalio 6 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 13 metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų. Bausmę paskirta atlikti: pirmus 5 metus – kalėjime, likusią bausmės dalį - pataisos namuose.

Iš I. M. priteista 2608,80 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 5600 Lt M. G. , likusioje dalyje M. G. ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 4 d., laikotarpyje nuo 17 val. iki 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė savo motinai In. M. šešis smūgius kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į galvą bei kitas kūno vietas ir vienuolika smūgių peiliu, padarydamas poodines minkštųjų audinių kraujosruvas tarpuakyje, kairiame skruostikaulyje, apatiniame žandikaulyje, smakre, pjautinę žaizdą kairiame dilbyje, su alkūnės arterijos, alkūninio nervo bei alkūninių venų pažeidimu, kiauryminį durtinį-pjautinį juosmens dešinės pusės užpakalinio paviršiaus sužalojimą, tris pjautines žaizdas dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, pjautinę žaizdą dešiniame žaste, tris pjautines paviršines žaizdas kairiame dilbyje, tris pjautines paviršines kairės plaštakos žaizdas, dėl ko nuo pjautinės kairio dilbio žaizdos su kairiosios alkūnės arterijos bei venų pažeidimų, sukėlusių ūmų išorinį nukraujavimą, In. M. mirė, ir tuo būdu tyčia nužudė savo motiną.

Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2004 m. liepos 4 d., apie 20 val., prie prekybinio kiosko „Prekės visiems“, esančio Antakalnio g. 75 A, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, priėjęs prie M. G. , paprašė nupirkti jam bananų, o pastarajam atsisakius, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį peiliu į pilvą, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiaurymine durtine-pjautine priekinės pilvo sienos žaizda su plonųjų žarnų ir pasaito pažeidimu bei kraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo I. M. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pagrindo panaikinti nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą nenustatė.

I. M. pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir BK 135 str. 2 d. 8 p. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, byloje surinktus duomenis patikrino ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. Teismo išvados pagrįstos surinktais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, apelianto skundo teiginiai, kad apeliantas neva savo motinos nenužudė ir nukentėjusiojo M. G. nesužalojo, yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis neturėjo jokios priežasties ir motyvo atimti savo motinai gyvybės. Tačiau byloje nustatyta, kad I. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia nužudė savo motiną, t.y. motinos nužudymo priežastis buvo tarp jų įvykęs konfliktas. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme neneigė, kad motina jam priekaištaudavo dėl jo girtavimo. Apie tai, kad apeliantas, būdamas neblaivus, konfliktuodavo su savo motina, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojai M. F. bei A. M. Iš pažymos ir teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvados (t. 3, b.l. 136, 157-160) matyti, jog I. M. nuo 1996 m. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, 2000 m. gydėsi stacionare; jam diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Iš alkotesterio tikrinimo rezultato bei išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog įvykio dieną I. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t.3, b.l. 13).

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad bute, kuriame buvo įvykdyta žmogžudystė, nebuvo rasta jo pirštų pėdsakų, laiptinėje rasti batų pėdsakai jam nepriklauso.

Nors bute apelianto pirštų antspaudų rasta nebuvo, tačiau iš specialisto išvadų bei daiktų pateikimo protokolų (t.1 b.l. 60-68) matyti, jog bute rastos šešios cigarečių nuorūkos, kurias rūkė I. M., ant vieno degtuko rastas I. M. DNR. Taip pat nužudytosios bute rasti pėdsakų fragmentai, kurie galėjo būti palikti avalyne, paimta iš I. M. (t.3, b.l. 134-139).

Apeliantas taip pat nurodo, kad ant jo bato ir striukės rastas kraujas jam nepriklauso, nerasta jo rankų pėdsakų ir ant peilio. Tačiau iš specialisto išvados matyti, kad ant I. M. sportinių batų ir striukės buvo rastas žmogaus kraujas, kuriame rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei, kuris gali priklausyti jo motinai In. M. (t.1 b.l. 88-89). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas buvo sužalotas, todėl jo kraujo ir negalėjo būti rasta ant jo bato ir striukės. Iš specialisto išvados matyti, kad tikėtina, kad I. M. juosmens srities odos žaizda bei drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu, tačiau rankų pėdsakai, esantys ant tyrimui pateikto peilio, netinka asmeniui identifikuoti (t.3 b.l. 52).

Teismas nenustatė, kad kiti asmenys būtų buvę In. M. bute įvykio dieną. Iš nužudytosios kaimyno liudytojo M. F. parodymų bei liudytojos A. M. parodymų matyti, kad In. M. į butą pašalinių žmonių neįsileisdavo.

Apeliantas taip pat neigia sužalojęs M. G. Nurodo, kad byloje nėra liudytojų, kurie būtų matę kaip buvo sužalotas M. G., ir kad tokį sužalojimą būtų padaręs jis. Šie apelianto skundo teiginiai taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.

Apelianto kaltė iš chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sužalojus M. G. įrodyta nukentėjusiojo M. G. , liudytojų G. S. , J. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros, akistatos bei parodymo atpažinti protokolais, specialisto išvada. Nukentėjusysis atpažino I. M. kaip jį sužalojusį asmenį ir patvirtino savo parodymus akistatoje su juo. Liudytojas J. S. parodė, kad matė I. M. rankose peilį, kurį jam išmušė iš rankų nukentėjusiojo draugai, o jį paguldė ant žemės. Liudytojas A. J. parodė, kad patruliuodamas gavo pranešimą apie muštynes Antakalnio g., nuvykęs į vietą rado gulintį ant žemės neblaivų I. M., šalia jo buvo peilis. Iš daiktų pateikimo bei apžiūros protokolų, specialisto išvados (t.2, b.l. 24-31, 37-43) matyti, jog ant M. G. švarko rastos odos dalelės bendro grupinio priklausomumo su I. M. striukės oda; ant I. M. striukės ir marškinėlių rasti juodos spalvos pluoštai bendro grupinio priklausomumo su M. G. kelnių audeklo pluoštais.

Apeliantas taip pat nesutinka su tyrimo atlikto poligrafu išvada. Tačiau tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį, tačiau tai nėra savarankiškas įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis asmens kaltumą ar nekaltumą.

Kolegijos nuomone, I. M. apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. M. apeliacinį skundą atmesti.