Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 2 metams, paskiriant pareigas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus (neįsiteisėjęs);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – ir paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę ir nurodė, kad jo ir sugyventinės santykiai yra geri, nors ir ne kartą buvo kviesta policija. Viskas būna blogai tada, kai sugyventinė pavartoja alkoholio. Prie jo sugyventinė žodžiu pradėjo priekabiauti 2025 m. sausio 18 d., jau maždaug apie 05.00 val. ryto, kai jis tuo metu jis grįžo iš miesto. Jam sugyventinė priekaištavo, kad jis jai neištikimas, kaltino, kad jis buvo išėjęs pas merginas, nors jis su draugu žiūrėjo krepšinio rungtynes. Jis iš nervų namuose pradėjo gerti trauktinę, tą darė iki pat jo sulaikymo, bet tikslaus kiekio negali nurodyti. Su juo alkoholinius gėrimus vartojo ir A. S., jam atrodo, kad ji gėrė šampaną, tikslaus kiekio nurodyti negali. Kažkuriuo momentu, geriant alkoholį, tai galėjo būti 2025 m. sausio 18 d., apie 15.00 val., A. S. jam žodžiais priekaištaudama, savo rankomis pradėjo jam užlaužti dešinės rankos pirštus ir jis tada susinervinęs 1 kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį. Tada sugyventinė pradėjo labai rėkti, pasidarė agresyvi ir jis pabėgo į laiptinę. Sugyventinė užsirakino bute ir jo į vidų neįleido, matyt, tuo metu ji iškvietė policiją. Atvykę policininkai jį sulaikė namo laiptinėje. Dėl A. S. veiksmų jis pats pareiškimo nerašys, nesijaučia nukentėjęs, jam fizinis skausmas nesukeltas (el. b. 1 t., b. l. 126–129).

Kaltinamasis E. G. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino savo kaltę ir nurodė, kad 2025 m. balandžio 2 d., apie 19.50 val. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventine be vaikų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, abu buvo neblaivūs, tačiau jis prieš sugyventinę A. S. nesmurtavo ir jokių smūgių nesudavė bei nesmaugė. Konfliktas vyko dėl to, kad jis nuomojasi šį butą ir jos reikalavo, kad ji išeitų iš buto gyventi kitur, nes nenori su ja gyventi, bet ši piktybiškai neišeina. Jie miega atskiruose kambariuose ir ji jam neįdomus kaip žmogus. Šiuo konflikto metu, kadangi ji prie jo lindo, jis ją atstūmė nuo savęs, bet tyčia smūgių nesudavė. Dėl smurto kvietė ne pati sugyventinė, o jos tėvas A. S., kuriam telefonu ji pasiskundė, o jis jam paskambinęs pasakė, kad jos nelietė net pirštu. Pas jį kelnių kišenėje rastas ir paimtas bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su psichotropine medžiaga – kristalais. Jis pripažįsta, kad tai jo psichotropinės medžiagos ir jas tą pačią dieną nusipirko iš pažįstamo asmens pravarde (duomenys neskelbtini), su kuriuo susitiko prie baro (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliau adreso nenurodys, o to asmens vardo, pavardės, asmens kontaktinių duomenų nežino. Jis jam turėjo sumokėti 40 Eur sumą, bet gavęs iš jo 100 Eur, grąžos nedavė ir pasakė, kad atiduos vėliau. 2025 m. balandžio 3 d., apie 0.34 val., bute (duomenys neskelbtini), padarė policijos pareigūnai kratą ir rado jo miegamojo televizoriaus spintelėje bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis kurių taip pat buvo pribarstyta spintelėje kanapių sumaišytu su tabaku, nes tokiu būdu rūkydamas jis vartoja. Kanapių liko nuo ankstesnio įvykio, nes po įvykio atitraukęs tą pačią spintelę, rado užkritusius. Šias kanapes pirko iš nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), 2024 metų gruodžio mėnesį, tiksliau datos nenurodys. Dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir jų vartojimo labai gailisi (el. b. 3 t., b. l. 63–64).

Kaltinamasis E. G., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino kaltę ir nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių papasakoti negali, kadangi įvykio metu buvo neblaivus. Papildomai nori parodyti, kad su A. S. nėra sugyventiniai, bendros buities neveda ir kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Dar kartą nori pasakyti, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl jų gailisi (el. b. 3 t., b. l. 77-79). Papildomos apklausos metu kaltinamasis nurodė analogiškus parodymus (el. b. 3 t., b. l. 139–142).

Be E. G. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiosios A. S., liudytojų T. Š. ir A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 2 t., b. l. 15–17, 20–23, 36–38, 3 t., b. l. 90–92); 2024 m. gruodžio 26 d. tarnybiniu pranešimu (el. b. 1 t., b. l. 1–4, 5–11); 2024 m. gruodžio 26 d. objektų apžiūros protokolu (el. b. 1 t., b. l. 16–18, 19–28); 2025 m. vasario 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 2 t., b. l. 44–47); 2025 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 2 t., b. l. 62–64); asmens apžiūros protokolais (el. b. 1 t., b. l. 88–90, 2 t., b. l. 102–105); 2025 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 3 t., b. l. 113–115); 2025 m. sausio 23 d. daiktų apžiūros protokolu (el. b. 1 t., b. l. 197–199); 2025 m. vasario 19 d. daiktų apžiūros protokolu (el. b. 1 t., b. l. 200–202); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laborotorijos specialisto išvada Nr. T-N 990/2025 (01) (el. b. 2 t., b. l. 148–149); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G973/2025 (01), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatytos kraujosruvos kaktos ir kairiojo skruostikaulio srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ir / ar galimai paviršiumi. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. gruodžio 26 d. Sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. 3 t., b. l. 4–10); specialisto išvada Nr. IBPS-V-1298704-25, kurioje nurodyta, kad: 1) augalinės kilmės medžiagų mišinio likučiuose (vokas Nr. 1) yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Žalios spalvos augalinė medžiaga iš plastikinio paketėlio (vokas Nr. 1) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,637g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %; 2) ant svarstyklių (vokas Nr. 3) paviršių yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono pėdsakai; 3) kristalinės medžiagos iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 4) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas, kuriomasė 0,798 g.; 4) nuoplovose, paimtose nuo E. G. rankų (vokas Nr. 2), narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (el. b. 3 t., b. l. 102–107); pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (el. b. 1 t., b. l. 52–63, 2 t., b. l. 73–84); alkoholio matuoklio ,, Drager Alcotest 7510“ rodmenimis (el. b. 1 t., b. l. 104–106) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu E. G. ir A. S. gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog:

1) E. G. 2024 m. gruodžio 26 d. apie 1 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę A. S., tyčia sudavė jai dešinės rankos delnu vieną smūgį į kairę ausį, po to savo abiem rankomis suėmė A. S. rankas, jas suspaudė ir taip, laikydamas ją, savo galva sudavė vieną smūgį A. S. į kaktą, padarydamas kraujosruvas kaktos ir kairiojo skruostikaulio srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukeldamas A. S. fizinį skausmą;

2) E. G. 2025 m. sausio 18 d. apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,99 promilių neblaivumas), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės A. S. atžvilgiu, tyčia sudavė nukentėjusiajai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido kairę sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą;

3) E. G. 2025 m. balandžio 2 d., apie 19.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,96 promilių girtumas), smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę A. S., tyčia sudavė jai tris kartus dešinės rankos delnu į galvos sritį, į pakaušį, po to šaukdamas, kad A. S. užmuš, priėjo jai iš už nugaros ir, sugriebęs ranka A. S. kaklą, ją smaugė, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. G. padarė tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. G. 2025 m. balandžio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 19.50 val., iš nenustatyto asmens prie baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 100 Eur įgijo ne mažiau kaip 0,798 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono – ir neteisėtai laikė su savimi dešinėje striukės kišenėje, piniginėje iki tol, kol 2025 m. balandžio 2 d. apie 20.52 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto, minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. G. 2024 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ne mažiau kaip 0,637 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 16,2 %, kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. balandžio 2 d. apie 20.52 val., kai minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 3 t., b. l. 160–162).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. G. padarė tris tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš sugyventinę pobūdį, neteisėtai disponuotų draudžiamų medžiagų rūšis.

E. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. teistas penkis kartus, paskutinį kartą už neteisėtą disponavimą nedidelio kiekio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (el. b. 1 t., b. l. 108–114, 2 t., b. l. 185–192), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. 2 t., b. l. 200–213). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 2 t., b. l. 196–197, 198–199). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. G. už padarytas nusikaltimas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus arešto bausmes.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismo vertinimu, už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 26 d. nusikalstama veika) nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 35 parų arešto bausmės paskyrimas, už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. sausio 18 d. ir 2025 m. balandžio 2 d. nusikalstamos veikos) nustatytų nusikalstamų veikų padarymą 30 parų arešto bausmių paskyrimas, už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 30 parų arešto bausmės paskyrimas, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 25 parų arešto bausmės paskyrimas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir E. G. skiriama galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

E. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nors E. G. yra teisiamas ne pirmą kartą, tačiau teismas vertina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, suteikiant jam galimybę pasitaisyti ir laikytis visuomenėje nusistovėjusiu elgesio taisyklių.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, E. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su A. S.;

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

IV. Kiti klausimai

E. G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 18 d. 15.40 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 15 val. (viena diena), nuo 2025 m. balandžio 2 d. 20.25 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. 13.52 val. (dvi dienos) (el. b. 1 t., b. l. 159–163, 168–170, 2 t., b. l. 128–132, 137–139). Jei E. G. būtų panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 144–147) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti psichotropines medžiagas, tyrimo objektus ir jų pakuotes, likusias po Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. gegužės 13 d. specialisto išvados ir saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g. 7 (el. b. 3 t., b. l. 102–107).

Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 26 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 35 parų arešto bausmę.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. sausio 18 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. balandžio 2 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 25 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 35 parų arešto – bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir E. G. paskirti subendrinta bausmę –90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, E. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su A. S.;

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Jei E. G. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 18 d. 15.40 val. iki 2025 m. sausio 19 d. 15 val. (viena diena), nuo 2025 m. balandžio 2 d. 20.25 val. iki 2025 m. balandžio 4 d. 13.52 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti psichotropines medžiagas, tyrimo objektus ir jų pakuotes, likusias po Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. gegužės 13 d. specialisto išvados ir saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g. 7

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.