- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 1-134-952/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00065-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Kaltinamasis
- A. P.
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Deimantė Andrulytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, neįgalusis - iš dalies darbingas, registruotas Darbo biržoje, išsilavinimas 10 klasių, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 2008-11-24 Pakruojo rajono apylinkės teisme pagal LR BK 22 str. l d., 178 str. 2 d., įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6 d. 3 p.), teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. neteisėtai panaudojo vieną svetimą tikrą elektroninę mokėjimo priemonę: o būtent, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d., tiksliau nenustatytos valandos iki 2014 m. sausio 15 d. 08.58 val., Radviliškio mieste esančiose prekybos vietose: parduotuvėje „P.“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos centre M., esančiame (duomenys neskelbtini), ir bankomatuose, esančiuose Radviliškio mieste prie prekybos centro M., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro I., esančio (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su Ž. U., nežinojusiam kortelės savininko tapatybės ir kuris galvojo, kad kortelė priklauso A. P., pasinaudodami jam - A. P., R. N. patikėta viena svetima tikra elektronine mokėjimo priemone – R. N. priklausančia AB SWEDBANK banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas kortelės turėtojo - R. N. - sutikimo, žinodamas, kad kortelė priklauso ne jam, o R. N., neteisėtai kartu su Ž. U. panaudojo R. N. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, pateikdamas save prekybos centrų operacinei sistemai ir AB „Swedbank“‚ kaip asmenį – R. N., turintį teisę atlikti finansines operacijas banko mokėjimo kortele, ir taip neteisėtai atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją, leidžiančią elektroniniu būdu disponuoti R. N. turtu - pinigais: 2014-01-14 atliko tris finansines operacijas, atsiskaitydamas už įvairias prekes panaudodamas svetimą R. N. kortelę prekybos vietose: parduotuvėje P. atsiskaitė svetima kortele už prekes, kurių vertė 11,33 litai, prekybos centre M. – už prekes kurių vertė 3,99 litai, ir tame pačiame prekybos centre – už prekes, kurių vertė 16,99 litų, atliko dvi finansines operacijas, išimdamas grynuosius pinigus iš bankomatų: 300 litų iš bankomato, esančio prie prekybos centro M. ir 40 Lt išgryninant bankomate, esančiame prie prekybos centro I., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-01-15 dieną, (duomenys neskelbtini) esančiame AB „Swedbank“ bankomate, atliko dvi finansines operacijas, išgrynindamas 200 litų ir 100 litų, iš viso neteisėtai inicijuodamas 7 (septynias) finansines operacijas, išgryninant grynuosius pinigus per bankomatus ir atsiskaitant už įvairias prekes prekybos vietose, kartu su Ž. U., neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - nukentėjusiojo R. N. banko mokėjimo kortelę.
Be to, A. P., apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą): t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. tiksliau nenustatytos valandos iki 2014 m. sausio 15 d. 08.58 val., Radviliškio mieste esančiose prekybos vietose: parduotuvėje P., esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos centre M., esančiame (duomenys neskelbtini), ir bankomatuose, esančiuose Radviliškio mieste prie prekybos centro M., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro I., esančio (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su Ž. U., nežinojusiam kortelės savininko tapatybės ir kuris galvojo, kad kortelė priklauso A. P., pasinaudodamas jam - A. P., nukentėjusiojo R. N. patikėta viena tikra elektronine mokėjimo priemone – R. N. priklausančia AB SWEDBANK banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas kortelės turėtojo - R. N. - sutikimo, žinodamas, kad kortelė priklauso ne jam, o R. N., neteisėtai kartu su Ž. U., panaudojo R. N. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, pateikdamas save prekybos centrų operacinei sistemai ir AB „Swedbank“ kaip asmenį – R. N., turintį teisę atlikti finansines operacijas šia banko mokėjimo kortele ir taip neteisėtai A. P. atlikus daugiau nei vieną finansinę operaciją, leidžiančią elektroniniu būdu disponuoti R. N. turtu - pinigais - iš bankomatų ir atsikaitant svetima banko kortele prekybos vietose, neteisėtai atliko 7 (septynias) finansines operacijas, t. y., neteisėtai inicijavo daugiau nei vieną finansinę operaciją, išimant iš bankomato grynuosius pinigus bei atsiskaitant svetima kortele prekybos vietose už įvairias prekes ir tokiu būdu, tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų baudai įgijo svetimą, R. N. turtą - pinigus - 682,31 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. N. 682,31 litų turtinę žalos.
Apklaustas A. P. tyrimo metu paaiškino, kad jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, bet jokių specialių vaistų nevartoja, supranta, kad įtariamas nusikaltimų padarymu su svetima banko mokėjimo kortele, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė ir dar patikėjo R. N. banko kortelę Ž. U., jam pasakęs PIN kodą. Dabar tiksliai nepamena, ar sakė jam, kad tai ne jo paties kortelė, ar nesakė. Pas R. N. gyveno kokį mėnesį. Jis buvo invalidas, be abiejų kojų, todėl jam padėdavo buities darbuose. 2014-01-14 apie 11-13 val., tikslaus laiko nepamena, R. N. jo paprašė nupirkti vaistų, perrašyti jį pas gydytoją S. ir nupirkti alaus bei maisto. Buvo jau išgėręs kartu su pačiu R. N. – gėrė alaus. R. N. padavė jam savo banko kortelę, pasakė ir PIN kodą. Jis nuėjo į parduotuvę „P.“, kur su R. N. kortele nusipirko cigarečių, R. N. to irgi buvo prašęs. Pirko du pakelius ir atsiskaitė banko kortele. Tada PC M. su kortele atsiskaitė už alų. Tuomet atliko R. N. pavedimą – perrašė pas kitą šeimos gydytoją, kaip nukentėjusysis to ir buvo prašęs, nuėjo prie didžiosios M., kur iš bankomato nuėmė, jei gerai pamena, 40 litų. Negali pasakyti tiksliai, kur susipažino su Ž. U., mano, gal prie parduotuvės M. Radviliškio mieste. Su kuo atėjo į tą butą, kuriame girtavo su jam tik iš matymo pažįstamais asmenimis, kurių nei vardo, nei pavardžių nežino, negali pasakyti. Kiek ten buvo žmonių nebepamena. Gali pasakyti, kad Ž. U. tikrai pats padavė banko kortelę ir, gal pasakė PIN kodą. Pamena, kad jo paprašė išgryninti 100 Lt ir viskas. Bet jis, jei gerai pamena, pinigų neatnešė, parnešė vyno, dešros ir jie visi maistą suvalgė. Ž. U. lyg jam tikrai grąžino R. N. banko kortelę ir A. P. ją vėl kažkam padavė, pasakė PIN kodą, kad dar daugiau alaus parneštų, bet tikrai nepamena kam. Nepamena ir to, kad girtas gulėjo prie namo laiptinės, kieme. Nepamena tokio fakto, kad Ž. U. jį būtų radęs prie laiptinės ir atvedęs į šiltą patalpą. A. P. taip yra buvę ne vieną kartą - kai išgeria, beveik nieko nebeprisimena. Gali pasakyti, jog prašė ten buvusių asmenų, kad jie jam grąžintų kortelę, sakė, kad kortelė ne jo, bet niekas kortelės A. P. negrąžino. Nepamena, kad būtų išėjęs iš buto. Negali pasakyti, ar galėjo R. N. kortelę pats pamesti. Bijojo R. N., tad liko ten gyventi dar tris dienas, o kai nuėjo pas R. N., pasakė, kad jo kortelę iš jo pavogė, ir jis A. P. už tai išvarė iš savo namų. Dabar gyvena prie geležinkelio, pas kažkokią moterį. Ne viską gerai pamena dėl to, kad praėjo daug laiko ir buvo išgėręs, bet mano, kad prekybos centre I. nebuvo, gal Ž. U. buvo nuėjęs su R. N. kortele. 2014-01-15 dieną nepamena, kad būtų kur nors atsiskaitinėjęs su R. N. kortele arba kad būtų išgryninęs pinigus. Tačiau ir esant tokioms aplinkybėms supranta, kad yra kaltas dėl visų pinigų sumos dingimo iš R. N. banko sąskaitos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka, baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomomis bausmėmis.
Motyvuojamoji dalis
A. P. kaltė įrodoma tyrimo metu duotais jo parodymais ir kita bylos medžiaga, ištirta teisme.
Nukentėjusiojo R. N. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2014-01-15 apklausos metu parodė, kad 2014-01-14, apie 12 val., padavė savo banko mokėjimo kortelę ir asmens tapatybės kortelę kartu su juo gyvenančiam A. P., ir paprašė jo jį perregistruoti pas kitą šeimos gydytoją bei nupirkti vaistų. Nuimti grynųjų pinigų neprašė. Perdavė ir PIN kodą. R. N. yra neįgalus, amputuotos abi kojos. A. P. išėjo su jo dokumentais ir negrįžo. Paskambino seseriai I. Š., kad pažiūrėtų jo sąskaitos likutį internetinės bankininkystės pagalba. Sesuo I. Š. pasakė, kad buvo paimta apie 700 litų (9–11 b. l.).
Nukentėjusiojo R. N. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis yra nukentėjusiojo R. N., kuris jau yra miręs, sūnus. Yra tėvo turto bei teisių perėmėjas. Žino, kad Šiaulių AVPK Radviliškio RPK atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 81-1-00065-14 dėl tėvo pinigų neteisėto pasisavinimo su jo banko kortele. Dabar žino, kad įtariamuoju pripažintas A. P.. Byloje civilinio ieškinio atsisako, tačiau pageidauja, kad įtariamasis būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka už padarytą nusikaltimą. Į Radviliškio rajono apylinkės teismą atvažiuoti jam būtų sudėtinga, nes dirba vilkiko vairuotoju, dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, gyvena P.. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka – baudžiamuoju įsakymu (18–20 b. l.).
Liudytojo K. R. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad R. N. buvo jo pusbrolis. Jis mirė 2014-02-13 Radviliškio ligoninėje. Prieš keturis metus mirė jo žmona ir jis jį pakvietė apsigyventi kartu su juo. R. N. buvo invalidas, neturėjo abiejų kojų, tad teko pusbroliu rūpintis, padėti jam buityje. Pas R. N. kartą per savaitę ateidavo ir socialinė darbuotoja, o kasdien juo rūpinosi jis. R. N. turi sūnų R., kuris gyvena P., būtent sūnus ir perims tėvo turtą. Sūnus leido jam gyventi R. N. bute neribotą laiką. Nežino, ar po trijų mėnesių butą parduos, ar nuomos. Jam patikėjo ir bute esantį turtą, R. N. telefoną. Dėl R. N. pinigų nuo banko kortelės vagystės gali pasakyti, kad A. P. pažinojo tik iš matymo. Po Naujųjų metų jis paprašė, jog susitartų su R. N., kad galėtų su jais pagyventi. Ir R. N. sutiko. Sausio mėnesį jis apsipyko su pusbroliu ir išėjo gyventi į savo tėvų namą, esantį V. gatvėje. Vėliau jam R. N. paskambino ir pasakė, kad A. P. R. N. apvogė. Sakė, kad jam padavė savo banko kortelę, paprašė, kad nupirktų jam vaistų, pasakė PIN kodą. Nuo R. N. banko sąskaitos dingo 700 Lt. Vieną dieną R. N. jam paskambino ir pakvietė kuo greičiau ateiti pas jį, nes, esą, atėjo A. P. jo atsiprašyti dėl pavogtų pinigų ir paprašyti, kad vis tiek leistų kartu pagyventi. Jis nuskubėjo iki R. N. buto ir buvo ten iki to laiko, kol atvyks policijos pareigūnai, kad A. P. nepabėgtų. R. N. policiją jau buvo išsikvietęs telefonu. Tada atvyko policininkai ir A. P. išsivežė (15–17 b. l.).
Liudytojos R. J. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad R. N. lankomąją priežiūrą vykdė nuo 2011 metų. R. N. buvo neįgalus asmuo, be kojų, tačiau judantis specialiame vežimėlyje ir pats savimi rūpinosi. Mėgo išgerti, vartojo alkoholinius gėrimus. Jos pareiga buvo aplankyti R. N. kartą per savaitę, trečiadienį, jo namuose ir pasiteirauti, ko jam trūksta. R. N. raštišku prašymu kartais tekdavo iš jo sąskaitos banke išgryninti tam tikrą sumą pinigų, nes jo prašoma sumokėdavo už jį visus komunalinius ir kitus mokesčius, pirko maistą, registruodavo pas gydytojus, rūpinosi jo gydymusi, vaistų pristatymu. Nors R. N. galėjo judėti, tačiau esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, jis vengė išvažiuoti į lauką ir prašė juo pasirūpinti. Kiek jai žinoma, R. N. rūpinasi ir jo sesuo gyvenanti kitame mieste, kuriai jis gali būti patikėjęs prisijungimo prie savo sąskaitos slaptažodžius ir kodus, nes ji žino brolio piniginius reikalus, kartais papildo jo sąskaitą internetu. 2014-01-15 nuėjo pas R. N. į namus, kad sumokėtų jo vardu visus mokesčius. Pas R. N. jau keletą metų gyveno ir vyriškis vardu K., o prieš šventes apsigyveno dar vienas vyriškis - A. P., jai pažįstamas iš matymo asmuo, kuris taip pat už leidimą pagyventi šiltai, kiek galėdamas padėdavo R. N. kasdieniuose reikaluose. Jie su R. N. susiskaičiavo mokesčius ir R. N. jau ketino jai paduoti savo banko kortelę, kad galėtų ją panaudoti sumokėdama mokesčius per PERLO terminalą PC T., bet kortelės nerado. Kortelės ieškojo ir sugrįžęs į R. N. namus K., bet nerado. Paskolino R. N. pinigų iki to laiko, kol suras kortelę, aptarė, kad ją galėjo pavogti tas A. P.. Tikrai R. N. jai nesakė, kad jis pats padavė kortelę A. P. su prašymu ką nors nupirkti. Nežino kodėl, bet jai pasirodė, kad jis tikrai nuoširdžiai ieško tos banko kortelės. Iš banko darbuotojų sužinojo, kad jo banko kortelė rasta ir yra banke, prašė jos ją paimti. Nuėjusi į AB „Swedbank“ iš tiesų sužinojo, kad R. N. banko kortelė rasta, tačiau jos niekas neatidavė. Sakė, kad kortelę grąžinti gali tik pačiam jos savininkui, be to, kortelė perlenkta ir gali būti jau nebenaudojama, todėl jam reikia pasiimti naują kortelę, t. y. asmeniškai atvykus į banką. Dėl šalčio R. N. iš namų niekur nevažiavo. Nugabenti jį į banką ji neturėjo nei fizinių, nei techninių galimybių (12–14 b. l.).
Liudytojos I. Š. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad R. N. buvo jos brolis, su kuriuo ji palaiko ryšius telefonu. Gyvena N. A., pati yra silpnos sveikatos. Buvo sutarę su R. N., kuris namuose neturėjo kompiuterio, kad, reikalui esant, ji jam padėtų pasitikrinti savo banko sąskaitą internetu. Kortelės nėra turėjusi, jai brolis pats telefonu pasakydavo reikalingą prisijungimui prie internetinės bankininkystės kodą, ir ji patikrindavo brolio sąskaitą. 2014-01-15 jai paskambino R. N. ir pasakė, kad prieš kurį laiką padavė savo banko kortelę vaikinui, gyvenusiam pas jį, pasakė jam PIN kodą ir paprašė nueiti į vaistinę nupirkti vaistų, o tas vaikinas dingo. 2014-01-27 brolis R. N. paskambino ir pasakė, kad tas vaikinas sugautas, prisipažino nuėmęs iš R. N. pinigų 100 Lt, todėl, paprašyta brolio R. N., prisijungė prie jo banko sąskaitos internetu, atspausdino sąskaitos išrašą ir atsiuntė į policijos komisariatą (41–42 b. l.).
Liudytojo Ž. U. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad supranta užduodamus klausimus, nors jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. 2014 metų sausio mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, jau tamsiu paros metu, atėjo pas pažįstamą asmenį, pravarde „G.“, gal vardu G., o jo pavardė O. (O. O.). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus. Pas jį buvo ir A.. Jie visi girtavo, išskyrus buto savininką, kuris girtas miegojo. M. paprašė Algio, kad šis nupirktų daugiau alaus. A. jam padavė banko kortelę, pasakė PIN kodą: (duomenys neskelbtini), jei gerai pamena. A. P. tikrai net neužsiminė, kad banko kortelė yra ne jo, o kokio nors kito asmens. Pasakė, kad visų pinigų nenuimtų, neminėdamas konkrečios sumos, o paimtų 300 Lt. Už juos prašė nupirkti pakuotę alaus, degtinės vieną butelį ir maisto. Nuėjo su M. prie centrinės M., kur sutiko pažįstamą V. iš E.. Jo paprašė, kad padėtų jam iš bankomato nuimti 300 Lt, nes pats nėra to niekada daręs. Pasakė, kad tai ne jo kortelė, bet jam ją patikėjo girtas žmogus ir prašė nuimti pinigų. Ir V. jam padėjo, ji jam pasakė PIN kodą, kurį buvo padiktavęs A. P. ir V. nuėmė pinigus. Grįžo su visomis prekėmis atgal pas „G.“, liko grąžos - apie 250 Lt. Pinigus grąžino A. P., o parduotuvėje išleido apie 50 Lt. Pas „G.“ - O. O. buvo atėjusi sugyventinė I. (I. V.), blaivi, prie jos akių grąžino viską, ką nupirko ir atidavė banko kortelę. A. P. dar pasakė, kad galvojo, jog jis negrįš. Ir labai apsidžiaugė jį pamatęs su prekėmis ir pinigais. Ž. U. paprašė, kad jis jam duotų alaus ir išėjo. Kartu su jais negėrė, išėjo pas dėdę A. V.. Gal po kokios valandos, grįžo pas O. O. ir rado lauke, prie O. O. namo laiptinės, sukniubusį A. P.. Jį pakėlė su dėde už parankių ir paprašė O. O., kad šis leistų A. P. permiegoti, nes lauke labai šalta.. A. P. prasiblaivęs jam padavė 50 Lt ir vėl paprašė nupirkti alaus. Tą jis ir padarė. Išleido nedaug, grąžą parnešė A. P.. Banko kortelės iš A. P. nevogė. Jis apkalba, jei taip sako, o gal dėl savo girtumo nepamena visų aplinkybių. R. N., be kojų, gyvenančio E., nepažįsta, pas jį nėra buvęs. Kad tai buvo jo banko kortelė - tikrai nežinojo (33–35 b. l.).
Akistatos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad liudytojas Ž. U., dalyvaujant įtariamajam A. P. parodė, jog A. P. nesakė, kam priklauso kortelė, o jis pagalvojo, kad toji kortelė priklauso jam, nes žino PIN kodą, o įtariamasis A. P. parodė, kad mano, jog Ž. U. sako tiesą, o jis galėjo dėl savo buvusio girtumo tą dieną ką nors ir supainioti. Ž. U. tikrai pats padavė banko kortelę ir pasakė PIN kodą, gal ir sakė, kad kortelė ne jo paties Ž. U., o gal kam nors kitam. Pamena ir tai, kad Ž. U. tikrai grąžino banko kortelę, ir jis ją vėl kažkam padavė, pasakė PIN kodą, kad dar daugiau alaus parneštų, bet tikrai nepamena kam. Supranta, kad yra atsakingas už tai, kad iš R. N. banko sąskaitos dingo pinigai (36–37 b. l.).
Liudytojo A. V. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad Ž. U. yra jo sūnėnas. 2014 metų sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jį atėjo Ž. U. ir kartu nuėjo pas „Geniuką“, O. O.. Jis gyvena netoli, (duomenys neskelbtini). Buvo jau tamsus paros metas, kai prie laiptinės durų, lauke, rado gulintį girtą A. P.. Pakėlė jį ir nuvedė į antrą aukštą, pas O. O. į butą ir paprašė, kad šis leistų jam šiltai pamiegoti, kad lauke nesušaltų. O. O. leido. Ten buvo susirinkusi kompanija: O. O., D. R., I. V., prie jų kompanijos prisidėjo ir A. V. su Ž. U.. Pabuvo gal kokią valandą ir išėjo į namus. Kartu su juo, jei gerai pamena, išėjo ir Ž. U.. Negirdėjo ir nematė, ar A. P. prašė Ž. U. nupirkti daugiau alaus, negali pasakyti, ar padavė jam pinigų. Apie tai, kad Ž. U. turėjo ar turi kokią nors svetimą banko kortelę, jokios kalbos nebuvo. R. N., neįgalaus asmens, gyvenančio E., nepažįsta.
Liudytojo O. O. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jo pravardė yra „G.“, A. V. yra jo mirusios žmonos brolis, o Ž. U. yra žmonos brolio sūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Sausio mėnesį pas jį atėjo A. P.. Jis atėjo kartu su A. V. ir Ž. U.. Visi gėrė alkoholį, A. turėjo banko kortelę, kurią davė ir Ž. U., D. R., negirdėjo, kad būtų sakęs, jog tai ne jo kortelė. Niekas ir neklausė, džiaugėsi, kad yra kas nuperka svaigalų. Po kurio laiko A. pas jį atvedė A. V. su Ž. U., sakė, kad rado A. P. lauke, gulintį prie jo namo laiptinės. Kai A. prasiblaivė, ėmė sakyti, kad dingo jo banko kortelė ir dar sakė, kad ta kortelė buvo visai ne jo, o kažkokio kito žmogaus, kurį registravo pas daktarus ir turėjo nupirkti vaistų. Pradėjo priekaištauti, kad su jo duota kortele visi išgrynino per daug svetimų pinigų, sakė, kad grąžintų jam banko kortelę. Nežino kas kortelę iš A. P. paėmė. Būdamas girtas jis visiems garsiai sakė PIN kodą, prašė nuimti pinigų su ta kortele, nupirkti alkoholio (23–24 b. l.).
Liudytojo D. R. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2014 metų sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, prie prekybos centro M. sutiko iš matymo pažįstamą A. P., kuris turėjo su savimi vyno butelį ir pasiūlė kartu išgerti. Lauke buvo šalta, todėl pasiūlė jam nueiti pas patėvį O. O. ir išgerti vyną ten. Kartu su juo buvo ir draugė M. M.. Visi trys nuėjo pas O. į butą, esantį K. gatvėje, kur gėrė vyną. Po to atėjo ir Ž. U. bei A. V., buvo atėjusi ir I. V.. Visi girtavo, o A. P. visiems rodė banko kortelę, garsiai sakė PIN kodą, kurio nepamena, prašė kas gali nueiti ir išsigryninti pinigų, nupirkti daugiau alkoholio. Kortelę buvo paėmę Ž. U. ir I. V., kurie nueidavo ir parnešdavo daugiau alkoholio. Iš pradžių A. P. nesakė, kad banko kortelė nepriklauso jam, o yra kito žmogaus. Apie tai jis pradėjo kalbėti tik tada, kai jos pasigedo ir niekas neprisipažino ją iš jo paėmęs (25–26 b. l.).
Liudytojos M. M. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2014 metų sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, kartu su D. R. atėjo į prekybos centrą M.. Ji įėjo į parduotuvę, o D. liko jos laukti prie parduotuvės. Kai išėjo iš parduotuvės, tai pamatė, kad D. R. kalbasi su pažįstamu iš matymo A. P.. Jis buvo nupirkęs degtinės, vyno butelį ir pasisiūlė kartu su jais išgerti. Jie nuėjo pas D. R. patėvį pravarde „G.“, O. O., gyvenantį V. K. gatvėje. Pas O. O. rado I. V., kuri kartu su buto savininku gėrė alų. A. P. visus vaišino. Nežino, iš kur gavo alkoholio. Tą dieną negirdėjo, kad A. P., kam nors duotų savo ar svetimą banko kortelę ar garsiai sakytų PIN kodus. Jiems begeriant, pas O. O. atėjo ir kiti pažįstami - Ž. U. su A. V.. Pabuvusi pas O. O., ji išėjo. Kada vyrai baigė girtauti ji nežino. Rytojaus dieną matė mieste vaikštantį Ž. U., kuris kvietėsi visus į alaus barą, buvo prisipirkęs alaus butelių, maisto, o su juo vaikščiojo A. P.. Ji nesigilino, iš kur tie pirkiniai, tik nusistebėjo, kad A. P. ir Ž. U. turi tiek pinigų. Dar po kelių dienų A. P. jai pasakė, kad viskas buvo perkama už svetimus pinigus žmogaus, kurį prižiūrėjo. Skundėsi, kad Ž. U. iš jo pavogė svetimą banko kortelę (27–28 b. l.).
Liudytojos I. V. parodymais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, kad šių metų sausio mėnesį buvo nuėjusi pas O. O. išgerti alaus. Jiems begeriant atėjo D. R. su savo drauge M. M. ir A. P.. Jie atsinešė dar daugiau alkoholio: degtinės vieną butelį, sidro vieną butelį ir dar kažkokios užkandos. Po kurio laiko atėjo ir Ž. U. su A. V.. Ž. U., paprašytas A. P., nuėjo į parduotuvę ir parnešė pakuotę alaus. Ar parnešė grynųjų pinigų - nematė. Ž. U. ant stalo padėjo banko kortelę ir pasakė: „I., žiūrėk, grąžinu kortelę“, bet toji kortelė vėl greitai dingo nuo stalo. Nežino, kas ją paėmė. Ji tikrai tos kortelės nepaėmė, nes nemoka net ja pasinaudoti. Ji negirdėjo, kad A. P. kam nors sakytų tos kortelės kodus. Iš pradžių manė, kad ta kortelė priklauso A. P.. Negirdėjo, kad A. P. sakytų, jog tai jo ar kito žmogaus banko kortelė. Dar gali pasakyti, kad visi buvo apgirtę, nei vienas jų nebuvo blaivaus, vieni išeidavo, kiti užmigdavo - taip girtavo visą dieną. Negali pasakyti, ar tą dieną A. buvo išėjęs iš O. O. buto. Pamena, jog vakare Ž. U. parvedė A. P. vėl pas O. O., sakė, kad buvo radęs gulintį lauke sušalusį. Nežino, kas be Ž. U. galėjo pasinaudoti svetima banko kortele (29–30 b. l.).
Byloje esančiu R. N. mirties liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad R. N. mirė (duomenys neskelbtini) (16 b. l.).
Byloje esančiu R. N. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2014-01-14 išgryninti grynieji - 300,00 litų - bankomatas H334/HB (duomenys neskelbtini), pirkinys- 2014-01-14 11:33 val., Parduotuvė „P.“ - 3,99 Lt, 2014-01-14 pirkinys – M., Radviliškis 16:99 val., grynieji 2014-01-14 tinklo ATM (duomenys neskelbtini)- 40,00 litų, mokestis: grynieji 2014-01-14 Tinklo ATM (duomenys neskelbtini). 2014-01-15 grynieji 15.01.14 08:57 200,00, H273/HB (duomenys neskelbtini); grynieji 15.01.14 08:58; 100,00 H273/HB (duomenys neskelbtini) (38 b. l.).
Byloje esančiu Swedbank AB raštu, iš kurio matyti, kad į Radviliškio KAC, (duomenys neskelbtini), atnešta mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-01-23 buvo sunaikinta, asmuo, atnešęs kortelę, neidentifikuotas (45 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas mano, jog A. P. kaltė visiškai įrodyta.
A. P. įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., požymius, nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., padarymą, skirti viešųjų darbų bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., padarymą, skirti baudą.
Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už A. P. įvykdytas nusikalstamas veikas, be terminuoto laisvės atėmimo bausmės, yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su siūloma bausme (71 b. l.).
Skiriant bausmę A. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3, 4 d.), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas A. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. A. P. teistas, tačiau teistumas išnykęs (65 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (66-68 b. l.), VĮ Radviliškio RPSPC Psichikos sveikatos centre yra įrašytas į pacientų registrą - lengvas protinis atsilikimas (69 b. l.), registruotas Darbo biržoje (70 b. l.).
Atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., padarymą, skirtina viešųjų darbų bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., padarymą, skirtina bauda. Galutinė subendrinta bausmė skiriama vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str. 2 d. straipsnio taisyklėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės atlikimo laiką A. P. įskaitomas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
A. P. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės pirmadienį ir penktadienį nuo 09.00 val. iki 18.00 val. - taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val.; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. ir skirti jam 3 (trijų) MGL (390 Lt) baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę: 6 mėn. viešųjų darbų įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val. su 3 MGL (390 Lt) bauda.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę: 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) val., su 2 (dviejų) MGL (260 Lt) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės atlikimo laiką A. P. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-01-18 iki 2014-01-20 (dvi paras).
A. P. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną savaitės pirmadienį ir penktadienį nuo 09.00 val. iki 18.00 val. - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Radviliškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.
Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.