Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-111-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
II-111-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00287-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-111-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00287-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 7.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. ir jo atstovui advokatui L. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-388-2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2020 m. vasario 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-379-2020 A. M. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 9 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje iš prekybinės lentynos paėmė 0,35 litro talpos 9,50 Eur vertės butelį konjako „(duomenys neskelbtini)“ ir praėjo pro prekybines kasas nesusimokėjęs, taip padarydamas smulkią vagystę.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-388-2020 A. M. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 108 straipsnyje, paskirta 270 Eur bauda.

Šalies argumentai

A. M. skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes jis apie jokias vagystes nieko nežino. 2020 m. vasario 11 d. jam paskambino Klaipėdos miesto policijos komisariato policijos pareigūnė ir liepė atvykti pas ją. Sekančią dieną jam atvykus į Klaipėdos miesto policijos komisariatą, policijos pareigūnė jam pasakė, kad 2019 m. gegužės mėnesį jis du kartus įvykdė konjako vagystę iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jis nurodė, kad to nebuvo ir negalėjo būti, nes parduotuvėje yra vaizdo kameros ir parduotuvės apsauga jį sulaikytų dar jam esant parduotuvėje. Policijos pareigūnė parodė fotonuotrauką, kurioje jis su vežimėliu stovėjo kažkokios parduotuvės prekybos salėje. Nors vežimėlyje jokio konjako nesimatė, policijos pareigūnė pradėjo forminti dokumentus. Jis pareigūnei sakė, kad parodyta fotonuotrauka nepatvirtina, kad jis pro parduotuvės kasas išsinešė konjako butelį, policijos pareigūnė parodė vieną vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti kaip jis iš lentynos pasiėmė butelį gėrimo, kaip atsiskaitė kasoje už kitas prekes, bet butelio su konjaku pas jį jau nebuvo. Galimai prieš eidamas į kasą, jis jį grąžino į lentyną. Tik tuo ir galima paaiškinti, kad praėjus pro kasas jis nebuvo sulaikytas ir tą pačią dieną jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taip pat nebuvo aišku, kokią dieną iš lentynos ėmė butelį: ar 2019 m. gegužės 9 d. ar 2019 m. gegužės 30 d., ar dar kažkokią kitokią dieną. Bet kuriuo atveju nei parodyta fotonuotrauka, nei vaizdo įrašas nepatvirtina, kad jis 2019 m. gegužės 30 d. parduotuvės kasoje nesumokėjęs išsinešė butelį konjako. Atvirkščiai, vaizdo įrašas patvirtina, kad atsiskaitydamas kasoje už kitas prekes, butelio konjako jis neturėjo. Todėl jokios vagystės nepadarė, apskritai nėra administracinio nusižengimo įvykio.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo palikti 2020 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog A. M. skundas yra vienašališkas ir neobjektyvus, jo pateikti motyvai yra subjektyvūs. A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, remiantis ANK 569 str. nuostatomis, surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone bei ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. M. paaiškino, kad neatsimena, ar jis 2019 m. gegužės 9 d. buvo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Konjako neėmė, nes, jei būtų paėmęs, jį būtų sulaikę prie kasų. Jis greičiausiai pasižiūrėjęs, kad neužtenka pinigų konjaką, turbūt, padėjo atgal į lentyną. Jei būtų nepadėjęs, tai matytųsi vaizdo įraše. Toje pačioje parduotuvėje jis buvo sulaikytas, nes buvo paėmęs tokį patį konjaką, konjakas buvo po maišeliu, jį nupirkti jo paprašė kiti asmenys. Vaizdo įraše matytas asmuo galimai panašus į jį, jis taip pat yra stambus, tačiau tai tikrai ne jis. Vaizdo įraše veido nesimato. Jis visiškai negali gerti jau tris metus, nes jam draudžia gydytojai.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad A. M. ji matė vaizdo įraše bei policijos komisariate dėl dviejų administracinių nusižengimų. Parduotuvės pareiškime buvo nurodyta, kad A. M. buvo sulaikytas dėl vagystės ir jam pareigūnai surašė protokolą nei nutarimą. Toje byloje A. M. buvo sulaikytas vietoje ir prisipažino nusižengęs. Ji atsivėrusi kitos bylos duomenis nusistatė, kad tai A. M. ir jį išsikvietė į komisariatą. A. M. parodžius vaizdo įrašą jis prisipažino, kad tai jis, bet nesutiko su pažeidimu. A. M. pas ją į policijos komisariatą atvyko su tokia pačia kreminės spalvos kepure, kaip užfiksuota vaizdo įraše. A. M. neklausė, iš ko jis save atpažino. Iš vaizdo įrašo ji matė, kad jis paėmė prekę. Surašydama protokolą ji vadovavosi vaizdo įrašu, apsaugos darbuotojo paaiškinimu. Nutarimus surašė kitas pareigūnas. A. M. įdavė nutarimus, o protokolus jis pasirašė, bet paliko ant stalo. Neįgaliojo pažymėjimo A. M. nepateikė, jis tik rodė baltą lapą su išrašu iš ligoninės.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. L. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jis negali pasakyti, ar teismo salėje sėdintis administracinėn atskomybėn traukiamas asmuo yra A. M., nes praėjo daug laiko. A. M. jis asmeniškai buvo sulaikęs dėl vagystės bei perdavė policijos pareigūnams. Po šio sulaikymo po kelių dienų jis skaičiavo alkoholio likučius ir pastebėjo, kad trūksta alkoholinių gėrimų (2 ar 3 butelių), tada atsukinėjo įrašus ir pamatė, kad tas pats asmuo, taip pat apsirengęs, tas pats veidas ir vogė gėrimus, vagystės sistema buvo ta pati, kai jis jį buvo sulaikęs. Dėl to parašė du ar tris pareiškimus policijai. Jis iš to vaizdo įrašo nusprendė, kad tai tas pats asmuo. Matėsi asmens veidas, kepurė, ta pati eisena ir ta pati vagystės sistema, t. y. atėjo, pasiėmė, vaikšto po parduotuvę, prekinasi, paskui į vežimą po maišiuku paslėpė ir praėjo pro kasas. Tokio asmens sulaikymas buvo pirmą kartą, nes dažniausiai vagystes vykdo jaunesni asmenys. Peržiūrėdamas vaizdo įrašus, kitų asmenų, taip besielgiančių, nematė. Jų parduotuvėje tokį konjaką retai kas perka. Jis pirmiausia sulaikė A. M., o paskui jis atsisukinėjo vaizdo įrašus. Praėjo tikrai daug laiko ir jis neatsimena, ar buvo užfiksuotas momentas, kad asmuo paslėpė butelį po maišiuku. Jeigu jis paaiškinime parašė, kad matėsi, jog asmuo alkoholį paslėpė po maišiuku, vadinasi taip ir buvo. Po įvykio tokio konjako pavogta daugiau nebuvo.

Iš vaizdo įrašo CHll-2019-05-09-14-21-06.avi matyti, kad matosi parduotuvės alkoholinių gėrimų skyrius, stambaus kūno sudėjimo vyras, pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke stumiantis pirkinių vežimėlį privažiuoja prekybinės lentynos, kurioje sudėti alkoholiniai gėrimai, iš kurios pasiima 1 vnt. 0,35 litro talpos konjako, kurį įsideda į pirkinių vežimėlį (15:37:24 val.).

Iš vaizdo įrašo CH03-2019-05-09-15-35-57.avi. matyti, kaip stambaus kūno sudėjimo vyras, pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke prieina prie mokėjimų kasos esančios dešinėje pusėje iš pirkinių krepšelio išima pirkinius ir sudeda ant pirkinių takelio (15:54:54 val.).

Iš vaizdo įrašo CH03-2019-05-09-15-56-25.avi matyti, kaip stambaus kūno sudėjimo vyras, pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke stovi mokėjimo kasos eilėje, kuris rankose laiko panašų daiktą į piniginę, vyriškis pastumia pirkinių vežimėlį, kurio tolimesniame kairės puse kampe yra panašus juodos spalvos daiktas į maišą. Asmuo pirkinius susideda į pirkinių vežimėlį (tarp mokėtų pirkinių paimto konjako nėra), susimoka už prekes ir nueina su pirkinių vežimėliu (15:57:13 val.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių A. M. versiją, kad jis vagystės neįvykdė.

Tiek teisme, tiek bylą nagrinėjant Institucijoje A. M. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Teismo posėdžio metu liudytoja J.P. parodė, kad asmenį nusistatė pagal kitos bylos duomenis, kai A. M. buvo sulaikytas dėl vagystės. Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad peržiūrėdamas vaizdo įrašą galimai A. M. atpažino todėl, kad jį jau buvo sulaikęs dėl vagystės, jį atpažino iš asmens veido, kepurės, tos pačios eisenos bei dėl tos pačios vagystės sistemos, t. y. asmuo ateina į parduotuvę, pasiima prekių, vaikšto po parduotuvę, prekinasi, paskui į vežimą po maišiuku paslepia prekę ir praeina pro kasas. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje pateiktus vaizdo įrašus A. M. neigė, kad tai jis yra užfiksuotas vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašo matyti, kad užfiksuota tik tai, jog vyras su šviesia kepure, tamsios spalvos striuke (jo veido nematyti) alkoholinių gėrimų skyriuje įsideda į pirkinių vežimėlį butelį, tačiau kokį konkrečiai, nesimato. Dėl to kategoriškai teigti, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent A. M. nėra pagrindo. Be to, vaizdo įraše užfiksuota kaip asmuo sumoka už prekes ir jas susideda atgal į pirkinių vežimėlį, ar kas nors yra už maišelio nesimato.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie galimai 2019 m. gegužės 9 d. įvykdytą vagystę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė policijai tik 2019 m. liepos 3 d., prekių nurašymo aktas buvo surašytas daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo nurodytos galimos vagystės datos, t. y. tik 2019 m. liepos 2 d. 2019 m. liepos 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nurašymo aktas tik patvirtina tai, kad 0,35 litro talpos butelis konjako „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurašytas, tačiau nepatvirtina, kad ši prekė buvo pavogta būtent A. M. administraciniame kaltinime nurodytu laiku, t .y. 2019 m. gegužės 9 d.

Taigi teismas konstatuoja, kad visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neįrodyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, įvykis ir sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. 2019 m. gegužės 9 d., 15.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje iš prekybinės lentynos paėmė 0,35 litro talpos 9,50 Eur vertės butelį konjako „(duomenys neskelbtini)“ ir praėjo pro prekybines kasas nesusimokėjęs. Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, A. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-388-2020, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 12 d. administracinio nusižengimo nutarimą Nr. 30-ANR_N-388-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus