Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2005-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-134

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2005-02-03
Bylos Nr.
1A-134
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. Z.
Advokatai
Sergejus Chiminas
Kategorijos
Pranešėjas A.Kruopys Baudžiamoji byla Nr. 1A-134/2005Teisėjas A.Vaškelis Procesinio sprendimo kategorija28.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.2 (S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,gynėjui advokatui Sergėjui Chiminui,nuteistajam A. Z. ,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Edmundo Jonušo ir nuteistojo A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 292 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, konfiskuotina valstybės nuosavybėn 220 JAV dolerių, rastų pas A. Z. sulaikymo metu, kaip gautus iš nusikalstamos veikos, ir A. Z. lengvasis automobilis ,,Merceds Benz 190” v/n XXXXXXXX kaip nusikaltimo įrankis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio mėn. organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių 7 užsieniečių, gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Tuo tikslu jis parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, o būtent: surado užsieniečius, norinčius neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, o taip pat šios nusikalstamos veikos vykdytojus. Tuo tikslu, ieškodamas asmenų, galinčių betarpiškai pergabenti užsieniečius per valstybės sieną, 2003 m. gruodžio 3 d., apie 12.30 val., kavinėje ,,Faraonas”, esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su pažįstamu vyriškiu vardu Vidas, kuriam pasakė, jog žino grupę užsieniečių norinčių neteisėtai pereiti valstybės sieną. Vidui patikinus, jog jis pažįsta asmenis, galinčius pergabenti užsieniečius per valstybės sieną, 2003 m. gruodžio 5 d., 12 val. 57 min. degalinės ,,Lukoil” teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis A. Z. supažindino su vyriškiu vardu V., kuris A. Z. pažadėjo pergabenti užsieniečius per valstybės sieną. 2003 m. gruodžio 13 d., dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), A. Z. susitiko su nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčiu užsieniečiu S. K. ir su juo susitarė, kad už 1000 eurų užmokestį nuo kiekvieno užsieniečio organizuos pastarojo bei dar šešių užsieniečių - F. A., A. M., S. M., J. H., A. R , S. A., patalpintų į Pabėgėlių priėmimo centrą ir besiprašančių pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje, neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. 2003 m. gruodžio 16 d., 14 val. 17 min. (duomenys neskelbtini), A. Z. vėl susitiko su vyriškiu vardu V., jau veikusiu pagal Generalinio prokuroro sankcionuotą nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelį Nr. S2-78S, ir patikino jį, kad užsieniečius per valstybės sieną tikrai reikės gabenti, kad kiekvienas jų sumokės po 1000 eurų. 2003 m. gruodžio 18 d., apie 20 val., jis telefonu paskambino S. K. ir pasakė, kad pastarasis kartu su kitais šešiais užsieniečiais - F. A., A. M., S. M., J. H., A. R., S. A. 2003 m. gruodžio 19 d., 10 val., lauktų jo (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. gruodžio 19 d., apie 12val.30 min., lengvuoju automobiliu ,,Mersedes Benz 190E”, v/n XXXXXXXX A. Z. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur iš A. M. paėmė dalį pinigų už pergabenimą - 220 JAV dolerių, po to dviem reisais aukščiau nurodytu savo automobiliu visus septynis užsieniečius nuvežė į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini), susodino visus septynis užsieniečius į mikroautobusą ,,Mersedes Benz”, v/n XXXXXXXX, kuriuo jie turėjo būti gabenami į Lenkijos Respubliką, tačiau iš karto po to apie 17 val. 50 min. visi buvo sulaikyti.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti: A. Z., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 3 punktą ir nuteisti jį 200 MGL (25000 Lt) bauda.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtos bausmės.

Prokuroras tvirtina, jog teismo išvada, kad užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra A. Z. ,,biznis” ir pragyvenimo šaltinis, nėra pagrįsta byloje esančiais objektyviais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad tokią informaciją liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, taip pat įrašytame pokalbyje su Virgiu ir Vidu, pateikė pats A. Z. , tačiau teisme jis to nepatvirtino. Be to, pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad iki šio nusikaltimo padarymo A. Z. būtų vertęsis neteisėtu užsieniečių gabenimu per valstybės sieną ir tai būtų pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. A. Z. dirba, (duomenys neskelbtini), išlaiko du mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Jo žmona – L. Z. dirba (duomenys neskelbtini).

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo nepripažino A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Pažymi, kad įstatymas nenumato, kad kaltininkas, pripažindamas savo kaltę, būtinai turi nurodyti kokias nors naujas aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. Z. savo kaltę pripažino pilnai ir davė teisingus parodymus apie bylos aplinkybes, nors apklausiami teisme Egipto Arabų Respublikos piliečiai K. S., R. A. ir H. J. neigė vykę į Lenkiją. Akistatos su jais teisme metu A. Z. patvirtino už pinigus organizavęs jų gabenimą į Lenkiją ir detaliai nurodė visas su padarytu nusikaltimu susijusias aplinkybes. Apeliantas tvirtina, kad tai laikytina padėjimu teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką.

Apeliantas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo A. Z. ir yra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 3 dalies 3 punktą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Z. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2004-11-24 nuosprendį pakeisti, pripažinti, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 62 straipsniu paskirti jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmės rūšį.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje surinktą medžiagą ir teisminio bylos nagrinėjimo rezultatus ir skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę netinkami pritaikė įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę.

Atkreipia dėmesį, kad jis prisipažino kaltu pagal visą jam pareikštą įtarimą ir kaltinimą. Tarp jo ir visų užsieniečių ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos akistatos, kurių metu jis paaiškino jam žinomas aplinkybes, nors užsieniečiai davė tokius parodymus, kurie galėjo jam padėti išvengti atsakomybes. Beveik visi dalyvavę nusikaltime asmenys buvo išaiškinti, apie visus dalyvius jis davė išsamius parodymus, o apie kokius dar nusikaltime dalyvavusius asmenis rašoma nuosprendyje nėra aišku. Pažymi, kad jis apibūdino V., nurodė, kur su jais buvo susitikęs, apie ką kalbėjo ir t.t. Tai, pasak apelianto, kad ikiteisminio tyrimo organams nepavyko surasti „V.” nėra jo kaltė ir teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis.

Nuteistasis A. Z. nurodo, kad apie jokį jo „biznį” byloje duomenų nėra. Pokalbyje su V., kuris yra užfiksuotas techninėmis priemonėmis ir protokole (b. l. 56, t. l ), apie kurį teismas pasisako nuosprendyje, nėra nurodyta, kad tai A. Z. „biznis” ir pragyvenimo šaltinis, kalba buvo bendro pobūdžio. Be to, atkreipia dėmesį, kad iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolo (b. l. 122, t. l ) ir jo parodymų išklausytų teisme matyti, kad jis, A. Z. „V.” sakė, kad už kiekvieną pergabentą užsienietį bus sumokėta po 1000 eurų. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino LKPB ONTVV vyresnysis tyrėjas D. Datulskis (b.l. 121, t. 1), tyrėjas A. Adomavičius (b.l. 125, t. l), jie šiuos savo parodymus patvirtino ir teisme. Todėl, pasak apelianto, jam jokie pinigai nebūtų atitekę ir jokios materialinės naudos jis neturėjo ir nebūtų turėjęs. Tvirtina, kad pragyvenimo šaltiniu nelegalų gabenimas jam tikrai nebuvo, kadangi tuo niekad neužsiimdavo ir duomenų apie tai byloje nėra. Visą laiką dirbo, tik nusikaltimo padarymo metu laikinai neteko darbo ir norėjo išvažiuoti dirbti į užsienį.

Apeliantas aiškina, kad nelegalių užsieniečių gabenimas įvyko dėl to, kad jis susipažino su nelegaliai Lietuvoje gyvenančiu kurdų tautybės vyriškiu vardu N., kuris sakė norįs išvykti dirbti į Europą. Kadangi jis pats yra kurdų tautybės, žino koks sunkus yra kurdų gyvenimas, todėl nutarė N. padėti išvažiuoti į užsienį, tačiau tai daręs tikrai ne už pinigus. Pats tuo metu neturėjo darbo ir taip pat nutaręs išvažiuoti ieškoti darbo į užsienį. Pasak apelianto, visa nelegalių užsieniečių grupė buvo organizuota tik todėl, kad V. pasakė, jog dėl vieno žmogaus jam neapsimoka ką nors daryti ir padės tik tada, kai bus daug žmonių, todėl, A. Z. teigimu, jis surinkęs ir gabenęs į V. nurodytas vietas visus kaltinime nurodytus nelegalus. Iš užsieniečių paėmęs 220 JAV dolerių, siekdamas padengti jo turėtas išlaidas - automobilio eksploatavimą, benziną, kadangi reikėjo nuvažiuoti į Jonavą, du kartus į Kauną, iš Kauno į Vilnių, iš Kauno į Trakų rajoną, vėliau turėjo važiuoti iki Lenkijos Respublikos ir t.t. Apelianto nuomone, jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nes užsieniečiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebuvo pergabenti, todėl nusikaltimas laikytinas nebaigtu.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pagal susitarimą su V. jis tik nuvežęs nelegalius užsieniečius iš Kauno autobusų stoties iki Vilniaus „Akropolio“ parduotuvės ir iki Trakų rajone Madžiūnų kaime esančios „Maldis” kavinės, iš to neturėjęs jokios materialinės naudos ir norėjo užsieniečių pagalba surasti užsienyje kokį nors darbą sau, į tai, kad nuo pat tyrimo pradžios suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pripažino, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, aktyviai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir nusikaltimą padariusius asmenis; į tai, kad šiuo metu dirba, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, turi stiprius socialinius ryšius, nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teismas turėjo įstatyminį pagrindą paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jo atveju atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. Z. skundą patenkinti iš dalies, netenkinant tos skundo dalies, kuria prašoma jo padarytą veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo A. Z. skundą tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis A. Z. be pagrindo teigia, kad jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebuvo pergabenti. Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad nusikaltimu laikomas jau pats užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimas, o pats gabenimas ir jo rezultatai nėra būtini nusikaltimo sudėties elementai. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, kurių neginčija ir nuteistasis, matyti, kad A. Z. atliko tokius organizavimo veiksmus: jis surado užsieniečius, norinčius neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, o taip pat šios nusikalstamos veikos vykdytojus. Todėl A. Z. veika skundžiamame nuosprendyje pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalyje ir šios veikos papildomai kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jos A. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šia Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad kaltininkas padėjo išaiškinti šią veiką. Nepripažindamas tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jis pripažįsta tik tas aplinkybes, kurios buvo žinomos ir nustatytos iki jo sulaikymo, kokių nors naujų aplinkybių jis nenurodė. Su tokiu minėtos atsakomybę lengvinančios atsakomybės turinio traktavimu sutikti negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad kai kurie neteisėtai iš Lietuvos Respublikos norėję išvykti užsieniečiai tokį tikslą neigė, teigdami, kad į sulaikymo vietą atvyko norėdami gauti darbo vietą Lietuvoje. Akistatų su šiais asmenimis metu A. Z. paneigė tokį užsieniečių aiškinimą, patvirtindamas, kad buvo siekiama juos neteisėtai išgabenti iš Lietuvos Respublikos (b.l. 173-174, 138-140, 145-147, 151-152, 156-158, 167-169, t. 1). Tokios pozicijos A. Z. laikėsi ir teisme, nors apklausti užsieniečiai ir teisme neigė siekę neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokie A. Z. parodymai vertintini kaip padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką. Tam nelaikytina kliūtimi ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad A. Z. nenurodė ikiteisminio tyrimo metu organams nežinotų naujų aplinkybių, kadangi tokios sąlygos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra. Be to, sulaikytam asmeniui negalėjo būti žinoma, kokią informaciją apie jo nusikalstamą veiką turi ikiteisminio tyrimo organai, o jis jau pirmojoje apklausoje nurodė aplinkybes apie atlyginimą už nelegalų asmenų gabenimą, asmenis, su kuriais jis kontaktavo nusikalstamos veikos darymo metu ir kt., apie kurias nekalbama jam 2003-12-20 pateiktame įtarime (b.l. 202-207, t. 1). Remdamasi šiais motyvais, kolegija konstatuoja, kad A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nelegalus užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra A. Z. verslas ir pragyvenimo šaltinis. Kiti tokios A. Z. nusikalstamos veikos atvejai nėra nustatyti. Techninių priemonių pagalba 2003-12-06 užfiksuotame A. Z. pokalbyje su policijos parinktu asmeniu „Virgiu“ ir nenustatytu asmeniu „Vidu“ yra tik bendro pobūdžio teiginiai apie kažkokį didelio kiekio asmenų nelegalų gabenimą per Italijos sieną, kurie neįrodo, kad tai padarė A. Z. (b.l. 61, t. 1). A. Z. veikos versliškumo neįrodo ir kitas nuosprendžio bausmės skyrimo motyvuose nurodytas įrodymas – liudytojo Nr.1 , kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, esantys b. l. 122-123, t. 1. Iš šio liudytojo, LKPB ONTVV vyresniojo tyrėjo D. Datulskio, tyrėjo A. Adomavičiaus parodymų (šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi) matyti, kad pagal nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį veikiančiam liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, A. Z. buvo pažadėjęs sumokėti po 1000 eurų už kiekvieną nelegaliai per Lietuvos Respublikos sieną pergabentą užsienietį. Ši kaina yra lygi tai, kuri nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta kaip kaina, kurią gaus A. Z. už kiekvieną nelegaliai per Lietuvos Respublikos sieną pergabentą užsienietį. Taigi, šie duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad iš nusikalstamos veikos, už kurią A. Z. yra nuteistas, jis galėjo verstis, kad tai buvo jo pragyvenimo šaltiniu. Jo nusikalstamos veikos metu gauta 220 JAV dolerių suma nėra didelė, ji, atsižvelgiant į A. Z. atliktų veiksmų išlaidas (išlaidos važinėjant į susitikimus su nelegalų užsieniečių gabenimą turėjusiais atlikti asmenimis, užsieniečių gabenimas savo automobiliu dviem reisais iš Jonavos iki jų sulaikymo vietos Vilniaus-Druskininkų kelio 37 kilometre) išvados apie tai, kad nelegalus užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebuvo A. Z. pragyvenimo šaltinis ir verslas, nepaneigia.

Iš bylos duomenų matosi, kad A. Z. šeimoje yra du mažamečiai vaikai, o jo žmona dirba gaudama mažesnį kaip 400 Lt per mėnesį vidutinį darbo atlyginimą. Pats A. Z. dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 64, t. 2). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad A. Z. sutuoktinės galimybės išlaikyti bei prižiūrėti vaikus yra ribotos, todėl dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vaikų nebūtų kam prižiūrėti. Esant šiai sąlygai bei atsižvelgiant į A. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteistas, nebaustas administracine tvarka), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nelegalus užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebuvo realizuotas, kitas šiame nuosprendyje jau aptartas A. Z. veiką charakterizuojančias aplinkybes, kolegija prieina prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei paskiriant švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kaip to ir prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl to nuosprendis taip pat keičiamas (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą paskirti bausmę – 200 MGL, t.y. dvidešimt penkių tūkstančių litų baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai: Violeta RažinskaitėLinas Šiukšta