Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių savivaldybėje atstovėms L. K., D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š.–P.s ieškinį atsakovui L. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes atsakovas visiškai nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą savo trims nepilnamečiams vaikams, vaikų išlaikymo įsiskolinimas – 2235,00 Eur. Atsakovas visai nesidomi savo vaikais, po santuokos su ieškove nutraukimo atsakovas vaikų nėra matęs. Be to ieškovei gimė duktė, kuri yra mažametė, dėl ko ieškovė šiuo metu nedirba ir pajamų negauna. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės pajamas, kai ji dirbo. Taip pat pateikti duomenys apie ieškovės sutuoktinio pajamas. Didžiojoje Britanijoje ieškovė ir jos sutuoktinis nekilnojamojo turto neturi. Kiek jam žinoma, šalių nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) pateiktoje išvadoje Nr. 4TSD-88 (b. l. 49-50) nurodyta, kad yra pagrindas pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1585-336/2014 dalį, kurioje L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) , V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) , buvo nustatytas 300,00 litų dydžio kiekvienam vaikui išlaikymas per mėnesį, padidinant išlaikymo dydį. Siekiant, kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą bei nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) , V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvai (b. l. 10, 11, 12). Šalių santuokos apskaitos akto įrašas Nr. 189 dėl 2006 m. liepos 22 d. Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje 2006 m. liepos 24 d. panaikintas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pareiškėjai palikta ikisantuokinė pavardė – Š., pareiškėjui – G.. Šiuo sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) , V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 86,89 Eur (po 300,00 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. birželio 1 dienos iki vaikų pilnametystės, mokamas išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė paskirta vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (b. l. 5-7). Šiuo sprendimu taip pat buvo nustatyta atsakovo ir šalių vaikų bendravimo tvarka. Ieškovė 2016 m. kovo 5 d. įregistravo santuoką su E. P., jos pavardė po santuokos įregistravimo – Š.–P. (b. l. 8). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė H. P. P., kurios tėvai – J. Š.–P. ir E. P. (b. l. 9). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalių vaikai L. G., gimęs (duomenys neskelbtini) , V. G., gimęs (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) , mokosi Didžiojoje Britanijoje, Heston bendruomenės mokykloje (b. l. 15, 17, 19).

Ieškovė, su kuria nustatyta šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, pareiškė teisme reikalavimą padidinti nepilnamečiams vaikams L. G., V. G. ir E. G. teikiamą išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 86,89 Eur iki 180,00 Eur kiekvienam vaikui. Šiuos reikalavimus ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai bei jos finansinė padėtis. Ji yra sukūrusi naują šeimą, (duomenys neskelbtini) naujoje šeimoje gimė dukra, taigi, jos šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai. Jos materialinė padėtis pablogėjo ir dėl to, kad atsakovas visiškai neteikia išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams, kurių poreikiai išaugo.

Teismas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas padidinti 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų L. G., V. G. ir E. G. išlaikymo dydį, yra pagrįstas tik iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme numatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-331/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Taigi pagal CK 201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas beveik prieš penkerius metus. Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Taigi per šį gana ilgą laikotarpį vaikams paaugus (šiuo metu vaikų amžius – septyniolika metų, penkiolika metų ir penki mėnesiai ir keturiolika metų), akivaizdu, kad atitinkamai padidėjo ir jų poreikiai. Todėl konstatuotinas esminis vaikų poreikių padidėjimas ir laikytina, kad šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (86,89 Eur) (300,00 Lt) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaikų poreikių.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 180,00 Eur kiekvienam vaikui, tačiau vaikų poreikių paskaičiavimo nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad visi trys šalių nepilnamečiai vaikai yra paaugliai, vien išlaidos maistui vienam vaikui – apie 180,00 Eur per mėnesį, rūbams ir avalynei – 25,00–30,00 Eur. Teismas sprendžia, jog neabejotinai ieškovė skiria lėšas ir kitiems vaikų poreikiams patenkinti: mokymosi priemonėms, higienos priemonėms įsigyti, būsto išlaikymui, vaistams ir vitaminams, sportiniams ir kultūriniams renginiams, taip pat kitoms nenumatytoms išlaidoms.

Teismas pažymi, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tačiau tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovės atstovo tvirtinimu ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką bei rūpinasi trimis šalių nepilnamečiais vaikais, pajamų negauna. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad anksčiau ieškovė dirbo Didžiojoje Britanijoje, gaudavo pajamas, ieškovės sutuoktinis taip pat dirba Didžiojoje Britanijoje, gauna pajamas (b. l. 21). Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad ieškovė ir jos sutuoktinis nuomoja gyvenamąjį būstą Didžiojoje Britanijoje, kuriame gyvena ir šalių nepilnamečiai vaikai (b. l. 27-28), moka mokesčius už TV licenciją (b. l. 23), už geriamo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą (b. l. 25), mokesčius vietinės savivaldos tarybai (b. l. 30-31), už suvartotą elektrą ir dujas (b. l. 42). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai po šalių santuokos nutraukimo atitekusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Vilainių k., Kėdainių r. sav., šiuo metu ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra (Valstybės įmonės Registrų centras duomenys, b. l. 129, 131-1133). Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 130).

Iš atsakovo atstovo byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovo L. G. vardu registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Jam priklauso 33,02 kv. m. ploto butas, esantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) , 1/16 ir 1/24 dalys dviejų ūkinių pastatų, esančių Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 1/72 dalis ūkinio pastato, esančio Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypas, esantis Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 315/746 dalys 7,3886 ha žemės sklypo, esančio Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) ir 6,4485 ha žemės sklypas, esantis Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 88-105). Atsakovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 106). Pažymėtina, jog atsakovas buvo teismo įpareigotas pateikti duomenis apie savo pajamas, tačiau tokių duomenų nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog pateikti duomenų apie atsakovo pajamas negali, o byloje esančiame atsakovo atstovo 2018 m. lapkričio 16 d. prašyme dėl teismo posėdžio perskyrimo (atidėjimo) nurodė, kad atsakovas yra išvykęs, su juo iki paskirto teismo posėdžio susisiekti nepavyksta (b. l. 62), 2019 m. sausio 21 d. prašyme atidėti teismo posėdį nurodė, jog jam niekaip nepavyksta susisiekti su savo klientu (atsakovu), todėl paties atsakovo pozicija dėl taikos sutarties sudarymo (tuo pačiu ir dėl ginčo esmės bylos nagrinėjimo eigoje) jam nėra žinoma (b. l. 71). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas visiškai nesidomėjo šios bylos eiga, nepalaikė ryšių su savo atstovu, nevykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie savo pajamas, tiksli jo dabartinė gyvenamoji vieta nežinoma, šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu (b. l. 113-114, 115).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri ir išlaiko juos, atsakovas po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, visiškai neteikė išlaikymo, iš antstolio Aleksandro Ščiukino 2018 m. birželio 28 d. pažymos dėl išlaikymo skolos nustatyta, kad atsakovo išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas 2018 m. birželio 28 dienai sudaro 2235,00 Eur (b. l. 13).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovo turtinė padėtis pernelyg nepasikeitė. Byloje nėra duomenų apie atsakovo oficialiai gaunamas pajamas, todėl, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis, kad ir kokia ji bebūtų, yra paties atsakovo veiksmų rezultatas. Teismo vertinimu, atsakovas pagal savo sveikatos būklę, amžių, turi visas galimybes susirasti pakankamai apmokamą ir užtikrinantį galimybes patenkinti savo ir vaikų poreikius, darbą. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimo priėmimo dienos laikytina pablogėjusia, kadangi daugiau kaip ketverius metus ji viena išlaikė tris šalių nepilnamečius vaikus, kurių poreikiai per tą laiką neabejotinai padidėjo.

Minėta, kad visi trys šalių vaikai mokosi Didžiojoje Britanijoje. Byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius. Ieškovė į bylą nepateikė vaikų realių poreikių lentelės. Teismo vertinimu, teismo posėdžio metu ieškovės atstovo žodžiu pateikti lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui, skaičiavimai yra tik orientaciniai ir deklaratyvūs. Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir jų galimybes patenkinti vaikų poreikius, teismas mano, kad būtiniausius vaiko poreikius galima patenkinti ir už mažesnę sumą, nei nurodoma ieškinyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikai paaugo, dėl to jų apranga, laisvalaikis tampa įvairesni, tokio amžiaus vaikams atsiranda ir papildomų poreikių (edukacinės pamokos, bendravimas mobiliuoju telefonu), sprendžia, kad iš atsakovo L. G. vaikų L. G., V. G. ir E. G. priteistas išlaikymas didintinas iki 160,00 Eur per mėnesį. Laikytina, kad ši suma kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu yra pakankama patenkinti būtiniausius vaikų poreikius, atitinka protingumo kriterijų ir yra proporcinga dabartinei tėvų turtinei padėčiai. Priteistinas išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki L. G., V. G. ir E. G. sulauks pilnametystės. Ieškovei J. Š.–P. pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki jų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų išlaikymui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista, tačiau patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 80,82 Eur už vertimo paslaugas. Atsakovas byloje patyrė 600,00,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti sumos už ieškinio, atsiliepimų į jį surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktuose nustatytos Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) sumos už ieškinio, priešieškinio ir atsiliepimų į juos parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Teismas tenkino patikslintą ieškinį iš dalies, tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 88,89 procentų. Nustačius tokią tenkintų reikalavimų proporciją, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos taip, jog ieškovė patyrė šias išlaidas: atstovavimo išlaidos sudaro 1000,00 Eur ir 80,82 Eur – vertimo paslaugos, viso – 1080,82 Eur, todėl ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo 960,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato ruoštų procesinių dokumentų skaičių ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Kadangi atsakovas patyrė 600,00 Eur atstovavimo išlaidų, todėl atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina iš ieškovės 66,66 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato ruoštų procesinių dokumentų skaičių ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Esant šioms aplinkybėms, mažesnioji suma įskaitytina į didesniąją ir ieškovei iš atsakovo priteistina 894,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, byloje mokėtinas 194,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovės reikalavimas tenkintas 88,89 procentų, iš atsakovo valstybei priteistinas 172,00 Eur žyminis mokestis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 6,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnis). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimo daliai priteistina 6,00 Eur suma (CPK 96 straipsnis).

Teismui išėjus priimti procesinį sprendimą 2019 m.. gegužės 14 d. teisme gautas atsakovo atstovo prašymas atnaujinti šios bylos nagrinėjimą iš esmės, kuriame nurodyta, jog ieškovė 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai po santuokos nutraukimo atitekusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilainių k. Kėdainių r. sav., dėl ko atsakovo atstovo teigimu, akivaizdžiai pagerėjo ieškovės turtinė padėtis, nes ji įgijo papildomų pajamų iš parduoto turto. Pažymėtina, kad teismui buvo žinomas ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo faktas, ir teismas, priimdamas sprendimą, tai įvertino. Todėl atsakovo atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1585-336/2014 nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) , V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) , dydį ir priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) , V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 160,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos– 2018 m. liepos 10 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. Š.–P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams L. G., V. G. ir E. G. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei J. Š.–P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 894,08 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. G. (duomenys neskelbtini) 172,00 (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 6,00 Eur (šešis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 178,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.